This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Siūloma, kad dėl karantino įvedimo ir atšaukimo galutinį žodį tartų Seimas

ELTA ir lrytas.lt inf.

Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.
Seimo posėdis.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme siūloma numatyti, kad Vyriausybė be Seimo pritarimo negalėtų nei įvesti, nei pratęsti ar atšaukti visuotinio karantino šalyje.

Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas ir kiti Seimo liberalai.

Pagal siūlomą projektą, Vyriausybei paskelbus karantiną visoje Lietuvos teritorijoje, per 10 dienų ji turėtų kreiptis į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo ar pratęsimo.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, jų autorių teigimu, nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės bei užtikrintas demokratinių procesų veikimas.

Pasak liberalų, projekto rengimą paskatino visuomenės abejonės dėl Vyriausybės sprendimo teisėtumo įvesti karantiną visoje Lietuvos teritorijoje.

Šiuo metu šalyje karantiną gali įvesti ir jį pratęsti Vyriausybė be Seimo pritarimo.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatyta, kad Vyriausybė, įvesdama karantiną, turi teisę nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Konstitucijos 32 straipsnyje nurodyta, kad „pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“, Konstitucijos 36 straipsnyje nurodyta, kad „negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus“.

„Taigi Vyriausybė, apribodama piliečių teisę laisvai judėti Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų bei apribodama teisę rinktis į taikius susirinkimus, viršija savo įgaliojimus, nes Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, kad bet kokių Konstitucijoje numatytų teisių ribojimas yra galimas tik įstatymu, ir ši teisė negali būti perdeleguojama kitiems. Taigi Vyriausybė, priimdama anksčiau minėtus apribojimus, galimai pažeidžia fundamentalias žmogaus teises, nes panašius ribojimus gali įvesti tik Seimas įstatymo pagrindu“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.