Pastaruoju metu padaugėjo užpuolimų keliuose, kai chuliganai ir plėšikai užblokuoja automobilius, žiauriai sumuša ir apiplėšia vairuotojus. Vaizdai primena prieš ketvirtį amžiaus vykusius įvykius, kai Lietuvoje siautėjo gaujos ir atrodė, kad jos pažabotos.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kalbėdamas apie pirmadienį šūviais pasibaigusį užpuolimą greitkelyje, sako, jog tiek užpuolikai, tiek nukentėjusysis policijai gerai žinomi ne šiaip sau. Tačiau, pasak R.Požėlos, tai daugiau vienetinis incidentas ir keliuose plėšikaujančių gaujų bijoti nereikėtų.

Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir R.Požėlos pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“

– Priminkite, kas nutiko pirmadienį Kaune, automagistralėje Kaunas-Klaipėda, ties Babtais.

– Apie šį įvykį pakankamai daug informacijos yra paskelbta. Mes informaciją apie įvykusį eismo įvykį ir nukentėjusius asmenis ir panaudotą smurtą gavome iš konkrečios medicinos įstaigos, ne iš nukentėjusių asmenų. Tai iš karto mums pasirodė šiek tiek keistoka, kad jeigu įvyksta toks įvykis ir nukentėjusysis nenori bendradarbiauti su policija, ką kiekvienas žmogus visų pirma padarytų – apie tokį įvykį informuotų bendru pagalbos telefonu, to nebuvo.

Mes informaciją gavom kitais kanalais. Imituojant eismo įvykį buvo sustabdytas automobilis ir padarytas kūno sužalojimas. Buvo bandoma turbūt naudoti ar naudojami ginklai. Tas visas detales konkrečiai išaiškins ikiteisminis tyrimas, tačiau netruko nei kelių parų ir policija išaiškino įvykį. Šio įvykio esmė – policijai žinomų asmenų santykių aiškinimasis būtent tokiu būdu.

Tikrai nenorėčiau sutikti su pasakymu ar kai kuriomis publikacijom, kad grįžta į Lietuvą 1990 m. įvykiai. Kad bandymų yra – tikrai taip, tačiau tam esam mes, teisėsauga. Tai daugiau vienetinis atvejis. Mūsų visuomenė tikrai gali jaustis saugiai. Šis įvykis nebuvo kažkoks užpuolimas, nukreiptas prieš Lietuvos piliečius, kurie tapo brutalaus nusikaltimo auka. O tai tiesiog tam tikrų policijai žinomų asmenų santykių aiškinimasis. Kodėl jie aiškinosi, atsakymus pateiks ikiteisminis tyrimas.

– Tai, ką liudytojai vakar ir užvakar pranešinėjo, tvirtinasi? Ar jūs kritiškai vertinate ir liudininkų parodymus?

– Tikrai kritiškai turbūt negalėsime įvertinti surinktos medžiagos, tame tarpe ir liudininkų parodymų, kuri bus ikiteisminiame tyrime. Turbūt patikrinsime, ar ikiteisminis tyrimas surinks tokią medžiagą ir bus galima padaryti tokias išvadas, kur buvo vakar kai kuriose žiniasklaidos priemonėse aprašyta. Tačiau ką dabar matome – taip, tai buvo veiksmas, panaudojamas smurtas, padarytas kūno sužalojimas, o tos detalės tikrai bus atskleistos ikiteisminio tyrimo metu.

– Pagal tai, kaip aprašyta, atrodė kaip iš veiksmo filmo, kai užblokuoja automobilį, imituoja avariją – tam, kurį užpuolė, įvažiuoja į automobilio užpakalį, priekyje užvažiuoja kitas automobilis, sustabdo. Vairuotojas išlipa aiškintis, tuo metu bando jį pagrobti, anot liudininkų. Šie faktai tvirtinasi – mėginimo pagrobti, konfiskuotų iš užpuoliko, galimai pinigų?

– Kol kas tai ankstyva, turbūt pagrindinė žinia yra ta, kad dalis įtariamųjų yra labai operatyviai sulaikyta. Tikėtina, kad įtariamųjų ir sulaikytų asmenų ratas plėsis ir dar šiandien ankstyva labai aiškiai kalbėti apie įvykio aplinkybes, jų motyvus ir visas detales. Bet net neabejoju, kad visuomenė artimiausiu metu gaus pilną informaciją.

– Ar įvykis nufilmuotas?

– Negaliu dabar atsakyti. Tai yra tam tikros detalės, ikiteisminio tyrimo dalis. Palaukime, turėkime kantrybės ir visi atsakymai visuomenei bus duoti.

– Jeigu jis nufilmuotas, tai svarbi aplinkybė?

– Be abejo, taip. Mums kiekviena detalė, kiekvienas įrodymų šaltinis yra svarbus ir tai papildys jau dabar turimus ar surinktus duomenis.

– Jeigu tai galėjo būti nufilmuota, tai tik iš pravažiuojančių automobilių vaizdo fiksatorių, ar autostradoje stovi kameros?

– Tai yra tyrimo detalės ir šiai minutei galbūt ir turėčiau daugiau informacijos, bet dėl tyrimo ypatumų tikrai neskelbsim.

– Tai, kaip viskas vyko, panašu, kad tvirtinasi. Smūgis į užpakalinę automobilio dalį, tada blokavimas, tempimas į užpuolikų automobilį. Tai panašu į suplanuotus veiksmus, ar ne?

– Taip. Tai panašu ne į chaotiškus, o į iš anksto suplanuotus veiksmus, siekiant aiškaus tikslo. Koks tas aiškus tikslas – tai yra ikiteisminio tyrimo dalykas.

– Jums tas tikslas aiškėja?

– Aiškėja. Kiek mūsų kolegos pranešė, kad tai tam tikrų turtinių santykių aiškinimasis.

– Norite pasakyti, kad tai galimai du žmonės, ar tai panašu į gaujas, grupuotes?

– Ir nukentėjusysis, ir užpuolikai policijai yra žinomi asmenys. Ir žinomi ne šiaip. Žinomi dėl savo veiklos.

– Ir užpultasis, ir užpuolikai, yra jūsų kartotekose?

– Tikrai taip.

– Kaip kažką iki šiol padarę nusikalstamo ar tiesiog atsidūrę akiratyje dėl nežymių veikų – per raudoną pravažiavo, kelių eismo taisyklių nepaisė ar rimtesni?

– Ne vien tik dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.

– Užpuolikai jums primena gaujas?

– Kaip mes suprantame gaują. Ką mes šiai minutei turime duomenis, kad jie pakankamai veikė sinchroniškai. Tai reiškia, buvo tie veiksmai suplanuoti. Ir natūralu, kad tai nebuvo atsitiktiniai asmenys ir atsiradę tuo metu kelyje atsitiktinai.

– Užpuolimas buvo planuojamas ir buvo labai konkretus pasirinktas taikinys? Ir tas taikinys, ir užpuolikai yra tarpusavyje pažįstami, taip suprantu?

– Dabar ankstyva kalbėti, ar tarpusavyje būtent šie asmenys pažįstami. Bet kad jie pažįstami visi policijai, tai yra tikrai faktas.

– Apie atsitiktinumą – jūs važiuojate, mes važiuojame, kiekvieną dieną žmonės važiuoja, turi kažką automobilyje, kažką vežasi. Mažų mažiausiai piniginę galbūt su kažkiek pinigų. Apie pavojų kalbu, ar nesame mes visi tame pavojuje, kad į bet kurį mūsų gali įvažiuoti, sustoti, užpulti ir atimti tai, ką turime automobilyje?

– Turbūt nėra nei vienos pasaulyje šalies, kuri, kad ir kaip būtų išsivysčiusi, kuriose nevyktų nusikalstamos veikos. Kiekvienas žmogus turi imtis tam tikrų savisaugos priemonių, kiek tai įmanoma, galbūt neturėti su savimi grynų pinigų, kai to nebūtina.

Saugoti save, savo artimą asmenį. Negaliu kategoriškai teigti, kad už jus viską padarys policija ar kita teisėsaugos įstaiga. Tikrai turime patys saugotis, tačiau kalbant iš principo, mūsų žmonės yra pakankamai saugūs ir jeigu jie užsiima legalia, teisėta veikla, tai ypatingai didina jų saugumo jausmą.

– Ar mes galime būti ramūs, ar kaip tik nelabai ramūs, kad nesiautėja gauja, kuri tokiu būdu plėšia žmones?

– Tikrai mes turėjome labai skaudų ir tragišką įvykį, Ievos Strazdauskaitės nužudymą, įvykį kelyje. Tokių įžvalgų, kad tokie įvykiai gali nutikti, mes tikrai neturime. Tačiau kiekvienas žmogus turi bent jau elementariai taikyti sau tokius savisaugos metodus, kad išvengti galimų veiksmų prieš jį patį.

Tačiau tikrai šiai dienai galiu pasakyti, kad taip, mes stebime nusikalstamas grupuotes, organizuotas nusikalstamas grupuotes ir matome, kuo jos užsiima. Anksčiau ar vėliau grupuotės, jų nariai prieina liepto galą. Taip yra, taip ir bus. Tačiau šiaip eilinis žmogus gali jaustis saugiai ir policija daro viską, kad taip ir būtų.

– Ten nemaža piniginė suma figūruoja, ar ne, komisare?

– Kad pinigų buvo, tai faktas. O kiek konkrečiai, tikrai dabar nepasakysiu.

– Spauda skelbia – keliolika tūkstančių grynais. Galėjo taip būti?

– Turbūt, kad galėjo būti.

– Kam tokiais atvejais žmonės tiek pinigų vežiojasi, iš jūsų patirties?

– Klausimas, kam reikalinga rizikuoti, turint su savimi tokią sumą. Reiktų prisiminti vieną įvykį, kuris nutiko Vilniuje, kai buvo apiplėštas asmuo, kuris su savimi turėjo 240 tūkst. grynais. Tai klausimas, kodėl žmonės turi su savimi ir vežiojasi tokias sumas, kai galima tam tikrus pavedimus, atsiskaitymus padaryti žymiai saugesniu būdu. Turbūt tie žmonės – tik jie gali atsakyti į tą klausimą.

– Turite atsakymą į paminėtą atvejį, kur turėjo 240 tūkst., kam jam jų reikėjo?

– Tai asmuo, susijęs su valiutos keitimo verslu. O kodėl jis turėjo su savimi tada, tai ikiteisminis tyrimas manau išsiaiškins.

– Reziumuojant, šitas atvejis nėra kažkokios sistemos dalis, nėra siautėjanti gauja, grupuotė, kuri tiesiog užpuldinėja žmones, kurie kažką turi automobiliuose?

– Kad nusikalstamas pasaulis turi įvairių planų, tai čia yra faktas. Tačiau šiai dienai neturime tos situacijos, kai kiekvienas iš mūsų turėtume jausti ypatingą nerimą ar nesaugumo jausmą. Šis įvykis daugiau yra vienetinis, mano vertinimu.

– Paminėjote, kad gaujos yra, niekur nedingo, guli ant dugno, jų terminais kalbant. Kiek tokių gaujų yra, ko galima iš jų tikėtis, kiek policija kontroliuoja jų veiklą?

– Mes vartojame labiau teisinį terminą, kalbant apie jūsų paminėtas gaujas – organizuoto nusikalstamumo grupuotė. Ji turi tam tikrus požymius, bruožus, tam tikrą veiklą, dėl ko ją galima pavadinti tokiu vardu. Lietuvoje šių grupuočių tikrai yra ir mes priskaičiuojame kelias dešimtis. Kuo jos užsiima – pagrindinis jų „verslo“ pobūdis yra narkotinių medžiagų apyvarta, be abejo, neteisėta, kontrabanda, vagystės transporto priemonių, įvairios žemės ūkio technikos iš užsienio šalių, taipogi neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais.

Turbūt pagrindinis toks nusikaltimų pobūdis, kuris šiai dienai nusikalstamoms grupuotėms atneša didžiausią pelną. Pagrindinis tikslas tų grupuočių narių – materialinė gerovė.

– Prieš 5 dienas buvo demaskuota grupuotė, kuri turėjo net prieštankinius ginklus. Turite atsakymą, kam tie prieštankiniai ginklai galėjo būti naudojami?

– Tikėtina, turbūt ne prieš priešo tankus galimus. Aišku, neramina tokie dalykai, tokie įkalčiai rasti kratų metu, bet kam jie buvo planuojami naudoti, visuomenė turbūt išgirs atsakymą, kai pabaigsime ikiteisminį tyrimą.

– Ar tai labiau panašu į ginklų kontrabandą?

– Ir neteisėta apyvarta, juos išvežant kontrabandos būdu, įvežant į Lietuvą kontrabandos būdu. Įvykdant vieną ar kitą nusikalstamą veiką, kaip nusikaltimo padarymo įrankis jis gali būti naudojamas. Deja, apyvartoje toje dalykų Lietuvoje dar galima rasti ir tai kelia nerimą.

– Kaip per karantiną pasikeitė nusikalstamumo, nusikaltėlių pobūdis?

– Bendras nusikalstamumas yra šiek tiek sumažėjęs, berods, 7 proc. lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai ženkliai susitraukė, tačiau mus neramina nužudymų skaičius. Nužudymų yra ženkliai daugiau. Menka paguoda, kad mes labai operatyviai juos faktiškai 100 proc. ištiriame. Paprastai nužudymai būna susiję su smurtu artimoje aplinkoje, tarp pažįstamų asmenų, vartojant nesaikingai alkoholį.

Tai turbūt pagrindinis mūsų galvos skausmas, tai jau pasekmės, kurių nebe sugrąžinsi, šių žmonių nebe prikelsi. Mes prognozavome ir tą galime konstatuoti, kad nusikalstamumas keliasi į artimą aplinką ir fiksuojame daugiau fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus kūno sužalojimo padarymo. Nusikalstamumas traukiasi viešose erdvėse, užfiksuojami tik vienetiniai šalies mastu seksualinio pobūdžio nusikaltimai.

Vagysčių mažiau, plėšimų mažiau. Tokia yra nusikalstamumo statistika, tačiau faktas, kad švelnėjant karantininiams režimams nusikalstamumas gali grįžti kažkuria prasme į įprastas vėžes ir iš artimos aplinkos gali atsirasti daugiau veikų, kurios vykdomos viešose erdvėse. Taipogi, kas mus neramina, kad nustatoma ženkliai daugiau neblaivių vairuotojų, kurie vairuoja automobilį, būdami neblaivūs ne tai, kad 0,5-0,6 promilės, bet virš 1,5 promilės. Tai yra ta norma, kuomet mes turime pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai rodo tam tikrą žmonių galbūt atsipalaidavimą ir atsakomybės praradimą.

– Kiek suprantu, įvykių keliuose taip pat sumažėjo per karantiną?

– Situacija buvo pakankamai sparčiai gerėjanti, tačiau viena savaitė buvo nemaloni išimtis, kai keli eismo įvykiai, kurių metu žuvo ir du, ir trys asmenys. Šiai dienai turime geresnę situaciją, kalbant apie žuvusius keliuose, lyginant su situacija 2017 m., tačiau tikrai situaciją galėjome turėti dar geresnę, jeigu ne mano paminėti skaudūs eismo įvykiai.

– Grįžtant prie nužudymų artimoje aplinkoje, jeigu ne karantinas, tai žmonės nebūtų taip vieni kitų žaloję? Taip galima pasakyti?

– Ir ne karantino sąlygomis gyvenant smurtas artimoje aplinkoje yra mūsų kasdienybė, mūsų palydovas. Turbūt kas penktas pranešimas policijai, kai reikia vienos ar kitos policijos pagalbos, būtent būna susijęs su tokiais įvykiais.

Mes ką ir prognozavome, kas ir įvyksta, kad tikrai didėja ta trintis tarp namiškių. Bet turime nužudymų, kuomet tiesiog sugėrovai susipyksta, kažkuo nepasidalina ir griebiasi šaltųjų ginklų – peilio, ginklo ir panaudoja juos vienas prieš kitą.

Tokia ta juodoji mūsų statistika, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje. Aišku, turime, deja, ir nužudytų moterų, kas ypatingai skaudu, kuomet ranką pakelia asmenys, gyvenantys nuolat artimoje aplinkoje ir tai yra ypatingai skaudu. Deja, ta kasdienybė niekur nesitraukia iš mūsų gyvenimo.

– Pusiau pajuokaujant, nebuvo atvejų, kai kelių policija stabdo vairuotoją, jis galimai išgėręs ir sako: nesiartink, aš sergu koronavirusu?

– Manau anekdotų apie kelių policiją padaugės. Ir tikrai turėsime iš ko smagiai pasijuokti.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 19.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją