Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, projektas suderintas su vietos valdžia, būtini leidimai jau gauti, tačiau nuogąstaujama, kad darbus gali sutrukdyti koronaviruso pandemija.
„Perlaidojimui numatoma pasitelkti Kultūros vertybių globos tarnybos specialistų komandą, tačiau dėl su COVID-19 pandemija susijusių kelionių ribojimų, įskaitant privalomą 14 dienų karantiną bei kol kas Kazachstane galiojantį tarptautinių skrydžių draudimą, neaišku, ar bus įmanoma organizuoti Lietuvos specialistų delegacijos atvykimą ir pradėti darbus numatytu laiku, liepos mėnesį“, – teigiama BNS perduotame ministerijos komentare.
Rydnyko kapinėse palaidoti devyni lietuviai, jie guli vienas greta kito, todėl šie kapai sudaro savotišką Lietuvių memorialą, paženklintą betoniniu kryžiumi.
Šios kapinės, kaip ir viskas aplink, baigia sunykti, nes toje vietoje aptikta vario gysla ir ten ketinama įrengti vario gavybos šachtas.
„Toje vietoje prieš dešimt metų atrado vario gyslą, valdžia sakė: ruoškitės, viskas bus iškeldinta. Visas Rudnyko miestas jau sunaikintas“, – per Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį pasakojo su „Misija Sibiras“ ten 2018 metais lankęsis architektas Algis Vyšniūnas.
„Mūsų idėja būtų ekshumuoti, perlaidoti, perkelti tokį pat antkapį, išlaikant autentiškus dalykus“, – aiškino jis.
Palaikus planuojama perkelti į Spasko memorialinį kompleksą prie Karagandos, čia pastatyti paminklai daugelio Europos ir Azijos tautų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorės Gintarės Jokubonienės, šią vietą norima padaryti vienu svarbiausių Kazachstane žuvusių ar mirusių lietuvių memorialiniu akcentu.
Pasak jos, kilus grėsmei kuriems nors lietuvių kapams Kazachstane siūloma visus palaikus perlaidoti Spaske.
„Būtų geriausia turėti vieną vietą, tai ir priežiūros prasme daug paprasčiau“, – BNS sakė G. Jakubonienė.
Kazachstano valdžios atstovai jau prieš kelerius metus yra įspėję visus suinteresuotus asmenis, kad Rudnyko kapinėmis bus lyginamos su žeme, nurodytas terminas palaikams perkelti – iki 2020 metų vidurio.
Seimo narys Arvydas Anušauskas žiemą kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl politinių kalinių kapaviečių naikinimo Kazachstane. Kultūros ministerija atsakė pritarianti minėtų palaikų ekshumavimui ir perlaidojimui į prie Spasko, Karagandos srityje, esantį kapaviečių memorialą.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija savo ruožtu nutarė kreiptis į Vyriausybę, ragindama palaikyti šį projektą ir skirti lėšų.
„Tas kapas labai žinomas, vertinamas. Jis tapęs savotišku simboliu, broliškas didelis kapas“, – tvirtino A. Vyšniūnas.
Anot jo, viduryje pramoninės zonos musulmoniškame krašte išlaikyti nedideles krikščionių kapinaites – nerealu, todėl perlaidojimas yra būtinas.
Buvusioje Kazachijos sovietinėje respublikoje veikė kelios dešimtys lagerių, juose kalinti apie 20 tūkst. politinių kalinių iš Lietuvos. Pagal lietuvių tremties įkalinimo ir palaidojimo mastą Kazachstano teritoriją lenkia tik Rusija.
