Šimtai meno kolektyvų pirmadienio popietę surengė koncertus Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Vyriausybei sušvelninus dėl koronaviruso įvestus karantino apribojimus.

Prie Vilniaus miesto savivaldybės keturis klasikinės muzikos kūrinius atlikusio Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas Modestas Barkauskas sakė tikįs, kad muzika padės įkvėpti optimizmo.

„Mūsų orkestrui džiaugsmas po šitiek laiko susitikti ir muzikuoti. Norime tą džiaugsmą padovanoti jums, nes muzika – tai vitaminai jūsų sielai“, – kreipdamasis į dešimtis žiūrovų sostinės Europos aikštėje sakė M. Barkauskas.

Nemokamų koncertų akciją inicijavusi Vyriausybė teigia, kad jais „dėkojama Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą“, tačiau opozicija tai vadina priešrinkimine viešųjų ryšių akcija.

Akcija pavadinimu „Ačiū, Lietuva“ surengta Vyriausybei nuo pirmadienio leidus masinius susibūrimus iki 300 žmonių. Masiniai renginiai Lietuvoje buvo draudžiami nuo kovo vidurio, siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.

„Tai dar kartą parodo, kad susitelkę galime įgyvendinti gražią idėją ir simboliškai padėkoti kiekvienam, taip pat kartu išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje dar laukiantys iššūkiai“, – sakė Vyriausybės atstovas Giedrius Surplys.

Opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis šią akciją vadina priešrinkiminiu valdžios viešųjų ryšių triuku. 

„Sunku nupieštais medaliais, padėkos koncertais paslėpti žaizdas, kurias paliko karantinas. Medikų nepasiekiančios algos, išryškėję dar didesni socialiniai iššūkiai dėl nuotolinio mokslo, verslo nepasiekianti parama – visa tai turėtų būti Vyriausybės pagrindiniu uždaviniu“, – BNS sakė politikas.

„Tačiau vietoj to, kad spręstų atsiskleidusias problemas, ji artėjant rinkimams mėgina nukreipti nuo jų visuomenės dėmesį balsų pirkimą primenančiomis akcijomis. Todėl „Ačiū“ koncertams sakau „ačiū, bet, ačiū, ne“, – teigė G. Landsbergis.

Iki šiol Lietuvoje patvirtinti 1678 CIVOD-19 infekcijos atvejai, tarp jų – 70 mirčių. Pagal mirčių skaičių tūkstančiui gyventojų situacija geresnė šešiose ES valstybėse, blogesnė – dvidešimtyje šalių.