G.Nausėda ir jo dvaras toliau klupinėja – dažname žingsnyje ir dažna proga.
Štai vos kelių pastarųjų dienų aktualijos. Kad ir vaikiškas pagudravimas norint šiandien atšvęsti gimtadienį Nidoje ir dėl to paskelbiant, kad prezidentas pajūryje „dirbs nuotoliniu būdu“.
Po to, kai valdantieji nusprendė rugpjūtį padalyti visiems šalies pensininkams po 200 eurų, atrodė, kad juokingesnių veikėjų nei parlamento opozicija nebegali būti. Taip tryškusi ir kunkuliavusi šventa rūstybe dėl tokio atviro rinkėjų papirkinėjimo vidury dienos Seimo salėje ji ėmė ir tam pritarė.
O G.Nausėda ėmė grasinti vetuoti šiuos valdžios siūlymus, jei ji nepritars jo paties siūlymams, kaip padėti žmonėms ir ekonomikai. Pirmiausia prezidentas viešai paskelbė, kad siūlys sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Valdantieji nedelsdami šį projektą supliekė ir atmetė nelaukdami kitų, vėlesnių, jo užmojų.
Tačiau jau prieš tai buvo aišku, kad grėsmingos prezidento užuominos vetuoti valdančiųjų dovanas pensininkams – tik muilo burbulas. Mat jis pats kai kuriems Seimo frakcijų vadovams atvirai pripažino, kad bijo supykdyti senjorus – svarbiausią rinkėjų grupę bet kuriam politikui, o ypač jam.
Tiesa, iki kitų prezidento rinkimų lieka dar ketveri metai, tačiau baimė netekti bent kelių procentų reitingo ne mažesnė nei ta, kuri kankina jau šį rudenį Seimo rinkimuose dalyvausiančius veikėjus.
Taigi klusniai palaiminęs valdančiųjų pakyšį senjorams prezidentas pateikė savo pasiūlymų paketą, o valdantieji maloningai paskelbė, kad vieniems pritaria, o kitiems – ne.
Iškalbinga ir spalvingąjį susisiekimo ministrą J.Narkevičių praėjusią savaitę ištikusi naujausia istorija. Asmuo, prisistatantis buvusiu jo artimu draugu ir verslo partneriu, apkaltino ministrą gryniausia politine korupcija – atseit jis tuomet, kai buvo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, už pagalbą laimint viešuosius pirkimus kaip atlygį gavo savo namo rekonstrukciją.
Konkretūs kaltinimai reikalauja ir konkrečių atsakymų, aiškiai įrodančių, kad namas yra rekonstruotas skaidriai, o kaltintojas meluoja. O tų atsakymų kaip nebuvo, taip nėra.
Priešingai – ministras net paskelbė, jog net nepažįsta žmogaus, skelbiančio, kad J.Narkevičius yra jo vaiko krikšto tėvas.
Atrodytų, tai – auksinė proga G.Nausėdai atsirevanšuoti už tai, kad valdantieji ne tik buvo demonstratyviai atsisakę atiduoti jam ministro skalpą, bet ir pasiuntę į politinį užkrosnį. Tačiau prezidentas nepasinaudojo ir ja, tik apsiribojo padūsavimu, kad ministras – vaikščiojanti problema.
Žinoma, dabartinė politinė padėtis ir jėgų pusiausvyra Seime šalies vadovui nesuteikia jokių geresnių politinio žaidimo ir veikimo galimybių nei garsūs pareiškimai ar demaršai.
Tačiau gal prezidento politinis stilius ir elgesys keisis po Seimo rinkimų, ypač jei nauja valdančioji koalicija bus silpnesnė ir labiau fragmentuota nei dabartinė? O ta koalicija, atrodo, tokia ir bus, nesvarbu, kas ją suformuotų – konservatoriai su liberalais ar valstiečiai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, socialdemokratais ir Darbo partija.
Bet nei dešiniųjų, nei juolab dabartinės valdžios požiūris į prezidentą, kaip nelygiavertį konkurentą, nesikeis, o būsima sumaištis Seime neatveria kokių nors ypatingų galimybių šalies vadovui.
Ypač jei jis toliau neturi tikrų ir artimų politinių sąjungininkų bei talkininkų. O dar svarbiau – ypatingų politinių ambicijų, nes pagrindinį ir vienintelį tikslą pasiekė jau inauguracijos dieną ir to jam visiškai užtenka.
Taigi po agresyvaus ir į autoritarizmą linkusio D.Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmečio mūsų laukia visas butaforinės prezidentystės penkmetis, o gal net ir dešimtmetis. O gal toks cikliškumas ir į naudą.
