Klastoti įtariamųjų pokalbių garso įrašus, daryti spaudimą apšmeižti niekuo dėtus žmones, kad jiems būtų galima sukurpti bylas. „Lietuvos rytas“ gauna vis daugiau įrodymų, kad tokius metodus naudoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Skandalingai pagarsėjusiam STT tyrėjui Renatui Martišiui, kuriam prezidentė Dalia Grybauskaitė yra įteikusi ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, artimiausiu metu gali tekti aiškintis Apeliaciniame teisme, kur pradėta nagrinėti buvusio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus byla dėl prekybos poveikiu.

Eksministro advokatas Stanislovas Liutkevičius prašys teisėjų kolegijos, kad į posėdžius būtų iškviestas šis pareigūnas ir paaiškintų dėl garso įrašų stenogramų suklastojimo ir spaudimo duoti parodymus prieš tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.

Žinojo ir intymias detales

G.Furmanavičius su skandalinguoju tyrėju R.Martišiumi akis į akį susidūrė netrukus po jo sulaikymo 2016 metų balandį.

Į tuomečio Nacionalinės žemės tarnybos direktorės patarėjo G.Furmanavičiaus kabinetą užėjo keli STT agentai ir pareiškė, kad jis įtariamas reikalavęs kyšio iš verslininko Sigito Živolto.

Kabinete, o vėliau ir G.Furmanavičiaus namuose buvo atlikta krata, po jų jis nuvežtas į STT būstinę.

Dar prieš apklausą, belaukiant advokato, pasirodė tyrėjas R.Martišius ir liepė eksministrui eiti į jo kabinetą.

Pareigūnas elgėsi labai mandagiai, pasiūlė kavos ir iškart užsiminė apie gražius G.Furmanavičiaus santykius su sūnumi ir drauge.

„Supratau, kad jis klausėsi daugelio mano pokalbių – ir net tik dalykinių, bet ir asmeninių, liečiančių gana intymius dalykus“, – stebėjosi G.Furmanavičius.

Taikinys – ministrė

Po šios įžangos R.Martišius ėmė kalbėti apie G.Furmanavičiaus sulaikymą ir jo bylą.

„Aš galiu daug ką. Ką norėsiu, tą sudėsiu į bylą. Nuo to priklausys, ar byla keliaus į teismą, ar bus nutraukta“, – maždaug tokius tyrėjo žodžius įsiminė G.Furmanavičius.

Norint įgyti palankumą, G.Furmanavičiui tereikėjo paliudyti prieš tuometę žemės ūkio ministrę V.Baltraitienę. Esą ji žinojo ir pritarė kai kuriems sandoriams dėl žemės sklypų.

Atvyko brangiu visureigiu

Tuo metu G.Furmanavičius nieko konkretaus neatsakė. Po oficialios apklausos ir pareikštų įtarimų jis buvo paleistas į namus.

Po kelių dienų pas jį atvyko R.Martišius ir pakvietė ateiti pasikalbėti į automobilį.

„Net pritūpiau, kai pamačiau, kad STT tyrėjas atvažiavo G klasės „Mercedes-Benz“ automobiliu. Ne kiekvienas, net ir labai turtingas, verslininkas gali sau leisti važinėti tokia mašina, kurios naujos kaina – apie 200 tūkstančių eurų“, – sakė G.Furmanavičius.

Perdavė slaptą telefoną

Visureigyje R.Martišius eksministrui paaiškino, kad jis dabar turės rinkti ir jam perduoti kompromituojančią informaciją apie V.Baltraitienę ir kitus aukštus pareigūnus.

„Be kitų valdininkų, buvo paminėtas ir tuometis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius, kurį R.Martišius pavadino Balerina“, – pasakojo

G.Furmanavičius.

Iškart po šių nurodymų R.Martišius perdavė G.Furmanavičiui „Sony“ telefoną, kuriame buvo įrašytas vienintelis numeris ir įvestas elektroninis paštas.

Atskirame lapelyje buvo surašyti šio pašto slaptažodžiai – įvairių dinozaurų rūšių pavadinimai.

Informaciją – į juodraštį

„Man paaiškino, kad įvestu telefono numeriu aš turiu skambinti tik išimtiniais atvejais, o visą informaciją reikia siųsti elektroniniu paštu“, – prisiminė G.Furmanavičius.

Tačiau tai daryti reikėjo neįprastu būdu – parašyti tekstą ir jį perkelti į juodraščių skyrelį. Tuomet R.Martišius esą galės prisijungti ir perskaityti.

„Siųsti paprastu būdu nesaugu – siuntimo metu informacija gali būti perimta“, – maždaug taip G.Furmanavičiui aiškino R.Martišius.

Tarp pokalbių – įtarimai

G.Furmanavičius telefoną paėmė, nors „Lietuvos rytui“ teigė, kad nesiruošė šnipinėti savo bendradarbių ar pažįstamų.

Bėgo laikas, o gautas telefonas gulėjo numestas G.Furmanavičiaus spintelės stalčiuje.

Tuo metu R.Martišius kartkartėmis atvažiuodavo savo prabangiu G klasės „Mercedes-Benz“ automobiliu ir pakviesdavo eksministrą pasikalbėti.

„Sėdėdavome automobilyje ir kalbėdavomės – valandą ir dar ilgiau. R.Martišius elgėsi labai familiariai, tarsi su senu draugu. Iš tiesų bandydamas ką nors išpešti jis mane terorizavo. Labai nemėgau šių psichologiniu spaudimu tapusių pokalbių“, – pasakojo G.Furmanavičius.

Kol vyko šie pokalbiai, G.Furmanavičius sužinojo, kad jis įtariamas dar vienu nusikaltimu – kyšio iš verslininko Mindaugo Plūko reikalavimu.

„Kas čia vyksta? Mes lyg tai ir bendraujame, o jūsų kontora naujus įtarimus man rengia. Ar čia ne kerštas, kad nieko jums taip ir nepasakiau?“ – taip G.Furmanavičius papriekaištavo R.Martišiui per vieną susitikimą.

Į tai STT tyrėjas atsakė, kad ne viską ir jis gali.

Leido pasiklausyti pokalbio

Nauji įtarimai buvo paremti G.Furmanavičiaus pokalbio su M.Plūku garso įrašu. Tiksliau, šio įrašo stenograma, kurią parengė pats R.Martišius arba jo operatyvinės grupės agentai.

Stenogramoje ir jos pagrindu surašytame tarnybiniame STT pranešime buvo teigiama, kad G.Furmanavičius pareikalavo 10 tūkst. eurų kyšio, už tai pažadėjęs pratęsti vieno žemės sklypo nuomos sutartį.

„Niekada jokio kyšio nei iš M.Plūko, nei iš kitų žmonių nesu reikalavęs, todėl su advokatu paprašėme bylą tiriančio tyrėjo Justino Leonavičiaus leisti paklausyti patį įrašą, o ne tik skaityti STT surašytą jo stenogramą“, – sakė G.Furmanavičius.

Vyrai įdėmiai išklausė visą įrašą ir nustėro – ten arba nieko nebuvo girdėti, arba buvo kalbama apie dalykus, nieko bendro neturinčius su kyšiu.

„Paprašėme, kad pats tyrėjas atidžiai paklausytų įrašą ir pasakytų, ar ten kalbama tai, kas surašyta stenogramoje“, – pasakojo G.Furmanavičius.

Prokuroras klastotės nematė

Atrodo, jog ir tyrėjui įrašas sukėlė abejonių. Jis savo iniciatyva pareikalavo, kad būtų atlikta ekspertizė.

Netrukus ekspertai pateikė išvadas – įraše užfiksuotas G.Furmanavičiaus ir M.Plūko pokalbio turinys tik 10 procentų atitinka jo stenogramą. Be to, ekspertai konstatavo, kad per pokalbį G.Furmanavičius jokio kyšio nereikalavo.

Po šios ekspertizės išvadų ikiteisminis tyrimas G.Furmanavičiaus atžvilgiu buvo nutrauktas. Tačiau nutartį priėmęs prokuroras netgi neužsiminė apie galimą STT pareigūnų klastojimą.

Telefoną grąžino atgal

Netrukus po to, kai remiantis suklastota įrašo stenograma G.Furmanavičiui buvo pareikšti nauji įtarimai, jis nutarė daugiau su R.Martišiumi nebendrauti.

„Paskutinį kartą su juo susitikau 2016 metų rugpjūtį ir tame pačiame „Mercedes-Benz“ automobilyje grąžinau „Sony“ telefoną – iš jo taip ir neišsiunčiau jokios informacijos“, – sakė G.Furmanavičius.

Montavo be leidimo

Nors ikiteisminis tyrimas dėl kyšio iš M.Plūko reikalavimo buvo nutrauktas, pirmasis epizodas dėl kyšio reikalavimo iš S.Živolto už galimybę sostinės Senamiestyje suformuoti sklypą buvo sparčiai tiriamas, o byla perduota Vilniaus apygardos teismui.

Ir šį kartą kaltinimas rėmėsi garso įrašais.

Tačiau posėdžių metu paaiškėjo, kad kai kurie jų buvo padaryti nelegaliai, – kriminalinę žvalgybą atlikę pareigūnai, kuriems faktiškai vadovavo R.Martišius, be teismo leidimo G.Furmanavičiaus kabinete buvo sumontavę stacionarią garso įrašymo įrangą.

Visų įrašų negavo

Be to, teismui buvo pateikti ne vientisi garso įrašai, o jų fragmentai. Kai kur buvo netgi pusvalandžio tarpai.

G.Furmanavičius ir jo advokatas daug kartų prašė, kad būtų išklausyti ištisi įrašai, tačiau net teismas kažkodėl neprašė jų išreikalauti.

Kilus abejonių, kad įrašai buvo sumontuoti, vis dėlto teismo nurodymu buvo paskirta ekspertizė.

Ekspertai konstatavo, kad kai kuriuose įrašuose buvo pažeistas vientisumas, atsirasdavo beveik minutės tarpai, per kuriuos neužfiksuoti jokie garso signalai.

„Nieko kompromituojančio tuose įrašuose nėra. Mane stebina tik tai, kad STT vadovai taip atkakliai gina savo pavaldinius, kurie klastoja duomenis, nelegaliai įrengia aparatūrą ir galbūt taip, kaip jiems palanku, montuoja įrašus.

Kai aš dirbau vidaus reikalų ministru, net daug mažesnius prasižengimus padarę pareigūnai lėkdavo iš darbo“, – kalbėjo G.Furmanavičius.

Nepaisant akivaizdžių pažeidimų darant garso įrašus, praėjusių metų pabaigoje teismas pripažino G.Furmanavičių kaltu ir nuteisė jį trejų metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant. Nuteistas buvo ir esą jam kyšį perdavęs S.Živoltas.

Netrukus nuosprendį priėmęs teisėjas išėjo į pensiją, bet neilgai trukus buvo apklaustas tų pačių STT pareigūnų kaip specialusis liudytojas.

Motyvas tas pats: įduok kitus ir būsi laisvas

Tai ne vienintelis atvejis, kai atlikdamas kriminalinės žvalgybos veiksmus STT tyrėjas R.Martišius daro spaudimą įtariamiesiems ar yra siejamas su manipuliavimu garso įrašais ir spaudimu įtariamiesiems.

Neseniai vadinamojoje politinės korupcijos byloje per teismo posėdį pasisakęs verslininkas R.Kurlianskis teigė, kad R.Martišius mainais į laisvę siūlė jam duoti parodymus prieš tuometį Seimo narį E.Masiulį.

„Atvežtas į STT išgirdau jo pasiūlymą: „Pasakyk, kad E.Masiulis reketavo duoti jam pinigų, ir galėsi eiti namo“, – teisme kalbėjo R.Kurlianskis.

Panašų pasiūlymą vadinamojoje dramblio byloje buvo gavęs ir verslininkas R.Skaisgirys.

Į kabinetą pasikvietęs verslininką su advokatu R.Martišius pareiškė maždaug taip: „Tu mums nereikalingas, bet turi įduoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderius. Jie tave apgavo, apgaudinėjo ir toliau apgaudinės.“

R.Skaisgirys į tai net nesuregavo. Netrukus jis sulaukė penkių įtarimų, tarp jų – ir organizavus nusikalstamą grupuotę. Po to daugelis tų įtarimų buvo panaikinti ir liko tik vienas varganai sudurstytas – dėl prekybos poveikiu.

Ne tik įžūlūs, bet ir neatsargūs

R.Martišiaus grupės kriminalinės žvalgybos pareigūnai jautėsi visiškai nebaudžiami, net netrindavo tarpusavio pokalbių, per kuriuos būdavo įvardijami jų slaptieji talkininkai.

Išsireikalavusi išklausyti visą įrašą, kuris buvo darytas sostinės prekybos centro „Panorama“ restorane „Gam bei city“, viena įtariamoji išgirdo ir neištrintą STT tyrėjų tarpusavio pokalbį, per kurį pareigūnai tarėsi, kiek reikės sumokėti padavėjams už tai, kad įstatytų blakę prie staliuko.

Panašiai per žioplumą į advokatų rankas pateko ir pastaruoju metu paviešintas didžiulį skandalą sukėlęs R.Martišiaus susirašinėjimas su savo kolegomis ir galimais „verslo“ partneriais.

Atrodo, jog perimti iš advokatų šią informaciją STT buvo taip svarbu, kad net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neva daryto šantažo STT direktoriui Ž.Bartkui.

Tačiau kalbama, kad tikrasis tikslas buvo prisidengiant šia paskubomis sukurpta byla padaryti kratas pas tariamus šantažuotojus ir konfiskuoti jų turimą R.Martišiaus susirašinėjimą. Bet agentai neapskaičiavo, kad STT kompromituojantys laiškai jau buvo užfiksuoti antstolio kontoroje.