Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis vėliau pateikė daugiau informacijos apie šį sulaikymą. Jo teigimu, be V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus, buvo sulaikyti dar keturi asmenys, gavus duomenų apie neteisėtas veikas, susijusias su stambaus masto kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu ir t.t.
„Gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas, būtent stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą, dokumentų suklastojimą, šiandien sulaikyti V.Sutkus ir M.Zalatorius bei dar keturi asmenys. Iš karto norėčiau pasakyti, kad veiksmai ir pats ikiteisminis tyrimas nėra nukreipti prieš bankus ir sąžiningai dirbantį verslą.
Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad LVK prezidentas (V.Sutkus, – Red.), pasinaudodamas savo padėtimi, pažintimis ir santykiais, atstovaudamas jos nariams ir kitų subjektų interesams, galimai už neteisėtą piniginį atlygį darė poveikį priiminėjant svarbius teisės aktus ir sprendimus“, – sakė jis.
Anot E.Pašilio, žala, kurią galimai padarė LKV prezidentas V.Sutkus, „galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“.
„Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms, o ne visai visuomene. Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“, – tvirtino Generalinis prokuroras.
Operacijoje dalyvavo 100 pareigūnų, atlikta apie 70 kratų
STT direktorius Žydrūnas Bartkus informavo, kad kol kas sulaikyti šeši asmenys, atlikta apie 70 kratų įvairiose įmonėse ir įstaigose, o operacijoje dalyvavo apie 100 pareigūnų. Kratos vyko įvairiuose Lietuvos miestuose.
„Šiandien atlikta didelė operacija, kurios metu buvo sulaikyti šeši asmenys ir, kalbant apie nusikalstamas veikas, kurios tiriamos, iš pirmo žvilgsnio tai nėra nieko neįprasto, tai yra korupcinės veiklos, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, bet, iš kitos pusės, tai susiję su lobistine veikla.
Esame ne kartą minėję tai, kad lobistinė veikla yra viena iš rizikų – korupcijos rizikų teisėkūros procese“, – teigė Ž.Bartkus.
Anot Ž.Bartkaus, tiriama, ar iš teisėtos lobistinės veiklos nebuvo bandoma pasipelnyti neteisėtu būdu.
„Tyrimas atliekamas ilgą laiką, tyrimas buvo neviešo pobūdžio. Šiandien mes aiškinamės apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. Per ankstyva būtų konstatuoti, kad visa šita suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama“, – sakė STT vadovas.
Jis kalbėjo: „Lietuvoje buvo koreguojamas ir lobistinės veiklos įstatymas, siekiant tas rizikas mažinti, bet šios dienos situacija rodo, jog tos rizikos yra išlikusios ir neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta“.
„Šiandienos operacijoje dalyvavo apie šimtas STT pareigūnų, nuo ankstyvo ryto atlikta apie 70 kratų, apklausta nemažai asmenų. Kaltinimai pareikšti arba šiandien dar bus pareikšti šešiems asmenims“, – apie operaciją pasakojo STT direktorius.
Pasak Ž.Bartkaus, įtariamieji sulaikyti ir atliekami proceso veiksmai.
Poveikį galimai darė ir Seimo nariams
Kaip sakė Ž.Bartkus, LVK prezidentas V.Sutkus už piniginį atlygį pasinaudodamas įtaka „galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant kitus sprendimus kitose institucijose“.
Koks M.Zalatoriaus vaidmuo šiame tyrime?
„M.Zalatoriaus vaidmuo yra tiriamas viename iš keleto tyrime tiriamų epizodų. Šiandien vėlgi reikėtų paminėti tai, kad ponas Zalatorius, būdamas bankų asociacijos prezidentas, galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamas į verslo konfederacijos prezidentą buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą.
Ta galimai nusikalstama schema – tai yra atsilyginimas už tai, kad LVK prezidentas atstovautų interesams, jau tie veiksmai šiuo metu yra traktuojami kaip nusikalstami veiksmai“, – aiškino STT direktorius.
Ž.Bartkus patvirtino, kad kol kas neturima jokių duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų įtraukti į nusikalstamą schemą. Tačiau jis įvardijo į teisėsaugos institucijų akiratį patekusį įstatymo projektą.
„Šiandien mes įvardijame, kai kalbame apie M.Zalatorių, praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – sakė Ž.Bartkus.
Įvardijo spragą dėl lobizmo įstatymo
Ž.Bartkus tikino negalintis atskleisti, kas yra kiti keturi sulaikytieji.
„Įvardinti buvo du asmenys. Tai tie asmenys, kurie yra vieši. Kiti yra privatūs asmenys, kurių dėl asmens apsaugos negalime įvardinti“, – pabrėžė STT vadovas.
Jis patikino, kad kiti keturi asmenys, kuriems pareikšti įtarimai, yra verslo atstovai.
„Ne, tai nėra lobistinių įmonių vadovai“, – sakė Ž.Bartkus.
STT vadovas akventavo, kad kol kas nėra jokių įrodymų, jog dėl asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, veiklos būtų priimti neteisėti teisės aktai.
„Reikėtų pažymėti, kad šiandien mes neturime tyrime duomenų, kad būtų neteisėtai priimti kažkokie teisės aktai, todėl, kad, kaip žinia, pagal lobizmo įstatymą, asocijuotos verslo struktūros gali lobizmo veikla užsiimti, nesiregistravusios kaip lobistai ir nevykdydami veiklos deklaravimo taip, kaip privalo registruoti Lietuvos lobistai.
Tai, beje, yra viena iš spragų, ką mes ir anksčiau pabrėždavome. Tačiau jie tai galėjo daryti. Šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir šiuo atveju galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – detalizavo Ž.Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.
LBA atstovė: „Lyg perkūnas iš giedro dangaus“
LBA atstovė spaudai Valerija Kiguolienė BNS sakė, kad M.Zalatorius sulaikytas namuose, nes asociacijos darbuotojai šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Jos žiniomis, asociacijos patalpose kratos nebuvo atliktos.
LBA atstovė spaudai teigė daugiau jokios informacijos neturinti, išskyrus tai, kas pranešta viešai.
„Mums tai buvo visiškai netikėtas įvykis, lyg perkūnas iš giedro dangaus. Dabartinėje situacijoje norime patikinti, kad skaidrumas yra vienas esminių mūsų asociacijos veiklos standartų, mes bendradarbiausime su institucijomis ir pateiksime visus jiems reikalingus duomenis ir informaciją“, – tikino V.Kiguolienė.
LVK komunikacijos specialistas Tomas Zmitrevičius teigė situacijos kol kas komentuoti negalintis.
„Viskas yra labai netikėta, todėl šiuo metu iš konfederacijos pusės mes komentuoti nelabai galime ir norime. Tą galėtume padaryti vėliau, kai pasirodys kažkokia tikslesnė informacija“, – BNS sakė T.Zmitrevičius.
Kokias pareigas užima ir kur dirbo anksčiau?
47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.
Iki darbo LBA M. Zalatorius buvo laimėjęs eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.
Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M.Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (2012-2013 metais), „UNICEF Lietuva“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose.
Taip pat dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius. 2015 metais M.Zalatorius gavo ordiną už nuopelnus Švedijos Karalystei.
Tuo tarpu V.Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.
V.Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o šiam koncernui privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuomečio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.
Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V.Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo.
G.Nausėdai tapus prezidentu, J.V.Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
J.V.Žukas tąkart teigė, kad V.Sutkus pasiūlė jam susitikti su G.Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.
