Teisėsaugai paskelbtus apie pradėtą tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėkūrai, Seimo nariai nori daugiau aiškumo.

Parlamentarai patvirtina, kad verslo atstovai itin aršiai gynė savo interesus svarstant pataisas dėl bankų mokesčio, tačiau patys spaudimo teigė nepajutę.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo antradienį sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

„Tas viešas spaudimas buvo labai didelis. Dėl (neteisėto – BNS) atlygio ir įtarimų teisėsaugos pareigūnai turėtų pasakyti, ar tai buvo daroma, aš tik,kaip komiteto pirmininkas mačiau, kas vyko klausymuose, darbo grupėse ir komitete, kaip buvo siekiama apginti ir apsaugoti, kad to mokesčio nebūtų“, – antradienį Seime komentavo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas valstietis Valius Ąžuolas.

„Tas aršus gynimas, aršus puolimas, gal iš to ir išeina, kad ne veltui tai daroma. Jie (V. Sutkus ir M. Zalatorius – BNS) labai energingai gina savo pozicijas, žinoma, visi lobistai gina savo pozicijas, viskas priklauso nuo to, kokiomis priemonėmis tu tai darai, ar tai darai argumentų kalba, ar visais kitokiais aplinkiniais būdais“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad įtaką Seime svarstomiems projektams galėjo būti bandoma daryti nebent per opoziciją, nes mokesčių pasiūlymai buvo pateikti valdančiųjų.

„Jeigu ten buvo daroma įtaka, tai turėjo būti daroma per opoziciją, nes pasiūlymai mokesčių buvo mūsų pačių, ir dėl bankų mokesčio M. Majauskas atėjo su pasiūlymu per pusę sumažinti tą mokestį, todėl galvojam, kad tas ryšys yra akivaizdus tarp V. Sutkaus, konservatorių, liberalų ir „MG Baltic“, jis čia matosi. Bankų atžvilgiu gal kiti interesai, bet mes tikimės, kad bus pasakyta tiesa, su kuo iš opozicijos buvo dirbama“, – sakė R. Karbauskis.

„Man labai norisi žinoti, kaip tai vyko, kol nebus atsakymo į tą klausimą, kaip ta įtaka buvo daroma, iš tikrųjų nežinosim to šešėlinio veiksmo, kuris vyko“, – teigė valstiečių vadovas.

Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtina, kad jis pasisakęs už didesnius mokesčius bankams, tik siekęs, kad jie įsigaliotų pagal Mokesčių administravimo įstatymą – po pusmečio. Parlamentaras buvo registravęs siūlymą mokestį atidėti pusmečiui, bet paties valdančiųjų pasiūlyto tarifo dydžio keisti nesiūlė.

„Ne tuo adresu kritika. R. Karbauskis, matyt, pamiršo, kad visuomet pasisakiau už šį mokestį. Ir dabar, manau, kad jis yra reikalingas. Man nepatiko, jog įvedama skubos tvarka, todėl pritardamas teikiau siūlymą, kad jis įsigaliotų taip, kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymas, ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jo priėmimo“, – BNS sakė M. Majauskas.

Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Dainius Kreivys teigė nepatyręs spaudimo priimant šiuos teisės aktus, o artėjant rinkimams „norėtųsi kuo daugiau skaidrumo ir viešumo, tyrimo ribose, kad rinkimuose nebūtų jokių insinuacijų“.

Ekonomikos komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius sakė nepastebėjęs, kad gindami bankų interesus lobistai būtų peržengę ribas.

„Jei būčiau matęs pažeidimų, aš būčiau pirmas pranešęs prokuratūrai ir STT. Aš nemačiau pažeidimų. Su M. Zalatorium nebuvo jokio bendravimo, su V. Sutkum – jis lankydavosi komiteto posėdžiuose, rašydavo raštus, kurie būdavo išplatinami visiems komiteto nariams, čia jokia paslaptis“, – sakė R. Sinkevičius.

„Nepastebėjau tokio dalyko, kad būtų peržengtos ribos, gal buvo vienas kitas susikirtimas komiteto posėdyje viešas, bet tiek. Spaudimas nebuvo taikomas, buvo argumentuojami pasiūlymai ir norai“, – teigė komiteto vadovas.

Šio komiteto narys Eugenijus Gentvilas irgi sako „jokio neteisėto poveikio“ nematęs.

„Mes, kaip Seimo nariai, aišku, kad bendradarbiaujame su verslo struktūromis, tiek su Lietuvos banko asociacija, tiek su Lietuvos verslo konfederacija, Pramonininkų konfederacija. Tai mūsų privalomasis darbas. Ekonomikos komitete, kai svarstome projekte, yra ir Seimo Teisės departamento pastabos, ir verslo asociacijų pastabos. Tai yra privaloma įstatymų leidybos dalis – gauti, suderinti su verslo struktūromis“, – sakė E. Gentvilas.

„Tai visiškai, skaidrus legalus procesas, kur atsispindi Seimo narių komitete svarstomų pataisų ir pasiūlymų projektas. Kur čia nusikaltimas? Ar jos turi teisę pasiūlyti? Jos privalo pasiūlyti. Seimas privalo kreiptis į tas asociacijas, gauti jų pasiūlymus ir analizuoti. Aš pats esu deklaravęs savo susitikimą su M. Zalatoriumi dėl bankų apmokestinimo. Aš jokio neteisėto poveikio niekada nemačiau“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020–2022 metų pelno mokestį.

Seimui taip pat buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.