Buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Raimondas Kurlianskis ir buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teisiamųjų suole atsidūrė dėl 90 tūkstančių eurų.
Abu teisiamieji nuo pat pradžių tvirtina, jog tai – verslininko paskola E.Masiuliui, bet dėl paskolos paskirties jų pozicijos išsiskyrė.
Tikėjo politiko ateitimi
Buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R.Kurlianskis vakar Vilniaus apygardos teisme pareiškė, jog teisūs buvo ne šiuos pinigus kyšiu pavadinę prokurorai, o STT pareigūnai, nurodę, kad jis ketino finansuoti E.Masiulio politinę veiklą.
„Taip, ir tai buvo ne pirmas kartas, kai aš skyriau pinigų E.Masiulio politinei veiklai. Tam buvo skirta ir šiame teisme jau aptarta 10 tūkst. eurų paskola, kurią E.Masiulis planavo panaudoti mero rinkimų kampanijai“, – tvirtino R.Kurlianskis.
Jis teismui paaiškino ir motyvus, kodėl rėmė E.Masiulį: „Liberalų sąjūdis atitinka mano politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras. Aš norėjau, kad Liberalų sąjūdis taptų dominuojančia dešiniąja politine jėga Lietuvoje, o E.Masiulis – premjeru, o po kokių dešimties metų – prezidentu.“
Verslininko nuomone, apie panašius planus galvojo ir E.Masiulis: „Skolinimasis reiškė didelį E.Masiulio pasitikėjimą savimi, pasitikėjimą savo politine jėga.“
Aptarė du pasiūlymus?
R.Kurlianskio teigimu, jo teismui išsakyta pozicija „neeliminuoja nekilnojamojo turto klausimo“, tačiau tai žadėjo paaiškinti vėliau.
Jo paaiškinimų teigė lauksiąs ir E.Masiulis.
Jis ir toliau tvirtino, kad 90 tūkst. eurų paskola buvo skirta jo šeimos investicijoms į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje.
Pirmadienį duodamas parodymus teisme E.Masiulis teigė apie paskolą investicijoms Nidoje su R.Kurlianskiu kalbėjęs per 2016 metų gruodį vykusią vakarienę, kai abu kelioms minutėms buvo išėję parūkyti.
Teismui pasakodamas apie šį pokalbį E.Masiulis pirmąkart užsiminė ir apie kitą tą vakarą R.Kurlianskio pateiktą pasiūlymą – 50 tūkst. eurų paremti Liberalų sąjūdžio kandidatus į Seimą.
E.Masiulis apie tai nėra kalbėjęs nei per daugybę apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei praėjusią savaitę duodamas parodymus teisme.
„Su R.Kurlianskiu mes jokiomis aplinkybėmis nesame kalbėję apie jokį neteisėtą atlygį ar kyšį“, – prieš kelias dienas duotus savo parodymus citavo E.Masiulis ir tvirtino nebandęs nieko slėpti. Šiame susitarime jis tiesiog nematęs nieko neteisėto.
Įkliuvo protingiausi
Trečiadienį visą dieną teisme parodymus davęs R.Kurlianskis taip pat tvirtino nedaręs nieko neteisėto. Jis bandė ginti ir kartu su juo teisiamus politikus: „Visi esame tapę 2009–2019 metais susiformavusios politikos įkaitais.“
Verslininkas pabrėžė, jog kartu su juo teisiamųjų suole sėdi vieni protingiausių ir reikliausių politikų. Taip R.Kurlianskis apibūdino Seimo narį Gintarą Steponavičių bei buvusius parlamentarus E.Masiulį, Vytautą Gapšį ir Šarūną Gustainį, kuris teismo posėdžius nuotoliniu būdu stebi iš Portugalijos.
R.Kurlianskis teigė, jog šios bylos objektu jis taip pat tapo dėl savo domėjimosi politika.
Domėtis politika – svarbu
„Tai, kas vyksta politikoje, labai svarbu kiekvieno gyvenime.
Aš noriu būti savo gyvenimo šeimininkas“, – vieną domėjimosi politika priežasčių trečiadienį įvardijo teisiamas verslininkas.
R.Kurlianskio teigimu, domėjimasis politika jam padėjo priimti svarbius gyvenimo sprendimus, o abi jo dukterys pasirinko gyvenimą užsienyje – šalyse, kur teisės ir teisingumas nėra nulemti viešosios nuomonės.
Su politika buvo glaudžiai susijęs ir jo darbas žiniasklaidoje. R.Kurlianskis yra vadovavęs naujienų agentūrai ELTA, naujienų portalui „Alfa“, buvo LNK televizijos valdybos pirmininkas.
Dėl to jis nuolat bendraudavo su įvairioms partijoms priklausančiais politikais.
„Esu ir, tikiuosi, dar būsiu Lietuvos pilietis, todėl turiu teisę rūpintis savo interesais. Nėra tokio teisės akto, kuris R.Kurlianskiui draustų kreiptis į bet kurį Seimo narį ar valstybės tarnautoją, teikti savo pasiūlymus ar reikšti nepasitenkinimą“, – sakė verslininkas.
Karaliauja dvi tarnybos
Jis apgailestavo, jog Lietuvoje atsirado jėgų, kurios siekia būti svarbesnės už kitus tiek visuomeniniame, tiek valstybės sektoriuje: „Mano žiniomis, tarnybų, kurios kišasi į valstybės gyvenimą, yra tik keliose šalyse: Federalinė saugumo tarnyba Rusijoje, KGB Baltarusijoje ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvoje.“
R.Kurlianskio žiniomis, VSD jį sekė trylika metų.
Verslininkas ilgą laiką buvo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kuri pastaruoju metu pagarsėjo abejotinais pareigūnų veiksmais, akiratyje.
R.Kurlianskis prisiminė, jog 2016 metų pavasarį, kai po kratų buvo atvežtas į STT, jis bendravo su Nacionalinio kraujo centro byloje netikėtai išgarsėjusiu šios tarnybos pareigūnu Renatu Martišiumi.
„Atvežtas į STT išgirdau jo pasiūlymą: „Pasakyk, kad E.Masiulis reketavo duoti jam pinigų, ir galėsi eiti namo“, – prisiminė verslininkas.
Jis stebėjosi, kodėl paaiškėjus, kad vieno savo vadovų paprašytas R.Martišius per socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Eglę Radišauskienę sprendė privačios bendrovės problemas, prokuratūra nepradėjo tyrimo, kai kitiems už panašius veiksmus jau būtų pareikšti įtarimai.
Sužlugdė ne vieną projektą
„Kai kurie politikai ir teisėsaugos pareigūnai mano, jog tik jie šioje šalyje yra gėris. Tačiau patys gali sugadinti net geriausią iniciatyvą“, – svarstė R.Kurlianskis.
Kaip vieną to pavyzdžių jis paminėjo Seimo nario G.Steponavičiaus rengtas paskaitas moksleiviams.
Byloje jos laikomos Liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijos dalimi.
„Šie renginiai galėjo atitraukti moksleivius nuo alkoholio, cigarečių ar kitų gatvės pramogų.
Kaip reikia nekęsti provincijos žmonių, kad nubaustum tuos, kurie bandė ką nors daryti? Nubausti provincijos moksleivius ir atimti iš jų galimybę išgirsti ką nors šviesesnio? Pasirodo, STT ir šitam prokurorui viskas galima“, – kalbėjo R.Kurlianskis.
Jo teigimu, korupcijos paieškos sužlugdė ir kitus svarbius projektus: „Kiek žmonių kasmet žūsta važinėdami vadinamuoju Utenos plentu? Kam svarbu, kad šį kelią tiesdami šimtai darbininkų keletą metų būtų turėję darbo?“
Jam nesuprantama ir tai, kodėl nusikaltimu buvo palaikyta koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Romano Raulynaičio privati iniciatyva Vilniuje pastatyti paminklą J.Basanavičiui.
Ataskaitų niekam neteikė
Kol ši byla nebuvo perduota teismui, R.Kurlianskis buvo vadinamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu, tačiau teisme tikino tokių pareigų niekada nėjęs.
R.Kurlianskis teigė, jog tarp jo ir koncerno „MG Baltic“ niekada nebuvo sudaryta darbo sutartis, o viceprezidentu jis buvo vadinamas tik viešojoje erdvėje.
„Mane yra vadinę profesoriumi, daktaru, alfa patinu ir žydu“, – vardijo atskiroms koncerno bendrovėms 26 metus vadovavęs R.Kurlianskis.
Jis tikino pats nutardavęs, kam skirti kokio dydžio paramą, ir tai darydavęs tiek kaip bendrovių vadovas, tiek asmeniškai ir jokių ataskaitų koncernui „MG Baltic“ neteikdavęs. Jis nurodė pastaraisiais metais asmeniškai suteikęs 18,5 tūkst. eurų paramos. Dalis jos skirta Maltos ordino globojamiems senoliams, padangų gaisrui Alytuje gesinti.
Sveikino ir sveikins
Už degtinės butelyje E.Masiuliui perduotus pinigus teisiamas R.Kurlianskis teismui nutarė papasakoti apie papročius ir tradicijas: „Tradicijos ir papročiai nėra reguliuojami Baudžiamuoju kodeksu. Kalėdos ir gimtadieniai Lietuvoje vis dar tebėra šventės, sveikinimas – padorumo ir kultūros klausimas, atsakomasis pasveikinimas – taip pat.“
G.Steponavičius yra padovanojęs R.Kurlianskiui knygą „Politinės minties enciklopedija“, 2014 metais restorane „Žuvinė“ jį vakariene pavaišino V.Gapšys, kitais metais tuometį politiką vakarienės pakvietė jis.
„Nuolatinis vieno asmens mokėjimas kitam reikštų nepagarbą ir pažeminimą. Pietaudami ir vakarieniaudami su koncerno „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi mes mokėdavome paeiliui, nors jis už mane turtingesnis kokius du šimtus kartų“, – apie tradicijas pasakojo R.Kurlianskis.
„Aš taip išauklėtas ir man ne 25 metai. Nebepasikeisiu ir nenoriu to daryti“, – aiškino teisiamasis ir pacitavo protokolo žinovo Armino Lydekos knygą, kurioje nurodyta, kad geras alkoholinis gėrimas yra tinkama dovana įvairiomis progomis.
Kitus vertina pagal save
Jo nuomone, A.Lydeka protokolą išmano geriau nei šią bylą teismui perdavęs prokuroras Justas Laucius: „Prokurorai apie kitus sprendžia galvodami patys apie save.“
Kaip pavyzdį R.Kurlianskis nurodė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą pažeidimu pripažinti susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietus sau pavaldžios įstaigos sąskaita.
„VTEK nariai tiek tėra verti, kad juos būtų galima papirkti kotletu ar lėkšte sriubos“, – kalbėjo verslininkas.
