„Daug metų girdime apie tai, kad savivaldybių valdomos įmonės, valstybės valdomos įmonės yra bičiulių, draugų, politinių partijų narių įdarbinimo cechai. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybių valdomos įmonės tikrai turi kur pasitempti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Toks pats tyrimas buvo darytas prieš porą metų. Pasak S.Muravjovo, tyrimų sulyginimas rodo, kad situacija gerėja: anksčiau keturi iš dešimties valstybės valdomų įmonių vadovų kaip nors buvo susiję su politinėmis partijomis, dabar – trys.
S.Muravjovas sako, blogiausia, kad vis dar nėra aišku, kaip veikia ir kaip yra valdomos šios įmonės.
„Dažnai yra taip, kad net savivaldybių įmonių valdomose svetainėse nerasi, o tai kas tai įmonei vadovauja. Nėra duomenų apie tų įmonių valdybų narius, tos įmonės neteikia savo veiklos ataskaitų viešai“, – teigė jis.
Teisės aktai nedraudžia valstybinių įmonių vadovams užsiimti politine veikla. Daugiausia valstybinių įmonių vadovų susiję su socialdemokratais, konservatoriais, liberalais, valstiečiais žaliaisiais ir darbiečiais. Pasak S.Muravjovo, įmonių vadovų ryšiai su politinėmis partijomis kelia dideles rizikas.
„Galbūt tu turėtum nusišalinti tam tikrais atvejais, galbūt turi ryšių, apie kuriuos turėtum pranešti kolegoms ir tai yra svarbu, nes mes labai norėtume, kad savivaldybių valdomos įmonės, valstybės valdomos įmonės priiminėtų kuo įmanoma geresnius sprendimus, veiktų efektyviai. Tokiu atveju turim kalbėti apie skaidrumą ir atskaitingumą. Tai yra mūsų įmonės, kalbam ne apie šiaip privatų verslą, kalbam apie valstybės ir savivaldybių valdomas įmones. Jos turi būti skaidrumo etalonu. Aš labai norėčiau, kad savivaldybių valdomos įmonės pasitemptų, skirtų daugiau dėmesio interesų konfliktų suvaldymui, kad mes aiškiai apsilankę jų puslapiuose galėtume suprasti, ką gi jos daro. Kokius tikslus išsikelia, kaip joms sekasi tų tikslų pasiekti“, – teigė jis.
Prieš porą metų beveik 40 valstybinių įmonių vadovų pareigas užėmė ilgiau nei 20 metų. Per dvejus metus taip ilgai dirbančių šešis kartus sumažėjo. Tačiau vis dar yra vadovų, kurių darbo stažas įspūdingas. Pavyzdžiui, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui net 19-liką metų vadovauja konservatorių partijai priklausantis Šarūnas Reikalas.
Biržų, Prienų, Zarasų miškų urėdijoms taip pat vadovaujama po kelis dešimtmečius.
„Nežinau, ar stažo ilgis yra raudonai plevėsuojanti vėliavėlė, kad tai yra problema. Tačiau aišku, žmonės gali klausti, ar tu esi kažkurioj vietoje ir tu esi nepajudinamas. Juolab, kad apie sąsajas su politinėmis partijomis kalbam ne vien mes, nuvažiuotumėte į savivaldybes, žmonės labai aiškiai supranta, kieno kokia įmonė. Yra labai daug pletkų, yra daug kalbų. Galbūt kai kur tai tik pletkai, bet aišku, kad pletkai negimsta lygioj vietoj. Todėl, kad yra neskaidrumo ir žmonės nesupranta, kodėl yra tam tikri sprendimai arba puikiai supranta, bet bijo papasakoti“, – sakė S.Muravjovas.
Prieš dešimt metų buvo paskelbta, kad daugumos valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai prasti, įmonių finansinė kapitalo grąža siekė vos 0,1 proc. ir buvo gerokai mažesnė už Europos valstybių valdomų įmonių vidurkį. Tada buvo pradėta vykdyti valstybės įmonių pertvarka
2017 metai įmonėms buvo sėkmingi ir valstybei leido gauti 202 milijonus.
Dabar reikšmingus dividendus ar pelno įmokas moka didesnis įmonių skaičius, prie anksčiau dominavusių „Lietuvos energija“ įmonių grupės bei „Klaipėdos nafta“ prisijungė susisiekimo sektoriaus įmonės: 34 mln. eurų skyrė „Lietuvos geležinkeliai“; po 7 metų pertraukos pelno įmoką mokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, jos įmoka viršijo 22 mln. eurų, skelbia Valdymo koordinavimo centras.
Klaipėdos jūrų uostas, „Lietuvos geležinkeliai“ – tai vienos stambiausių valstybinių įmonių. Žiniasklaidoje šios įmonės dažnai minimos, vis iškyla skandalai. Klaipėdos jūrų uostas minėtas dėl su niekuo nederintų plėtros projektų, nesibaigiančios smarvės ir didėjančios miesto taršos.
Prieš du metus „Lietuvos geležinkelių“ pavadinimas skambėjo ne kartą. Vadovybė išmokėjo darbuotojams premijas, nors įmonė tuo metu skaičiavo milijoninius nuostolius.
Tuomet kritikos sulaukė „Lietuvos geležinkelių“ noras valstybei užkrauti didelius nuostolius dėl keleivių vežimo – 35 milijonus eurų kasmet.
Pasak S.Muravjovo, atsekti politikų įtaką didesnėse valstybės valdomose įmonėse yra lengviau nei savivaldybei pavaldžiose. Pastarosiose vyksta įmonių vadovų kaita kartu su pasikeitusia politine situacija savivaldybėje.
Ištyrus šimtą stambiausių savivaldybių įmonių, nustatyta, kad po 19 metais vykusių rinkimų ketvirtyje įmonių pasikeitė vadovai. Kai kur vadovai per metus pasikeitė net du kartus.
Interesų konfliktai, pasak S.Muravjovo, tai vis dar neišspręsta valstybės valdomų įmonių vadovų problema.
„Klausimas, ar tu deklaruoji, kiek kamuoliukų turi ore ir koks yra tų tavo žongliruojamų kamuoliukų skaičius. Jeigu esi viešam sektoriuje, dirbi valstybės valdomose įmonėse, savivaldybės valdomose įmonėse, privalai apie tai pasakyti“, – sakė jis.
Šiuo metu Lietuvoje yra 48 valstybės valdomos įmonės. Jos turi 43 dukterines įmones. Savivaldybėms pavaldžių įmonių skaičiuojama apie tris šimtus. Užimtumo tarnybos duomenimis, kas ketvirtas dirbantysis – iš viešojo sektoriaus.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
