Opozicija, galima sakyti, sausai prapylė valdžiai grumtynes dėl priedų medikams skyrimo ir 200 eurų pensininkams dalybų ikirinkiminį rugpjūtį. Ji iš pradžių šventai piktinosi dėl tokio rinkėjų pamaloninimo, o galiausiai pati už tai balsavo.
Bet štai išmušė ir opozicijos revanšo valanda, o jai į talką atėjo policija ir kiti statutiniai pareigūnai su savo profsąjungomis. Esą jiems yra ne mažiau pavojinga dirbti nei medikams, taigi jiems irgi reikia tokių pačių priedų prie algų.
Kai pareigūnai beldėsi į Vidaus reikalų ministeriją, iš ten skriejo atsakymas, kad pinigų nėra, be to, jie ir taip gauna pusės algos priedą, kitokias specialias lengvatas pagal savo tarnybą. Lygiai tą patį skelbė ir buvęs pareigūnas premjeras S.Skvernelis, ir valstiečių lyderis R.Karbauskis.
Tačiau kai opoziciniai konservatoriai surinko keliasdešimt parašų po atitinkamomis įstatymų pataisomis, jas pasirašė ir vidaus reikalų ministrė R.Tamašunienė.
O per sėkmingą balsavimą dėl šių pataisų pateikimo Seimui „už“ balsavo ir ji, ir R.Karbauskis, ir kone pusė valstiečių frakcijos.
Dabar bus įdomu stebėti, kaip balsavę „už“ valdantieji suks uodegą vėlesnėse procedūrinėse stadijose. Rūpintojėlių varžybos neapsiėjo ir be profesionalaus ekonomisto prezidento G.Nausėdos.
Valdantiesiems pradėjus 200 eurų, priedų prie algų ir kitų išmokų dalybas šalies vadovas taip pat sukruto – paskelbė, kad kai ką vetuos, jei nebus pritarta jo pasiūlymų paketui.
Nors valdantieji atmetė jo projektą mažinti gyventojų pajamų mokestį, G.Nausėda palaimino 200 eurų dalybas, taip pat paskelbė dar keletą savo idėjų, kurias seimūnai pažadėjo apsvarstyti.
Trečiadienio pavakare, Seimo plenarinio posėdžio išvakarėse, šalies vadovas pateikė šį paketą ir pasiūlė parlamentui už jį balsuoti ypatingos skubos tvarka.
Kelių projektų bendra vertė – pusė milijardo eurų. Todėl nieko keista, kad pats valstiečių vedlys R.Karbauskis pasinaudojo proga įgelti Prezidentūrai dėl esą tokio neatsakingo ir Seimui nepagarbaus elgesio.
Tiesa, R.Karbauskis, kaip visada, labiausiai kritikavo G.Nausėdos patarėjus, prisiekinėdamas tikįs, jog prezidentas niekuo dėtas ir, suprask, nesiorientuoja aplinkoje.
Valstiečių lyderis anksčiau pliekė patarėją nacionalinio saugumo klausimais D.Kuliešių, kuris esą iš šešėlio diriguoja puolimui prieš susisiekimo ministrą J.Narkevičių.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tik šalies vadovo siūlymui vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti po 200 eurų, o visiems kitiems vaikams – po 120 eurų.
Kartu R.Karbauskis paskelbė, kad ypatingos skubos Seimas tikrai netaikys ir kitų projektų svarstyti neskubės – prašys Vyriausybės, kurios vadovas taip pat laikosi rezervuotai, išvados.
Žodžiu, jeigu G.Nausėda savąja skuba tikėjosi valdančiuosius užklupti nepasirengusius ir pastatyti į kampą, vėl buvo prašauta pro šalį.
Tiesa, šią savaitę Prezidentūra mėgino kirsti į dar vieną silpną valdžios vietą – pasiskolintų pinigų ekonomikai gaivinti ir padėti įvairioms sritims skirstymą.
Mat didelė dalis iš tų kelių šimtų milijonų eurų skiriama įvairioms statyboms, rekonstrukcijoms, anksčiau pradėtiems, bet sustojusiems statybų projektams baigti.
Taip šios lėšos bus leidžiamos ir Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijų valdomose srityse.
Šitokį pinigų panaudojimą kritikavo ir kultūros bendruomenė, ir Seimo opozicija, o G.Nausėda po susitikimo su kultūrininkais ironizavo, kad vienintelė nauda iš to gali būti tik betoninis sarkofagas kultūrai.
Penktadienį premjeras S.Skvernelis atkirto, kad daug pinigų skiriama ir tikram kultūros gyvavimui palaikyti ir atgaivinti, o pinigai statyboms – taip pat deguonis ekonomikos plaučiams.
Kol politikai vieni kitus kaltina netinkamu pinigų panaudojimu arba korupcija, pati tikrovė nuo to nekinta.
Tai šią savaitę priminė projektas, kurį galima vadinti jau net ne amžiaus, o tūkstantmečio sarkofagu. Tai – nacionalinis stadionas šalies sostinėje.
Dabartinė Vilniaus valdžia jau buvo atgaivinusi dešimtmečius iš mirties taško nejudantį ir nacionaline gėda bei paminklu korupcijai tituluotą projektą.
Tai suteikė vilties, kad jis gali pajudėti iš mirties taško, o tikrą nacionalinį stadioną turės ne tik vilniečiai, bet ir visa šalis.
Bet intrigos, kurių liūne šis projektas skendo iki šiol, jį paskandino ir dabar. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė, kad sostinės valdžios ir koncesininkų sutartis neteisėta, nes jos vertė pernelyg išaugo, o savivaldybė prisiima pernelyg daug projekto rizikų. Tą patį paskelbė ir teismas.
Meras R.Šimašius dėl to iš karto apkaltino valdančiuosius valstiečius, kurie jau seniai akivaizdžiai kovoja su sostinės valdžia ne tik pandemijos ar karantino valdymo, bet ir Seimo rinkimų fronte.
Premjeras S.Skvernelis tokius kaltinimus atmetė, be to, sugėdino R.Šimašių. O prezidentas G.Nausėda stojo į VPT pusę. Ko gero, ir dėl to, kad jo asmeniniai santykiai su Vilniaus meru nekokie.
Beje, politikos kvapą galima užuosti ir VPT sprendime – koncernas „Icor“, stovintis už koncesininkų, visuomet buvo nekenčiamas buvusios prezidentės D.Grybauskaitės, ilgus metus dirigavusios tarnybai, o G.Nausėda naujo VPT vadovo kol kas nepasirinko.
Bet kokiu atveju reikalo esmė nesikeičia – vietoj nacionalinio stadiono sostinėje toliau akis badys irstančio betono griaučiai, virš kurių draskysis politiniai rūpintojėliai.
