Penktadienį Mažeikių rajone, Birbiliškės kaime, eidamas tarnybines pareigas žuvo 40-metis pareigūnas, kinologas Saulius Žymantas, o jo kolegė buvo sužalota. Kaip paaiškėjo vėliau, pareigūnas nedėvėjo neperšaunamos liemenės.

Reaguojant į šį įvykį, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė antradienį susitiko su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla ir aptarė pareigūnų saugumą tarnyboje. Pasak R.Tamašunienės, siekiant apsaugoti pareigūnų sveikatą ir gyvybę, svarbų vaidmenį turi vaidinti ir vadovybė, paragindama pareigūnus dėvėti visas reikiamas apsaugos priemones. Maža to, pareigūnų rengimui planuojama steigti atskirą kolegiją.

„Matome, kad reikia keisti ir labiau akcentuoti pačių policijos pareigūnų sąmoningumą, tikrai būtina jiems priemonė, vykstant į įvykius, reaguojant į skirtingas situacijas“, – apie neperšaunamas liemenes kalbėjo R.Tamašunienė.

Jos teigimu, yra išleistas įsakymas, kad liemenes, vykstant patruliuoti, vilkėti būtina. Tačiau, kaip rodo praktika, šis įsakymas ne visada veikia, todėl būtina užtikrinti stipresnį pareigūnų instruktavimą.

Sustiprins pareigūnų parengimą

Vidaus reikalų ministrė informavo, kad būtina stiprinti ne tik pareigūnų instruktavimą, bet ir taktinį jų parengimą.

„Vadovai apskrityse ir komisariatuose turės užtikrinti stipresnį instruktavimą, išvykstant į įvykius, ir taip pat kalbame apie tai, kad mokymams, ypač taktinių įgūdžių formavimo mokymams reikia didesnio dėmesio. Tai ne tik nuotoliniai mokymai, kurių policija turi pakankamai daug, bet praktiniai mokymai, kad policininkas būtų apsirengęs visom prasmėm – ir fiziškai, ir taktiškai – reaguoti į skirtingas ir labai sudėtingas situacijas.

Tai pagrindinius tokius kol kas dedame akcentus, kaip stiprinti pareigūnų aprūpinimo ir taktinių įgūdžių formavimo sritį“, – paaiškino ministrė.

„Šiandien ką mes galime padaryti, mes galime sustiprinti žinybinius teisės aktus, kurie nustatytų tvarką, pareigūnus ir vadovus komisariatų įpareigotų išleisti atsakingai kasdien į tarnybą“, – tęsė ji.

Steigs specialią kolegiją

Vidaus reikalų ministrė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pareigūnai darbui rengiami yra tik profesinio mokymo formatu arba Mykolo Romerio universitete. Esamos studijos galimai nesuteikia reikiamo plataus žinių bagažo ir taktinio pasirengimo. Anot ministrės, patys vadovai kelia abejonę, kad tos studijos, kurios yra dabar, nėra pakankamos.

„Yra sprendimas mokymams policininkų skirti antros pakopos Lietuvos švietimo sistemos mokymą – tai yra steigti kolegiją, kur per trejus metus pareigūnai bus visapusiškai parengiami, per trejus metus bus įsisamoninta, kokia darbo kultūra priklauso pareigūnams. Tokiu būdu bandysime, kad mūsų pareigūnai kiekvieną dieną jaustųsi saugūs, jaustųsi pasirengę, pasitikintys savimi“, – kalbėjo ji. 

Kolegijos steigimo įstatymų paketui pritarė Vyriausybė ir jis jau keliauja į Seimą.

„Tai yra valstybės užsakymas, mes privalome užtikrinti valstybės saugumą, viešąjį saugumą ir parengti atsakingai pareigūnus“, – pabrėžė R.Tamašunienė.

Svarbu ir baigus tarnybą

Naujos mokymosi įstaigos sukūrimas, R.Tamašūnienės teigimu, būtų svarbus, galvojant ir apie tarnybą baigusius pareigūnus.

„Policijos mokykla lieka ir yra profesinis parengimas – žemiausios grandies pareigūnai dabar rengiami įstoję į darbą, bet paliekama išplėstinių studijų galimybė: dirbti ir mokytis, pabaigti kolegiją, turėti aukštąjį neuniversitetinį, profesinį bakalaurą. Mes taip pat galvojame ir apie ateitį pareigūnų, kurių tarnybos laikas yra pakankamai trumpas.

Pakankamai jauni žmonės baigia tarnybą ir, kaip žinia, savo tarnyboje jie gali prarasti sveikatą, nes dirba pavojingomis sąlygomis ir paskui jie taip pat tampa darbo rinkoje nepaklausūs. Diplomas, rodantis, kad turi profesinį bakalaurą, užtikrins ir vėliau policijos pareigūnų integraciją į darbo rinką“, – detalizavo R.Tamašunienė.

Reformą vertina nevienareikšmiškai

Vidaus reikalų ministrė pasakė, kaip vertina policijos sistemoje atliktą reformą.

„Reformą vertinčiau dviejopai: viena vertus, tai policija tampa modernesnė, aprūpinta šiuolaikinėmis priemonėmis, kita vertus, tikrai rajonuose ir mažuose miesteliuose žmonės vieni kitus pažinojo, stebėjo situaciją, tai jų nebeliko ir atvažiuojantis patruliuojantis pareigūnas, be abejo, jis reaguoja į įvykį, užtikrina viešąją tvarką.

Bet iš žmonių pasigendama tokio policinininko, kuris priskirtas konkrečiai teritorijai ir su kuriuo galima aptarti pavojus žmonėms, nes žinome, kad ir emigrantų daug turime atvykstančių ir nebūtinai jų elgesys visuomenėje yra vien tik teigiamas, pavojų kyla naujų. COVID-19 parodė ir kitą sritį – smurtą artimoje aplinkoje“, – sakė R.Tamašunienė.

MRU: koleginis išsilavinimas gali būti nepakankamas

Pasigirdus kalboms apie kolegijos, kurioje būtų ruošiami pareigūnai, steigimą, savo poziciją pateikė ir pareigūnus ruošiantis MRU.

Žuvęs pareigūnas Saulius Žymantas buvo MRU alumnas, kuriuo visa universiteto akademinė bendruomenė didžiuojasi ir reiškia gilią užuojautą artimiesiems dėl netekties. Kaip teigė MRU atstovai, S.Žymantas baigęs studijas universitete tapo vienu geriausių Lietuvos kinologų, buvo skatintas daugiau kaip dešimt kartų.

„Šiuo metu pareigūnų rengimo procese universitete dalyvauja ir Policijos departamentas, yra pasirašoma trišalė studijų sutartis. Kaip partneris Policijos departamentas besąlygiškai ir dabar įsitraukia ir dalyvauja pareigūnų rengimo procese. MRU vykdo ne vieną studijų programą, susijusią su teisėsaugos institucijomis, ir kitose programose turi labai dalykiškus, konstruktyvius santykius su partnerinėmis institucijomis dėl studijų proceso organizavimo.

Su socialiniais partneriais nuolat diskutuojama, kaip gerinti studijų kokybę, visuomet atsižvelgiama į būtinų kompetencijų suteikimą pagal partnerių išsakytus poreikius. Kalbant apie pakopinį pareigūnų rengimo modelį labai svarbu užtikrinti studijų tęstinumą visose trijose pakopose, o MRU vadovaudamasi akademiniais standartais užtikrina būtent universitetinio išsilavinimo kokybę.

Viduriniosios grandies pareigūnų rengimui vidaus reikalų sistemos poreikiams profesinio bakalauro išsilavinimo pakanka, tačiau jei kalbame apie reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti vadovaujančias pareigas minimoje statutinėje sistemoje (aukščiausi pareigūnai), jiems vis dar keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl net ir įsteigus kolegiją svarbu numatyti universitetinių studijų tęstinumo galimybes universitete baigus kolegines studijas“, – poziciją išdėstė MRU Viešojo saugumo akademijos dekanė, profesorė Snieguolė Matulienė.