Neaiškių veikėjų kišenės – lyg pribertos mielių: auga ir svetimi pinigai, ir skandalai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) jau susidomėjo, kodėl Vilniaus valdžia susidėjo su neaiškios reputacijos verslininkais. Įmonė „Andrikus“, per kurią savivaldybė norėjo įsigyti plaučių ventiliavimo aparatų, atsidūrė ne tik FNTT, bet ir kriminalistų akiratyje, nes jos vadovas Andrius Mickus galėjo dalyvauti sumušant ir apiplėšiant verslininką magistralėje Kaunas–Klaipėda.

Sostinės valdžios užmojai pirkti šimtus tūkstančių respiratorių, veido kaukių ar kitų priemonių nustebino ne tik teisėsaugininkus, bet ir kitų miestų savivaldybes, kurios sugebėjo nenumatytiems pirkiniams išleisti kur kas mažiau.

Atrodytų, kad Vilniaus savivaldybė ruošėsi arba karui, arba manė, kad karantinas užtruks dar kelerius metus.

Gegužės 26 d. į skandalais pagarsėjusio Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio tarnybinio kabineto duris pasibeldė FNTT pareigūnai. Krata ir pokalbis su direktoriumi vyko apie tris valandas.

Po poros dienų jis vėl buvo apklaustas FNTT būstinėje, jam suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Tai reiškia, kad netrukus jam gali būti pateikti įtarimai.

FNTT Specialiųjų užduočių valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, taip pat dėl Vilniaus savivaldybės administracijos atsakingų asmenų galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

Šį ikiteisminį tyrimą FNTT pradėjo po „Lietuvos ryto“ straipsnių apie tai, kad kovo pabaigoje savivaldybės administracija sudarė sandorį su sostinėje registruota įmone „Andrikus“ dėl dešimties dirbtinio plaučių ventiliavimo (DPV) aparatų pirkimo už 278,3 tūkst. eurų.

„Perkamų plaučių ventiliavimo aparatų kaina ir tiekėjo pasirinkimas kelia pagrįstų abejonių sandorio teisėtumu, nes įmonės veikla nėra susijusi su medicinos sritimi.

Be to, pagal sudarytą sandorį Vilniaus savivaldybės administracija bendrovei sumokėjo 100 procentų avansą.

Tačiau aparatai sutartyje numatytais terminais pirkėjui nepristatyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo sutarties nutraukimo vienašališkai procedūrą“, – tvirtino FNTT atstovai.

Teisėsaugininkai, prieš atlikdami kratą P.Poderskio kabinete, nustatė, kad „Andrikus“ nuo šių metų sausio, be piniginių įplaukų iš sandorio dėl plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo, gavo pajamų ir iš kitų valstybinių bei savivaldybių įstaigų už parduodamas medicinines prekes.

Tačiau visų gautų pajamų už prekes ir paslaugas įmonė galėjo tinkamai neįtraukti į apskaitą, jų visų nėra deklaravusi Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Šiemet bendrovė nemokėjo jokių mokesčių, neteikė PVM deklaracijų, nors yra PVM mokėtoja, nepateikė dalies pirkimo ir pardavimo registrų VMI sistemai.

FNTT pažymėjo, kad ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai paimti atlikus poėmį Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir kratas „Andrikus“ patalpose ir darbuotojų gyvenamosiose vietose.

„Nesijaučiu kaltas, kad aparatai nebuvo laiku pristatyti į Vilnių“, – praėjusią savaitę „Lietuvos rytui“ pareiškė P.Poderskis, paklaustas, ar nejaučia kaltės, kad iki šiol sostinės ligoninių nepasiekė COVID-19 sergantiems ligoniams būtina įranga, o įmonė „Andrikus“ iš savivaldybės biudžeto gautus net 278,3 tūkst. eurų iki šiol naudoja nežinia kokiems tikslams.

Nieko bendra su medicinos įranga neturinti įmonė „Andrikus“ pagal sutartį su Vilniaus savivaldybės administracijos vadovu dešimt plaučių ventiliavimo aparatų iš Kinijos buvo įsipareigojusi atgabenti iki balandžio 30 dienos. Bet vietoj aparatų atsiuntė laišką, kad savo įsipareigojimų įvykdyti negalės, tačiau jei savivaldybė dar primokėtų apie 100 tūkst. eurų, tada pristatytų iš Kinijos kitokius plaučių vėdinimo aparatus.

Įtartinas ne tik įmonės „Andrikus“, bet ir pačios savivaldybės, ir P.Poderskio elgesys, nes Sveikatos apsaugos ministerija buvo įspėjusi, kad plaučių vėdinimo aparatai „ICU S1100“, kuriuos planavo atgabenti įmonė, nėra tinkami.

Savivaldybės sprendimas aparatų tiekėjams sumokėti iš karto visus pinigus nustebino ir Viešųjų pirkimų tarnybos laikinąją vadovę Jovitą Petkuvienę, nes taip neapdairiai valstybės ar kitos įstaigos elgiasi labai retai.

Nuostabą kelia ir tai, kad P.Poderskiui buvo visai nesvarbu, kad „Andrikaus“ direktorius A.Mickus yra įgijęs pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto ir auditoriaus atestatą, o su medicinos aparatūra neturi nieko bendra.

Kai skandalas dėl plaučių vėdinimo aparatų kilo kaip ant mielių, P.Poderskis griebėsi jo malšinti – ėmėsi nutraukti sutartį su bendrove „Andrikus“.

„Tai mūsų teisė ir pareiga, o ne įmonės „Andrikus“ sutikimo klausimas“, – dienraščiui tvirtino P.Poderskis, paklaustas, kaip sekasi derėtis su medicininės įrangos nepristačiusia bendrove siekiant susigrąžinti beveik 300 tūkst. eurų.

Administracijos direktorius svarstė, kad galbūt neprireiks kreiptis į teismą, gal „Andrikus“ vis dėlto pinigus sutiks grąžinti gražiuoju. Beje, pagal sutartį, bendrovė savivaldybei dar yra įsipareigojusi už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti po 0,02 proc. delspinigių.

Jų jau susikaupė apie du tūkstančius eurų.

Tačiau prieš pasibeldžiant į duris FNTT pareigūnams „Andrikus“ dar nebuvo grąžinusi nei gautų pinigų už medicininę įrangą, nei sumokėjusi delspinigių.

„Vyksta normalus procesas, kai tiriama tiekėjo padaryta žala. Tai, kas dabar vyksta, realiai yra bendradarbiavimas atliekant tyrimą dėl įmonės „Andrikus“, įmonė turi prisiimti atsakomybę už žalą.

Suteikėme ir suteiksime visą informaciją, kurios prašys tarnybos. Primenu kontekstą.

Per pirmąsias pandemijos savaites, kai masiškai trūko medikų apsaugos priemonių, ieškojome jų ir pirkome visais įmanomais būdais. Įmonė „Andrikus“ kreipėsi pati, ji buvo nukreipta pas asmenis, atsakingus už pandemijos pirkimus.

Vienos sutarties sąlygų dėl dešimties DPV aparatų ji nesugebėjo įgyvendinti, todėl pati savivaldybė pradėjo sutarties nutraukimą.

Tačiau avansas jau buvo sumokėtas (tomis savaitėmis, jei pamenate, tai buvo įprasta tokiems pirkimams) ir įmonė nesiteikia jo grąžinti. Tikiuosi, tai padės atlikti FNTT pareigūnai. Apie jokį savivaldybės darbuotojų piktnaudžiavimą net negali būti kalbos“, – socialiniuose tinkluose po teisėsaugininkų apsilankymo savivaldybėje rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, apgailestaudamas, kad esą vienas kitas nedoras verslininkas prasmuko siūlydamas paslaugas savivaldybei.

Paanalizavus Vilniaus savivaldybės pirkimus šių metų kovo ir balandžio mėnesiais krinta į akis dar bent vienas iškalbingas pirkimas. Gal meras R.Šimašius dar ne viską pats išsiaiškino?

Vilniuje registruota įmonė „Euro Trade LT“, kurioje dirba tik viena Monika Petraitė, sugebėjo su Vilniaus valdžia sudaryti net 3,17 mln. eurų vertės sutarčių, įsipareigodama iš Kinijos atgabenti 250 tūkst. respiratorių, 50 tūkst. veido skydelių, 60 tūkst. apsauginių akinių, 80 tūkst. kombinezonų.

Paklausta, kuo užsiima jos įmonė, M.Petraitė patikino „Lietuvos rytą“, kad tiekia prekes iš Kinijos, ir tai, ką buvo užsisakiusi Vilniaus savivaldybė, balandžio mėnesį jau atgabeno.

„Aš gi tų priemonių negaminu“, – atkirto moteris, paklausta, kaip ji vienui viena sugeba organizuoti tokių didelių apimčių krovinių pargabenimą iš Kinijos.

Vilniaus savivaldybės daugiau nei 20 mln. eurų vertės pirkinių ir paslaugų sąraše yra ir du dronai.

Sudėjus jų priežiūros išlaidas nurodyta, kad iš viso šiam pirkiniui buvo numatyta išleisti 88 tūkst. eurų.

Kokiems tikslams miesto valdžia panoro įsigyti šias pastaruoju metu itin madingas ir įvairiose srityse naudojamas skraidykles, neaišku, nes po FNTT pareigūnų vizito savivaldybėje P.Poderskis į skambučius nebeatsiliepia.

Karantino metu Kauno miesto savivaldybė įsigijo baldų, čiužinių ir kito inventoriaus, kuris buvo panaudotas Kulautuvoje laikinosios priežiūros centrui įkurti. Jame galės saugiai saviizoliuotis lengvesne ligos forma sergantys pacientai.

Centre buvo paruošta daugiau kaip šimtas vietų. Bet savivaldybė pasirengusi jų skaičių padvigubinti, o prireikus ir išplėsti iki trijų šimtų.

Savivaldybės atstovai tvirtino, kad sutartyse respiratoriams, apsauginėms kaukėms bei kitoms medicininėms prekėms ir paslaugoms įsigyti nebuvo įsipareigota sumokėti už numatomus jų kiekius. Apmokama pagal faktą sutartyse numatytais įkainiais.

Kiek iki šiol visoms priemonėms ir paslaugoms buvo išleista pinigų, Kauno savivaldybė nenurodė, tik pažymėjo, kad įsigyta apie devynis tūkstančius kombinezonų, beveik 30 tūkstančių medicininių kaukių ir kitų apsaugos bei dezinfekavimo priemonių.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis „Lietuvos rytui“ teigė, kad karantino pradžioje kovai su koronavirusu buvo skirta 1,1 mln. eurų, numatant, kad prireikus dar būtų papildomai skirta apie 300 tūkst. eurų: „Papildomos išlaidos žmonėms apgyvendinti karantinuojantis ir dezinfekavimo priemonėms numatytos, jei kiltų antra viruso banga.“

Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė iš numatytų pinigų koronaviruso išprovokuoto karantino reikmėms jau išleido 770 tūkst. eurų.

Iš jų 106 tūkst. eurų buvo skirta izoliuojamiems asmenims apgyvendinti, 238 tūkst. eurų atsiėjo įvairios medicininės priemonės, 321,5 tūkst. eurų kainavo dezinfekavimo priemonės, kurių didžioji dalis panaudota miesto viešajame transporte.

104,3 tūkst. eurų – kitos išlaidos: mobilusis testų paėmimo punktas, greitosios pagalbos ir apsaugininkų paslaugos.

„Medicinines priemones stengėmės naudoti taupiai. Jei kiltų antroji koronaviruso banga, mes jų dar esame pasilikę ateičiai“, – patikino A.Dobranskis.

Šiaulių miesto savivaldybės išlaidos karantino metu siekė 141,5 tūkst. eurų, nors ir buvo suformuotas daugiau kaip 0,3 mln. eurų finansinis rezervas.

„Stebėjome situaciją, bendravome su gydymo įstaigomis, todėl žinojome, ką užsako valstybė.

Tai leido protingai planuoti pirkimą, nes degančių pasiūlymų turėjome labai daug. Opozicija ragino skubiai pirkti plaučių vėdinimo aparatų, bet ne politikai, o medikai turėtų spręsti, kokia medicinos aparatūra tinkamiausia“, – tvirtino Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius pasakodamas apie miesto išlaidas.

Didžiausias išlaidas Šiaulių miesto savivaldybė patyrė mokėdama už žmonių, kuriems buvo būtina izoliuotis, apgyvendinimą. Tam skirta 67,4 tūkst. eurų. Asmens apsaugos priemonių pirko kiek mažiau nei už 40 tūkst. eurų.

Mobiliajam patikros dėl koronaviruso punktui ir Karščiavimo klinikai išleista 19,4 tūkst. eurų, o transportui ir infrastruktūrai – kiek daugiau kaip 11 tūkst. eurų. 3,7 tūkst. eurų Šiaulių miestas skyrė viešinimo paslaugoms.

D.Griškevičius teigė, kad buvo laikomasi svarbiausio principo – pinigus sumokėti tik gavus prekę ar paslaugą: „Savivaldybės yra patikimas partneris, todėl reikalavimas mokėti avansą yra perteklinis, o neaiškių firmelių veiklos finansuoti mes nesiruošėme.

Buvome sulaukę pasiūlymo mokėti 180 tūkst. eurų vien už lėktuvo nuomą apsaugos priemonėms parsiskraidinti.

Tačiau nesirengėme varžytis su valstybe, kuri užsakė pakankamą kiekį apsaugos priemonių.“

„Savivaldybė buvo užversta pasiūlymais, bet mūsų darbuotojai labai atidžiai rinkosi tiekėjus, buvo atsisakyta daug neaiškių firmelių, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas. – Planavome, skaičiavome, derėjomės, ieškojome geriausio įmanomo varianto. Nepirkome atsargų metams, bet šiokį tokį rezervą sukaupėme.“

Apie 96 tūkstančius gyventojų turintis Panevėžys per karantiną išleido beveik 230 tūkstančių eurų.

Bet už šiuos pinigus jau nupirkta ir apsaugos priemonių atsargų – galimai antrajai pandemijos bangai jau pasiruošta.

Panevėžio miesto savivaldybės išlaidos vienam miestiečiui – apie 2,4 euro.

Didžiausią sumą panevėžiečiai išleido apsaugos priemonėms – jų įsigyta už 146 tūkst. eurų. Dar apie 70 tūkst. eurų kainavo apgyvendinimo paslauga, o iš užsienio sugrįžusių tautiečių vežiojimas atsiėjo dar 10 tūkst. eurų.

„Išlaidų dar bus, nes valstybė užkrovė mums papildomų funkcijų – vežiojame žmones iš oro ir jūros uostų, į mobiliuosius patikros punktus“, – kalbėjo Panevėžio miesto meras.

R.Račkauskas girdėjo apie stulbinančias Vilniaus miesto išlaidas, bet nuo komentarų susilaikė: „Tegul jie patys aiškinasi. Mes koronaviruso problemą sprendėme kitaip.“

Prieš kurį laiką P.Poderskis pagarsėjo dar vienu įtartinu sandoriu. Jo palaiminimu Vilniaus valdžia sumokėjo net 1,84 mln. eurų už Profsąjungų rūmų nugriovimą (nuotr.).

Bet tie patys griovėjai Vilniaus pataisos namų gamybos bazę nuvertė už dyką ir dar primokėjo 13 tūkst. eurų.

Specialistų teigimu, Profsąjungų rūmus buvo galima nugriauti už pusę milijono eurų.

Kad Profsąjungų rūmų griovimo darbų konkursą savivaldybė rengė netinkamai, liudija ir 55,3 tūkst. eurų bauda, kurią teks sumokėti.

Tiek eurų Vilniaus savivaldybė pervedė bendrovei „Andrikus“ už plaučių ventiliavimo aparatus, tačiau jų taip ir negavo.