Gegužės 26-ąją praėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai antrojo rinkimų turo metu, susirungęs su Ingrida Šimonyte, prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda. Dėmesys tyliajai Lietuvai ir siekis tapti telkiančia figūra – tokia retorika dažnai kartojosi į valstybės vadovo postą kandidatavusio G.Nausėdos rinkiminėje kampanijoje.

Nors oficialiai prezidento pareigas po inauguracijos G.Nausėda eiti pradėjo nuo 2019 m. liepos 12 d., praėjus metams po rinkimų, pasak politikos ir komunikacijos ekspertų, ryškėja tam tikri dabartinio valstybės vadovo bruožai ir silpnosios vietos.

Netesėti pažadai

„Visuomenės telkėjo vaidmens, to pažado, kuris buvo akcentuotas rinkiminės kampanijos metu, nelabai pavyksta įgyvendinti. Prezidentas iš esmės netapo tuo, kuo bent jau žadėjo tapti. Mes galime kalbėti apie tai, kad visuomenė tikėjosi aktyvesnio prezidento, labiau savo nuomonę išsakančio prezidento, ypatingai krizės akivaizdoje.

Turėjome ir vis dar turime beprecedentę krizę ir turbūt net ir šitomis aplinkybėmis prezidentui nepavyko tapti vienijančiu lyderiu. Prezidentas sąmoningai ar ne pasirinko labiau stebėtojo iš šalies vaidmenį, iššokant kartas nuo karto ir pabandant pakritikuoti, pabarti ar išsakyti savo nuomonę“, – metus po rinkimų įvertino Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas.

Prezidentas, praėjus metams po rinkimų, pasak dr. A.Šumino, netapo tuo politiniu veikėju, kuris brėžia aiškius politinius tikslus, kryptis, buria aplink save ir bando būti lyderiu sunkioje, neapibrėžtoje situacijoje.

Prezidentu nusiviliama?

Komunikacijos ekspertas taip pat akcentavo ir galimą nusivylimo valstybės vadovu aspektą.

„Matome tam tikrą nusivylimą tuo, kas buvo žadėta, planuota, ir tuo, ką mes realiai pamatėme per šituos metus“, – portalui lrytas.lt sakė A.Šuminas.

Šią poziciją palaikė ir politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Jo teigimu, prezidentas per šiuos metus nesusikūrė autoriteto, todėl didėja skirtingų visuomenės grupių nusivylimas juo ir jo veikla.

„Matome, kad prezidentui pritrūksta ryžto ir jam tenka susidurti su akivaizdžiomis klaidomis.

Pavyzdžiui, gaisras Alytuje – jam reikėjo kuo skubiau grįžti į Lietuvą iš vizito Japonijoje, o ne vykti lankyti dukros. Šios koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje į jį kreipėsi medikų sąjūdis, prašydamas pakeisti sveikatos apsaugos ministrą, prezidento reakcijos į šį kreipimąsi mes nematėme. Žmonėms reikia lyderio, autoriteto. Jam juo tapti kol kas nesiseka: su valdančiąją valstiečių partija jis bandė elgtis gana draugiškai, tačiau buvo nustumtas į šalį“, – patikino doc. V.Dumbliauskas.

Į valstybės vadovo santykį su valdančiaisiais dėmesį atkreipė ir dr. A.Šuminas. Anot jo, prezidento santykis su valdančiaisiais primena konfrontaciją, kuri neperauga į atvirą karą.

„Valdančioji koalicija, kai jai patogu, remia prezidentą ir jo pasiūlymus. Kai jiems nepatogu, jie to nedaro. Čia galime kalbėti apie susisiekimo ministro krizę, kai prezidento išsakytas nepasitikėjimas valdančiajai koalicijai yra visiškai nesvarbus“, – pastebėjo dr. A.Šuminas.

Vietos ieškota, bet nerasta

Pasak politologo V.Dumbliausko, metus po rinkimų gana taikliai apibūdina pastaruoju metu sklidę kalbos, kad prezidentas Lietuvos politinėje arenoje ieško savo vietos, tačiau negeba jos atrasti. Kaip pastebėjo MRU docentas, metus ieškota, bet nieko neatrasta.

„G.Nausėda, panašu, dar nerado savo, kaip prezidento, vietos. Ką tikrai matome, tai akivaizdų G.Nausėdos norą nebūti panašiu į pirmatakę Dalią Grybauskaitę.

Jis yra viešai deklaravęs, kad Valdas Adamkus jam yra pavyzdys. Tačiau kol kas G.Nausėdos pozicijos negalime sulyginti su V.Adamkaus veikimu.

Tiek V.Adamkus, tiek D.Grybauskaitė turėjo tas pačias konstitucines galias, tačiau gebėjo jas išnaudoti ir, nors ir skirtingais būdais, bet į istoriją įėjo kaip politiniai lyderiai. Lyderystės G.Nausėda vis dar stokoja“, – sakė jis.