Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio darbo vietoje antradienį lankėsi keturi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojai. Atėję darbo dienos pradžioje, jie ten praleido daugiau nei tris valandas.

Įvykio liudininkų teigimu, FNTT agentai išsinešė kalną dokumentų. Su pačiu P.Poderskiu priešpiet susisiekti nepavyko.

Gali būti, kad finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai domėjosi skandaluingais asmens apsaugos priemonių nuo COVID-19 pirkimų dokumentais.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ pirmasis atskleidė, kad Vilniaus savivaldybė priemones pirko stebėtinai didelėmis kainomis ir iš įmonių, kurių veikla anksčiau nebuvo susijusi su medicinos įrangos prekyba.

Ir P.Poderskis, ir sostinės meras Remigijus Šimašius kaltinimus atmeta, sakydami, jog savivaldybė darė viską, kad medikus ir gydymo įstaigas pasiektų būtinosios priemonės.

Vilniaus savivaldybė medikų apsaugos priemonių ir įrangos, skirtos gydymo įstaigoms, įsigijimui skyrė beveik 10 mln. eurų.

Per karantino laikotarpį savivaldybė įsigijo 314 tūkst. FFP2 respiratorių, 71 tūkst. FFP3 respiratorių, 131 tūkst. vienkartinių kombinezonų, beveik 1,3 mln. vienkartinių veido kaukių, 1,2 mln. vienkartinių pirštinių, beveik 16 tūkst. vienkartinių chalatų, daugiau nei 368 tūkst. apsauginių akinių ir kitų priemonių. Daugiausiai – iš Kinijos.

P.Poderskis vadina įprasta procedūra

P.Poderskis antradienį teigė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) savivaldybėje atliekami veiksmai yra įprasta procedūra. Pasak P. Poderskio, Vilniaus savivaldybė FNTT suteikė visą reikalingą informaciją, susijusią su viešaisiais pirkimais.

„Tai, kad įvyko dokumentų poėmis, ir sukėlė didelį erzelį. Dokumentų poėmiai pas mus pakankamai įprastas dalykas, kai daug visko vyksta: vyksta tyrimų, vyksta procesiniai veiksmai. Iš tikrųjų tie dokumentai buvo paimti, mes su pareigūnais pabendravome ir suteikėme jiems visą reikalingą informaciją“, – teigė P.Poderskis.

„Tikrai neturime nei ką slėpti, nei ką, bet, žinoma, negalime labai daug komentuoti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, ir jis vyksta viešojo intereso labui, tai mes esame toje pačioje pusėje“, – pridūrė jis.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, ikiteisminį tyrimą inicijavo FNTT. Pasak P. Poderskio, koronaviruso krizės pradžioje situacija buvo sudėtinga, nes Sveikatos apsaugos ministerija ilgą laiką sakė, kad apsaugos priemonių rezervai yra pilni ir juose visko daug, o įvedus karantiną, pasak jo, paaiškėjo reikiamų priemonių trūkumas.

„Tada reikėjo pakankamai greitai suktis ir užsitikrinti labai daug ir apsaugos priemonių, ir ventiliavimo aparatų tarp jų. Pirmomis dienomis situacija buvo tokia, kad mūsų ligoninės ir poliklinikos buvo aprūpintos iš labdaros, tai yra tai, ką žmonės mums suaukodavo, iki tada, kai mus pasiekė pirmosios siuntos“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.

„Iš tikrųjų situacija buvo įtempta, toje įtemptoje situacijoje buvo priimta pačių įvairiausių sprendimų, kad jie būtų kuo greičiau įgyvendinti. Ten atsirado ir tie šimtaprocentiniai avansai, ir daug kitų dalykų, tiesiog tokia buvo rinka. Tą pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Vyriausybė, visas pasaulis tai darė“, – pridūrė jis.

Visgi P. Poderskis pripažįsta, kad koronaviruso krizės pradžioje, atliekant viešuosius pirkimus, galėjo pasitaikyti ir klaidų.

„Skubėjimo nenuneigsiu buvo labai daug, viską darėme greitai, sverdami kiek įmanoma atsakingai, bet galėjo būti ir kažkokių klaidų“, – sakė jis.

Vietoj aparatų gavo laišką

Plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo skandalas įgijo naują atspalvį, kai Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus P.Poderskio nurodymu už šią įrangą avansu buvo sumokėta visa suma, bet miesto siunta nepasiekė.

„Nesijaučiu kaltas, kad aparatai nebuvo laiku pristatyti į Vilnių“, – „Lietuvos rytą“ tikino P.Poderskis, paklaustas, ar nejaučia kaltės, kad iki šiol sostinės ligoninių nepasiekė COVID-19 sergantiems ligoniams būtina įranga, o įmonė „Andrikus“ iš savivaldybės biudžeto gautus net 278,3 tūkst. eurų iki šiol naudoja nežinia kokiems tikslams.

Nieko bendra su medicinos įranga neturinti įmonė „Andrikus“ pagal sutartį su Vilniaus savivaldybės administracijos vadovu dešimt plaučių ventiliavimo aparatų iš Kinijos buvo įsipareigojusi atgabenti iki balandžio 30 dienos. Bet vietoj aparatų atsiuntė laišką, kad savo įsipareigojimų įvykdyti negalės.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad plaučių ventiliavimo aparatai ICU S1100 nėra tinkami, Vilniaus valdžia vis tiek nutarė jų įsigyti dešimt už 278,3 tūkst. eurų iš bendrovės „Andrikus“.

Negana to, tiekėjams iškart buvo sumokėtas ir 100 proc. užsakymo vertės avansas.

Toks sprendimas nustebino net Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) laikinąją vadovę Jovitą Petkuvienę, nes taip neapdairiai valstybės ar kitos įstaigos elgiasi labai retai. Šiuo sandoriu susidomėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ir FNTT.

Beje, įmonės „Andrikus“ direktorius Andrius Mickus yra įgijęs pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto ir auditoriaus atestatą, o jo valdomos bendrovės neturi nieko bendra su medicinos aparatūra.

Kai iškart po sutarties kovo pabaigoje pasirašymo iškilo įtarimų, kad miesto valdžia galimai susidėjo su neaiškiu veikėju, savivaldybės atstovai „Lietuvos rytui“ aiškino, jog taip elgiamasi, nes plaučių ventiliavimo aparatų reikia kuo skubiau, be to, telefonu buvo apklausta dar keletas įmonių.

Sutarties vykdyti nebegali

Ir VPT, ir STT abejonės dėl „Andrikus“ kvalifikacijos pasitvirtino.

Gegužės 4 dieną įmonė elektroniniu laišku informavo savivaldybę, kad plaučių ventiliavimo aparatų pristatymas nukeliamas iki 2020 m. gegužės 29-osios, nes esą Kinijos gamintojas neturi galimybės laiku išsiųsti įrangos.

Tiesa, „Andrikus“ savivaldybei pasiūlė pirkti kito modelio aparatų, už kuriuos dar reikėtų primokėti 110 tūkst. eurų (be PVM).

Bet tokio pasiūlymo Vilniaus valdžia jau atsisakė. P.Poderskis nutarė nutraukti sutartį su „Andrikus“ dėl medicininės įrangos pirkimo.

Paprašytas paaiškinti, kodėl, nors ir gavęs visa avansą, neįvykdė įsipareigojimų, A.Mickus „Lietuvos rytui“ atšovė, kad neturi laiko apie tai kalbėtis.

„Tai – mūsų teisė ir pareiga, o ne įmonės „Andrikus“ sutikimo klausimas“, – dienraščiui tvirtino P.Poderskis, paklaustas, kaip sekasi derėtis su medicininės įrangos nepristačiusia bendrove siekiant susigrąžinti beveik 300 tūkst. eurų.

Administracijos direktorius svarstė, kad galbūt neprireiks kreiptis į teismą, gal „Andrikus“ vis dėlto pinigus sutiks grąžinti gražiuoju.

Beje, pagal sutartį, bendrovė savivaldybei dar yra įsipareigojusi už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti po 0,02 proc. delspinigių. Jų jau susikaupė 1057,54 euro.

Pasiaiškino miglotai

„Lietuvos ryto“ žiniomis, P.Poderskiui jau teko aiškintis ir Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Teisėsaugai adresuotame rašte į klausimą, kodėl perkant aparatūrą pasirinkta būtent „Andrikus“, direktorius pateikė miglotą atsakymą: „(...) Vilniaus miesto savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti tinkamą Vilniaus miesto gyventojų sveikatos priežiūrą pandemijos metu, siekė įsigyti plaučių ventiliavimo aparatų, kad būtų visiškai patenkintas Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų poreikis.

Tokios priežastys lėmė, kad gavusi pasiūlymą pirkti plaučių ventiliavimo aparatus Vilniaus miesto savivaldybė, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, sudarė sutartį su UAB „Andrikus“.“

Po to, kai Vilniaus savivaldybė sukirto rankomis su „Andrikus“ ir už aparatus sumokėjo visus pinigus avansu, „Lietuvos rytas“ domėjosi, kiek tokia įranga iš tikrųjų kainuoja Kinijoje.

Didmeninės prekybos platformoje alibaba.com buvo atrinkti tiekėjai, galintys tuoj pat parduoti plaučių ventiliavimo aparatus ICU S1100, kokius ir siūlėsi pargabenti „Andrikus“.

Tokių pardavėjų tuo metu buvo net 47, o siūlomos prekės kaina svyravo nuo 5400 iki 7560 JAV dolerių (4972–6961 euras be Lietuvoje taikomų mokesčių ir atvežimo išlaidų). Bet Vilniaus valdžia už vieną abejotiną aparatą nepagailėjo sumokėti net po 27 830 eurų.

Kodėl pasitraukė iš partijos?

Įtartiną sutartį su įmone „Andrikus“ lydi ir sunkiai paaiškinami P.Poderskio politiniai viražai.

Sutapimas: kai tik įmonė informavo sostinės administracijos direktorių nebegalinti įvykdyti sutarties ir iš Kinijos pristatyti medicinos įrangos, jis nutarė pasitraukti iš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus įkurtos Laisvės partijos.

Aiškindamas, kas nulėmė tokį sprendimą, P.Poderskis tvirtino, kad iš partijos pasitraukęs jau prieš kurį laiką ir toks žingsnis neturįs nieko bendra su savivaldybės administracijos vadovo pareigomis.

Keistokai politinio bendražygio žingsnį tada aiškino ir R.Šimašius: „Mūsų koalicijos sutartyje užrašyta, kad administracijos direktorius turi būti nepartinis žmogus, bet kurį laiką šito nebuvome sužiūrėję. O šiaip atsirado ir sąmokslo teorijų, kurių labiau pro šalį neįmanoma sugalvoti – su Povilu mes dirbame darniai, sklandžiai.“

Akivaizdu, bet neįtikėtina, jog R.Šimašiui prireikė daugiau nei metų, kol suvokė, kad administracijos direktorius priklauso ne kieno nors kito, o jo paties sukurtai partijai.

Bet politikos užkulisiuose kalbama, jog R.Šimašius kaip ugnies bijo, kad Laisvės partijoje nepasikartotų buvusio bendražygio Liberalų sąjūdyje Eligijaus Masiulio istorija. Dabar pastarasis yra teisiamas politinės korupcijos byloje.

Vėjais paleido 2 milijonus eurų

Prieš kurį laiką P.Poderskis pagarsėjo dar vienu įtartinu sandoriu. Jo palaiminimu Vilniaus valdžia sumokėjo 1,84 mln. eurų už Profsąjungų rūmų nugriovimą. Bet tie patys griovėjai Vilniaus pataisos namų gamybos bazę nuvertė už dyką ir dar primokėjo 13 tūkst. eurų.

Tai – ne klaida. Vilniaus pataisos namų gamybos bazės statinių sulyginimas su žeme mokesčių mokėtojams nieko nekainavo.

Tai patvirtino teisingumo ministro patarėja Rita Grumadaitė ir pažymėjo, kad valdžios institucijoms rinktis paslaugų teikėjus reikia labai atsakingai.

Kad Profsąjungų rūmų griovimo darbų konkursą savivaldybė rengė netinkamai, liudija ir 55,3 tūst. eurų bauda, kurią teks sumokėti. Ją pridėjus prie sumos, kurią valdžia išleido griovimui, išeina, kad buvo paleista vėjais bemaž 2 mln. eurų.

Įdomiausia, kad ir Vilniaus pataisos namų gamybos bazę, ir Profsąjungų rūmus griovė ta pati įmonė – „Vaidva“.

Jos atstovai nepanoro komentuoti, kodėl taip skiriasi pasiūlymai viešųjų pirkimų konkursuose: vienur Vilniuje griauna už milijonus, kitur – už dyką.

Tačiau verslininkų logika suprantama – jeigu tau valdžia bruka pinigus, kodėl jų nepaimti? O gal kažkas slypi dar giliau?

Griovėjus rinkosi atidžiai

Kai praėjusių metų balandį buvo paskelbtas pataisos namų gamybos bazės Drujos gatvėje 39 statinių griovimo konkursas, iš pradžių viena įmonė siūlė darbus atlikti už 50 tūkst. eurų.

Palyginti su Profsąjungų rūmų griovimo sąmata, tai visiškai menka suma. Tačiau Kalėjimų departamentas nutarė neskubėti.

Anot R.Grumadaitės, itin priekabiai konkurso dalyvių pateiktus dokumentus tikrino Korupcijos prevencijos skyrius.

Griauti senus pastatus patikėta įmonei „Vaidva“, kuri vėliau kartu su „Statybų kodu“ atliko ir Profsąjungų rūmų griovimo darbus.

R.Grumadaitė pasakojo, kad pastatus apžiūrėję įmonės atstovai rado daug metalo laužo.

Apskaičiavę, kiek gaus jį pardavę, jie pažadėjo ne tiktai pastatus nugriauti už dyką ir viską išsivežti, bet ir dar sumokėti 13 tūkst. eurų.

Šie pinigai jau nukeliavo į Kalėjimų departamentą.

Išvežė daug pavojingų atliekų

„Vaidvos“ Vilniaus padalinio vadovas Edvinas Pukinskas anksčiau kalbėjęs, kad Profsąjungų rūmų konstrukcijose nedaug metalo. Vadinasi, ir pelnas jį pardavus nedidelis.

Bet čia pat jis prisipažino, kad Profsąjungų rūmai – nesudėtingas objektas, nugriauti jį vieni juokai. Daug sudėtingesni griauti – buvę pataisos namų gamybiniai pastatai. Tokie ir buvo Drujos gatvėje.

Be to, nugriovus visus pataisos namų gamybos bazės statinius susidarė 87 tūkst. 884 tonos statybinio laužo.

Galima palyginti – nuvertus Profsąjungų rūmus statybinio laužo būta triskart mažiau – 30 tūkst. tonų.

Statybinis laužas – griovikų uždarbis. Jį sumalus gaminama skalda keliams tiesti. Ji parduodama kelininkams.

Atrodytų, kad tuo požiūriu pataisos namų gamybos bazė – gardesnis kąsnis.

Tačiau panaršius dokumentus surasime, kad pataisos namų gamybos bazės griovikai turėjo surinkti ir išvežti net 108 tonas pavojingų atliekų – liuminescencinių lempų, tepalo talpyklų, asbestinio šiferio. Atiduoti jas sunaikinti ar saugoti taip pat kainuoja.

Taip pat iš aprašų matyti, kad pataisos namų gamybos bazės teritorijoje buvo daug nedidelio ploto pastatų. O tai reiškia, kad juos griaudamas nepasitelksi galingos technikos, darbas ilgiau užtrunka.

Tikina, kad viskas teisėta

Dabar, kai Profsąjungų rūmai jau nugriauti, o pinigai iššvaistyti, Vilniaus savivaldybė į priekaištus dėl švaistomų pinigų atsimušinėja, kad konkursas vyko pagal reikalavimus, o puse milijono eurų pigiau pastatą ant Tauro kalno nugriauti ketinusi bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“ iš konkurso buvo pašalinta teisėtai.

Tuo metu verslininkai teigia, kad nugriauti seną pastatą kainuoja nuo 40 iki 80 eurų už statybinio laužo kubinį metrą.

Į šią kainą įskaičiuota viskas: technikos nuoma, pastato griovimas, armatūros karpymas, statybinio laužo išvežimas ir utilizavimas.

Išeitų, kad Profsąjungų rūmus buvo galima nugriauti ir už 900 tūkst. eurų. O dar kiti statybos ekspertai tvirtina, kad tokio objekto reali sąmata tikrai neviršytų 500 tūkst. eurų.

Todėl kyla logiškas klausimas: kur galėjo išgaruoti daugiau kaip milijonas eurų?

Išlaidų gali būti ir daugiau

Tiesa, Profsąjungų rūmų griovimas Vilniaus miestui gali dar pabrangti, jeigu teismo sprendimas bus palankus Helovino karnavalo „Grand Halloween Carnival“ rengėjams. Ir čia nėra jokios magijos.

Mat spalio 31-ąją Profsąjungų rūmuose buvo numatytas šokių muzikos renginys. Tuo metu pastatas jau buvo įpusėtas griauti.

Renginio organizatorius Vitalijus Litvinenka prisiminė, jog tik atsitiktinai iš savo draugų sužinojo, kad Profsąjungų rūmai bus pradėti griauti spalio 9-ąją.

Renginio, į kurį buvo kviečiami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjai, platinami bilietai, organizatoriams savivaldybė apie savo skubotus planus nepasivargino pranešti.

„Paskui savivaldybė prižadėjo rasti kitą vietą renginiui, nes Profsąjungų rūmus esą reikia skubiai griauti. Tinkamų patalpų mums nerado, žadėjo kompensuoti nuostolius, o dabar į oficialius rašytus nereaguoja“, – skundėsi V.Litvinenka.

V.Litvinenka iš savivaldybės bandys teisme atgauti 50 tūkst. eurų.

Todėl taip ir lieka neaišku, kodėl R.Šimašiaus ir P.Poderskio vadovaujama savivaldybė taip skubėjo už neadekvačią sumą griauti Profsąjungų rūmus, jei jau daugiau kaip pusmetis po nugriovimo sklype ant Tauro kalno nevyksta jokie darbai?