Buvę Seimo pirmininkai teigia, kad prasidėjus karantinui parlamentas tapo nematomas ir Vyriausybei užleido vietą veikti.

„Buvo toks laikas, bent jau man asmeniškai atrodė, kad Seimas dingo. Nežinau, kiek tai užtruko – savaitę ar dvi, bet lyg jo nebuvo“, – trečiadienį per buvusių parlamentų vadovų susitikimą Seime sakė 2000–2006 metais Seimo pirmininko pareigas ėjęs Artūras Paulauskas.

„Žmonės, kurie kandidatuoja į Seimą, turi suprasti, kad jie yra atsakingi. Jie atsakingi už šalies gyvenimą, žmonių likimus, sveikatą, gyvybę ir kad jie negali pavojaus atveju pabandyti nusišalinti“, – teigė politikas.

A. Paulausko teigimu, krizinėmis situacijomis parlamentas turi būti „pirmose linijose“.

„Nesvarbu, kad tu galbūt dėl to aukosi savo sveikatą ar net gyvybę“, – tvirtino jis.

2009–2012 metais Seimui vadovavusi konservatorė Irena Degutienė, dabar einanti parlamento vicepirmininkės pareigas, sakė, kad valdantieji Seimą šiuo metu yra nušalinę nuo svarbiausių sprendimų priėmimo.

„Šiandien Seimas yra nušalintas. Taip, Seimas priėmė vienintelį sprendimą – nustatė skolinimosi limitą, leido Vyriausybei pasiskolinti 5 mlrd. eurų. Tačiau kaip tie pinigai šiandien atrodo biudžete, kokios yra pajamos, kokios išlaidos, absoliučiai niekas nežinome“, – trečiadienį sakė ji.

2013–2016 metų parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat tvirtino per koronaviruso pandemiją pasigendanti ryškesnio Seimo vaidmens.

„Labai gaila, kad Seimas iš karto lyg užsidarė ir saviizoliavosi. (...) Dabar nėra ko verkti, kad Seimo nesimato, kad iš Seimo atėmė valdžią. Valdžią jūs atidavėte, – sakė ji. – Kada jūs suteikėte leidimą pasiskolinti, tada ir reikėjo prašyti atnešti biudžeto projektą ir nebalsuoti iki to laiko. Labai svarbu, kam tie pinigai bus išdalyti. Čia ir yra parlamentinė kontrolė.“

L. Graužinienė strateginiu valdančiųjų sprendimu vadino per krizę visą komunikaciją atiduoti į Vyriausybės rankas, ir būtent šis sprendimas, anot jos, valstiečius gali išgelbėti per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Šioje vietoje tiesiog priimtas valdančiųjų strateginis sprendimas, kad visą komunikaciją, visą valdymą perduoti į Vyriausybės rankas, ir žinant, kad premjeras Skvernelis gerai komunikuoja kaip ir ministras Veryga, užpilti žmones žinių srautu, paskandinti juos tam tikroje baimėje ir tada tvarkytis taip, kaip reikia. Tai yra politika ir manau, kad ji valdantiesiems pasiteisino, ši situacija juos išgelbėjo. Jeigu jie nepraleis šanso ir teisingai praeis siaura linija, tai jie yra rinkimų laimėtojai“, – teigė ji.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ir 1996–2000 metų kadencijos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sakė vėl matąs Seimo ir Vyriausybės varžymąsi dėl valdžios.

„Matau, kad dabartiniu metu – ne tik pandemijos metu, bet per pastarąjį laikotarpį – grįžta nelabai geros tendencijos. Jos buvo ir prieš 30 metų, tai tam tikros varžybos tarp parlamentinės valdžios ir Vyriausybės. (...) Pasireiškia tokia pažiūra, kad tegu tik parlamentas prabalsuoja už tai, ant ko tikroji valdžia leis štampelį uždėti. (...) Mes turėtume su tuo nesutikti“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Parlamentas turėtų savo valdžią ginti net nuo Vyriausybės užmačių viską pasisavinti ir tik nuleidinėti, už ką turite paklusniai pabalsuoti“, – sakė jis.

Buvusius parlamento vadovus sukvietęs pakalbėti apie Seimo vaidmenį pandemijos metu dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad parlamentarai priimdami kovai su COVID-19 skirtus projektus buvo kaip niekuomet vieningi.

Anot jo, Seimas pavasario sesiją surengs tiek plenarinių posėdžių, kiek ir planuota, tiesiog dalis jų perkelti į vėlesnį laiką.

„Nėra nė vieno Seimo posėdžio praleisto dėl pandemijos. Kai nežinojome, kaip išsaugoti Seimo narius nesusirgusius, klausėme medikų rekomendacijų, tik perkėlėme posėdžių savaitę vėliau. Visi posėdžiai įvyks“, – sakė jis.

Balandį Seimas buvo nutaręs posėdžiauti vieną dieną vietoj dviejų. Tai padaryta valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio siūlymu, saugant parlamentarų sveikatą.