Vilniaus savivaldybė taip skubėjo įsigyti plaučių ventiliavimo aparatų, kad pinigus įbruko nieko bendra su medicina neturinčiai įmonei, kuri nemoka mokesčių, o jos vadovas siejamas su užpuolimu autostradoje.

Skubėjimas, neūkiškumas ar paslaptingi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio ryšiai?

Į šiuos klausimus bando atsakyti įvairios tarnybos, po „Lietuvos ryto“ publikacijų pradėjusios tyrimą dėl brangių Vilniaus savivaldybės pirkinių, kurie taip ir nepasiekė sostinės gydymo įstaigų.

Sostinės savivaldybės bandymas įsigyti dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų pareigūnams primena klasikinę sukčiavimo schemą – pinigai sumokėti, o prekių – nė kvapo.

Nepristatytas prekes pardavėjas pasiūlė pakeisti kitomis, tačiau už jas prašoma sumokėti papildomai.

Įtaria plėšimu greitkelyje?

Taip Vilniaus savivaldybę maustė nieko bendro su medicina ir jos įranga neturinti bendrovė „Andrikus“. Negana to, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šios bendrovės vadovas, dainininkės Kristinos Ivanovos gyvenimo draugas Andrius Mickus gali būti susijęs su garsiu verslininko užpuolimu kelyje Vilnius–Kaunas.

Praėjus savaitei po užpuolimo buvo sulaikyti du Vilniaus verslininkai. Anksčiau teistą vienos Vilniaus įmonės vadovą Kauno apylinkės teismas leido suimti trims mėnesiams.

Antrasis, aštuonioms bendrovėms vadovaujantis 39 metų vilnietis, liko laisvėje, bet privalo nešioti elektroninę apykoję.

Teigiama, kad užpuolikai buvo keturi. Dar kelių ieškoma, todėl daugiau informacijos apie įtariamuosius prokuratūra neteikia.

Prisistatė STT pareigūnais

Organizuotų grupuočių klestėjimo laikus primenantis nusikaltimas buvo įvykdytas gegužės 18-ąją. Užpuolikai dviem automobiliais nuo Neringos sekė 80 tūkst. eurų vertės apynaujį „Jaguar“ vairuojantį verslininką, kuris važiavo į namus Vilniuje.

Apie 13 val. 30 min. greitkelyje ties Babtais (Kauno r.) jie imitavo avariją ir užblokavo kelią.

Išlipę ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnais prisistatę vyrai 55 metų vairuotoją nutempė į kelkraštį, jį žiauriai mušė ir bandė pagrobti, tačiau jam pavyko pasipriešinti.

Palikę kelkraštyje gulintį vilnietį užpuolikai iš automobilio pagrobė jo pinigus, telefoną, kelionės krepšį ir auksinį laikrodį. Šių daiktų vertė – per 17 tūkst. eurų nuostolį.

Teisėsaugai žinomas verslininkas nepanoro kviesti policijos. Nors ir sunkiai sužalotas, jis parvažiavo į Vilnių ir nuvyko į ligoninę. Policijai apie užpuolimą pranešė medikai.

Slėpė pajamas ir pelną

Šią savaitę bendrove „Andrikus“ susidomėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Pareigūnai atliko kratas ir bendrovės patalpose, ir jos vadovų namuose.

Tyrimą dėl galimo turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pradėjusi FNTT nustatė, kad bendrovė „Andrikus“ nuo šių metų sausio už parduodamas medicinos prekes gavo pajamų ne tik iš Vilniaus savivaldybės, bet ir iš kitų valstybės bei savivaldybių įstaigų.

FNTT teigimu, bendrovė „Andrikus“ šių pajamų galimai tinkamai neįtraukė į apskaitą, jų nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Paaiškėjo, kad bendrovė šiemet nemokėjo jokių mokesčių, VMI nepateikė visų reikalingų ataskaitų.

Sumokėjo nematę prekių

Tačiau FNTT tiria ne tik bendrovės „Andrikus“ veiklą. Tyrimas pradėtas ir dėl Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotojų galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Išplitus koronaviruso infekcijai Vilniaus savivaldybė iš bendrovės „Andrikus“ įsigijo dešimt plaučių vėdinimo aparatų. FNTT pareigūnai šiuo sandoriu susidomėjo paaiškėjus, kad Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus P.Poderskio nurodymu už šią įrangą avansu buvo sumokėta visa suma.

Tačiau COVID-19 sergantiems ligoniams būtina įranga sostinės ligoninių nepasiekė iki šiol, o iš savivaldybės biudžeto gautus net 278,3 tūkst. eurų bendrovė „Andrikus“ panaudojo nežinia kur.

Vietoj siuntos – laiškas

Pagal sutartį su Vilniaus savivaldybės administracijos vadovu „Andrikus“ dešimt plaučių ventiliavimo aparatų iš Kinijos buvo įsipareigojusi atgabenti iki balandžio 30 dienos.

Tačiau gegužės 4-ąją įmonė elektroniniu laišku informavo savivaldybę, kad plaučių ventiliavimo aparatų pristatymas nukeliamas iki gegužės 29 dienos – esą Kinijos gamintojai neturi galimybės laiku išsiųsti įrangos.

Tiesa, „Andrikus“ savivaldybei pasiūlė pirkti kito modelio aparatų, už kuriuos dar reikėtų primokėti 110 tūkst. eurų. Bet tokio pasiūlymo atsisakiusi Vilniaus valdžia nusprendė nutraukti sutartį su „Andrikus“ dėl medicinos įrangos pirkimo.

Brangūs, bet netinkami

Kovo pradžioje Vilniaus savivaldybės ir nieko bendro su medicina neturinčios bendrovės sudaryta sutartis jau anksčiau buvo sudominusi Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ir STT.

Įtartina pasirodė tai, kad Vilniaus savivaldybė nusprendė pirkti plaučių ventiliavimo aparatus „ICU S1100“, nors Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, jog jie nėra tinkami. Negana to, pardavėjams iš karto buvo sumokėtas ir 100 proc. užsakymo vertės avansas.

„Lietuvos rytui“ paskelbus, kad Vilniaus valdžia galimai susidėjo su neaiškiu veikėju, savivaldybės atstovai aiškino, jog plaučių ventiliavimo aparatų reikėjo kuo skubiau, be to, telefonu buvo apklausta dar keletas įmonių.

Kuo bendrovės „Andrikus“ pasiūlymas buvo patrauklesnis už kitų pardavėjų, nežinia. Tačiau kai savivaldybė sukirto rankomis su „Andrikus“ ir sumokėjo už dar negautas prekes, „Lietuvos rytas“ domėjosi, kiek tokia įranga iš tikrųjų kainuoja Kinijoje.

Didmeninės prekybos platformoje alibaba.com buvo rasti 47 tiekėjai, galintys tuoj pat parduoti plaučių ventiliavimo aparatus „ICU S1100“, kokius ir siūlėsi pargabenti „Andrikus“. Siūlomos prekės kaina svyravo nuo 5400 iki 7560 JAV dolerių (4972–6961 euro). Bet Vilniaus valdžia už vieną abejotiną aparatą nepagailėjo sumokėti net po 27 830 eurų.

Nebuvo laiko galvoti?

Besiaiškindami, kodėl pažadų neįvykdžiusiems tiekėjams buvo sumokėta didžiulė suma, FNTT pareigūnai antradienį Vilniaus savivaldybėje sugaišo kelias valandas.

Tačiau savivaldybės administracijos vadovas P.Poderskis tvirtino, kad nieko neįprasto neįvyko: „Tai, kad įvyko dokumentų poėmis, sukėlė didelį erzelį. Dokumentų poėmiai pas mus gana įprastas dalykas: vyksta tyrimai, vyksta procesiniai veiksmai.“

P.Poderskio teigimu, koronaviruso krizės pradžioje situacija buvo sudėtinga, nes Sveikatos apsaugos ministerija ilgą laiką sakė, jog gydymo įstaigoms pakanka apsaugos priemonių ir būtinos įrangos, o vėliau paaiškėjo, kad jų trūksta, todėl reikėjo gana greitai suktis.

„Iš tiesų situacija buvo įtempta, todėl buvo priimta pačių įvairiausių sprendimų, kad tik jie būtų kuo greičiau įgyvendinti. Taip atsirado ir tie šimtaprocenčiai avansai, ir daug kitų dalykų. Tiesiog tokia buvo rinka. Tai pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Vyriausybė, visas pasaulis tai darė“, – aiškino P.Poderskis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius taip pat suskubo paaiškinti, kad dokumentų paėmimas savivaldybėje – ne krata, o dėl susidariusios situacijos savivaldybės darbuotojai nekalti.

Namo – tarnybiniu automobiliu

Praėjusiais metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius P.Poderskis savo reikmėms naudojosi tarnybiniu automobiliu.

Tyrimas buvo pradėtas po to, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš P.Poderskio namo kiemo Kaune išvažiuojantis Vilniaus savivaldybei priklausantis „Opel Corsa“.

Supratęs, kad geriausia gynyba – puolimas, P.Poderskis pats kreipėsi į VTEK prašydamas ištirti šį atvejį.

Po pusę metų trukusio tyrimo VTEK pripažino, kad P.Poderskis supainiojo interesus. Jis 2018-ųjų rugsėjo mėnesį tarnybiniu automobiliu „Opel Corsa“ po darbo valandų vyko namo į Kauną, o kitos dienos rytą – atgal į darbą Vilniuje.

Šių metų vasarį etikos sargų išvadas patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Prieš kurį laiką P.Poderskis pagarsėjo dar vienu įtartinu sandoriu. Jo palaiminimu Vilniaus valdžia sumokėjo 1,84 mln. eurų už Profsąjungų rūmų nugriovimą. Bet tie patys griovėjai Vilniaus pataisos namų gamybos bazę nuvertė už dyką ir dar primokėjo 13 tūkst. eurų.

Kad Profsąjungų rūmų griovimo darbų konkursą savivaldybė rengė netinkamai, liudija ir 55,3 tūkst. eurų bauda, kurią teks sumokėti.