Gegužės 8-ąją visos Kauno specialiosios tarybos buvo sukeltos ant kojų dėl radinio Lakūnų plente. Atliekant kelio remonto darbus atkastas sprogmuo, primenantis aviacinę bombą.
Įvestas planas „Skydas“, 300 metrų spinduliu buvo evakuoti įmonių darbuotojai, gyvenamojo namo gyventojai, užtvertos gatvės.
Atvykę išminuotojai rado net 33 aviacines bombas, du bombų sprogdiklius bei 14 artilerijos sviedinių.
Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai visą radinį išgabeno į poligoną ir sunaikino.
Visaip kitaip įvykiai klostėsi prieš 16 metų, 2004-ųjų gegužę, – tąkart galingos ir itin pavojingos bombos sunaikinimo operacija truko beveik tris paras, o scenarijus ir aplinkybės puikiai tiktų išminuotojų vadovėliui ar egzaminui.
Išminavimo darbams tuomet vadovavęs J.Vitkaus inžinerijos bataliono kapitonas Vaidotas Mockevičius neslėpė, kad būta neeilinio įvykio jo tarnybos biografijoje.
Bomba jokios žalos nepadarė
Dešimtys Kauno Veiverių gatvės gyventojų tąkart tris paras nežinojo, ar dar turės pastogę virš galvos. Įtampa atslūgo, kai išminuotojams sėkmingai pavyko neutralizuoti nuo karo laikų likusią galingą aviacinę bombą.
Ją maždaug 3 metrai nuo savo namo gegužės 16-ąją rado kaunietis Jonas Aleksandras. Vyras norėjo įsirengti verandą ir patogesnį įvažiavimą į kiemą. Kasdamas žemę maždaug 2 metrų gylyje aptiko bombą.
Manoma, kad 145 centimetrų ilgio ir 40 centimetrų skersmens vokiška bomba „SD 500 C“ Aleksoto rajone gulėjo nuo 1941 metų. Tuomet vokiečių lėktuvai šalia Aleksoto tilto numetė 3 bombas.
Vietos gyventojai dar ir dabar prisimena, kad viena bomba nesprogo. Nors žemėje ji gulėjo beveik 63 metus, išsilaikė puikiai.
Pats garbaus amžiaus J.Aleksandras ir jo sutuoktinė dabar jau tikino nenorintys prisiminti juos išgarsinusio įvykio.
Radinys kauniečio neišgąsdino
J.Aleksandras ir kiti šeimos nariai radinio pernelyg nesureikšmino, prie bombos nusifotografavo patys ir pakvietė kaimynus. Pastarieji ėjo apžiūrėti radinio su vaikais, fotografavosi.
Kaunietis mėgino pats iškelti sprogmenį, tačiau pritrūko jėgų. Vis dėlto diskiniu pjūklu jam pavyko nupjauti bombos sparnus.
„Galėjau pats išvežti tą bombą ir niekam nebūtų buvę jokių rūpesčių“, – tąkart vaikštinėdamas netoli kiemo svarstė J.Aleksandras. Vyras sielojosi, kad gali netekti namo, o išminuotojai išrausė visą kiemą.
Tokie šeimininko pasakojimai išminuotojams kėlė siaubą. Jie patys nebuvo įsitikinę, kad nesprogusią bombą pavyks sėkmingai neutralizuoti.
J.Aleksandras pasikvietė gerą pažįstamą – pagarsėjusį Savanorių sąjungos kūrėją ir jos ginklininką, 1993-iųjų pakaunės savanorių maištininką Joną Maskvytį.
Šis tvirtino dar niekada nematęs tokios didelės bombos ir patarė kuo skubiau pranešti policijai.
Specialiųjų tarnybų darbuotojams maždaug 500 kilogramų sverianti bomba sukėlė kur kas daugiau rūpesčių.
Pareigūnai aptvėrė kiemą ir pakvietė išminuotojus. Pastarieji nusprendė, kad bombą gabenti į poligoną būtų pernelyg pavojinga, todėl sprogmenį būtina neutralizuoti kieme.
Nuo šlaito pabiro plytos
Prie bombos visą naktį budėję policininkai apie 1 valandą pastebėjo, kad nuo stataus šlaito ant bombos pradėjo kristi plytos ir kitokios statybinių medžiagų liekanos, galinčios sukelti sprogimą.
Tuomet specialaus štabo vadovybė nusprendė evakuoti 9 aplinkinių namų gyventojus. Apie 30 žmonių savivaldybės autobusais buvo nuvežti į geležinkelio stotį ir joje praleido visą naktį.
Tiek pat kauniečių išvyko nakvoti pas gimines ar pažįstamus. Trys ligoti žmonės, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, buvo nugabenti į ligoninę.
Dalis kauniečių piktinosi pareigūnų nurodymu palikti namus. Kai kurie iš jų gatvėje atsidūrė tuščiomis rankomis, o grįžti jau nebuvo galimybių.
Saugumo sumetimais gyventojams į savo namus leista grįžti praėjus 36 valandoms po bombos neutralizavimo. Kauno savivaldybė jiems pasiūlė laikinai apsistoti Kauno kolegijos bendrabutyje.
Tiek pat laiko buvo draudžiamas eismas Vytauto Didžiojo tiltu ir aplinkinėmis gatvėmis.
Gyvenimas rajone apmirė
Naktį policijos pareigūnai aptvėrė didelę teritoriją aplink galimą sprogimo vietą, sustabdė eismą Vytauto Didžiojo tiltu ir keliomis svarbiomis Kauno gatvėmis, todėl rytą susidarė didelės automobilių spūstys.
Tarnybų darbuotojai nutraukė dujų ir elektros energijos tiekimą, dieną neveikė Aleksoto funikulierius.
J.Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje nevyko pamokos, teko uždaryti netoliese esančią maisto prekių parduotuvę, vaikų darželį.
Namo šeimininkai visą dieną praleido šlaito papėdėje esančioje aikštelėje ir su praeiviais svarstė, kaip reikės gyventi, jeigu pastato neliks ant žemės paviršiaus. Kauniečių būstas nebuvo apdraustas.
Mūrinį namą jie pradėjo statyti 1981 metais. Tuomet taip pat buvo kasama žemė pamatams, tačiau bomba liko nepastebėta.
Kieme – ir kuro saugykla
Bombos neutralizavimo darbus pradėję išminuotojai pranešė, kad jai sprogus gali nukentėti pusės kilometro spinduliu esantys gyventojai. Į tokią teritoriją pakliūva dalis Kauno senamiesčio.
Gyventojams patarta neiti iš namų ir atidaryti langus, kad sprogimo banga neišdaužytų stiklų.
Specialistų teigimu, sprogusi aviacinė bomba gali palikti 80 metrų skersmens duobę, o jos skeveldros gali nulėkti net 2 kilometrus.
Dieną paaiškėjo dar viena stulbinanti aplinkybė. Namo šeimininkas kieme buvo įrengęs dvi dideles metalines talpyklas, kuriose laikė kelias tonas žibalo ir dyzelinio kuro.
Komunalinių tarnybų darbuotojai ilgai užtruko pumpuodami kurą, mat galingiems sunkvežimiams buvo sunku pasiekti talpyklas.
Aplink bombą buvo sukrauta 400 maišų su smėliu, kad susidarytų silpnesnė sprogimo banga, o konstrukcijos viršus uždengtas rąstais.
Profesionalai nesuklydo
Visą gegužės 18-ąją tvyrojusi įtampa apogėjų pasiekė apie 17 valandą. Policijos pareigūnai įvykio vietą apsupo dar platesniu ratu.
Į atokesnes vietas pasitraukė ugniagesiai, policijos pareigūnai, medikai. Prie bombos liko tik išminuotojai.
17 valandą 35 minutės pasigirdo duslus, tačiau nestiprus sprogimas. Prie namo iškilo dūmų kamuoliai, išdužo vos keli ūkinio pastato langai. Netrukus išminuotojai pranešė, kad bombą pavyko sėkmingai sunaikinti.
Kariai perpjovė metalinį korpusą, o jos viduje buvusią sprogstamąją medžiagą sudegino.
J.Vitkaus inžinerijos bataliono atstovai tvirtino, kad tokio dydžio ir galingumo senų sprogmenų aptinkama itin retai.
Tuometis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos kariuomenės vadai dešimt bombą neutralizavusių vyrų apdovanojo medaliais „Už pasižymėjimą“, jų sugebėjimais žavėjosi savo namų nepraradę gyventojai.
Pritaikė unikalią įrangą
2014-ųjų kovą taip pat Aleksote J.Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai atliko antrą pagal sudėtingumą standartinio sprogmens neutralizavimo operaciją Lietuvos kariuomenės istorijoje.
Kasant gruntą Suvalkiečių gatvėje buvo iškastas II pasaulinio karo laikų sprogmuo – vokiečių gamybos aviacinė bomba SC 250 su vienu mechaniniu uždelsto veikimo sprogdikliu.
Operaciją apsunkino aplinkybė, kad atliekant kasimo darbus ekskavatoriaus kaušu mechaniškai buvo pažeistas bombos korpusas – būtent ta vieta, kur buvo užrašyti numeriai, todėl buvo sunku nustatyti sprogdiklio tipą.
Bombos neutralizavimo darbus teko vykdyti esant pačiai pavojingiausiai sprogdiklio modifikacijai. Atlikus neutralizavimą ir išpjovus sprogdiklį pasitvirtino spėjimas, kad tai pats pavojingiausias mechaninis uždelsto veikimo sprogdiklis.
Neutralizuoti galingą ir mirtinai pavojingą bombą kariškiams pavyko tik panaudojus unikalią įrangą –- aukšto slėgio abrazyvinę pjaustyklę.
Prie sprogmens jie pastatė purkštuką, į kurį 500 metrų ilgio žarnomis buvo pumpuojamas suspaustas vanduo su smulkiomis abrazyvinėmis dalelėmis. Sprogmens korpusas tokiu būdu pjaunamas nesukeliant nei judesio, nei karščio.
Prisiminė ypatingą operaciją
– Kodėl visi didieji Kaune aptikti sprogmenys dažniausiai siejasi su Aleksotu? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo šiuo metu mokymais Lietuvos kariuomenėje užsiimančio V.Mockevičiaus.
– Visa tai susiję su S.Dariaus ir S.Girėno aerodromu, kuris ankstesniais metais buvo labai svarbus strateginis objektas.
– Prieš savaitę rastas bombas išminuotojai tiesiog susikrovė ir išvežė į poligoną sunaikinti. Kodėl šito nebuvo galima padaryti 2004-aisiais?
– Šįkart buvo aptiktos bombos, kurias kažkas sukrovė sandėliuoti. Šiais laikais tokiam tikslui naudojami angarai, o karo metu viskas vykdavo gerokai paprasčiau. Kažkas tiesiog sukrovė jas į krūvą, vėliau užkasė ir užmiršo.
Jeigu bomba sandėliuojama, ji yra be sprogdiklio. Niekas bombų kovinėje padėtyje nesandėliuoja. Tokiu atveju jas galima saugiai nugabenti į norimą vietą.
Visai kas kita, jeigu bomba išmesta iš lėktuvo. Tuomet būna įsuktas sprogdiklis, korpusas deformuotas po smūgio, o nesuveikęs sprogdiklis laukia savo momento. Niekas nežino, kada jis vėl gali pradėti veikti. Būtent tokia bomba buvo rasta 2004 metų gegužę.
– Ar radus bombą galima iškart nustatyti, kad ji buvo išmesta iš lėktuvo?
– Specialistui tai nesunku nustatyti. Svarbiausias kriterijus – sprogdiklis. Jeigu jo nėra, bombą galima išvežti. Jeigu bomba išmesta iš lėktuvo, ji negulės horizontaliai, bus kitoks pasvirimo kampas.
– Kuo ypatinga buvo situacija Aleksote 2004 metų gegužę?
– Įvertinkime aplinkybes: pavojinga ir galinga aviacinė bomba guli porą metrų nuo gyvenamojo namo, apgyvendintoje vietovėje. Ji buvo išmesta iš lėktuvo, todėl transportuoti nėra galimybių ir visus darbus būtina atlikti vietoje.
Šalia ėjo dujų vamzdynai, kitos komunikacijos, o prieš pat svarbiausią operacijos momentą paaiškėjo, kad netoliese stovi cisternos su keliomis tonomis degalų.
– Kas operacijos metu kėlė daugiausia rūpesčių?
– Įvykio vietoje dirbo dešimt išminuotojų, dirbome pasikeisdami ir užtrukome beveik tris paras. Turėjome nemažai rūpesčių užtikrinti vietovės saugumą. Dabar visų tarnybų darbuotojai gerokai pažengę į priekį, gerai žino savo pareigas bei procedūras.
Ir žmonių sąmoningumas smarkiai išaugęs. Jie gauna daugiau informacijos per visas informacijos priemones, ir tai naudinga.
Tikrai taip negalima elgtis, kaip elgėsi bombą radęs kaunietis.
– Kiek pats esate neutralizavęs bombų?
– Nedaug, dvi ar tris, nes buvau kuopos vadas.
– Kiek laiko dar bus aptinkama tokių pavojų keliančių radinių?
– Sunku pasakyti, tačiau mūsų kartai tikrai užteks darbo. Žemė slepia nuo mūsų sprogmenis ir reikia padėkoti sąmoningiems žmonėms, kurie praneša apie radinius ir padeda išvengti aukų. Per metus J.Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai gauna apie 1000 iškvietimų ir šis skaičius smarkiai nesikeičia.
Kviečia ir statybininkai, ir žemdirbiai
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiemet iki gegužės mėnesio dėl rastų sprogmenų Kaune gavo 4 pranešimus, Kauno rajone – 6.
Pranešimų gausa išsiskyrė 2019 metai, mat Kaune sprogmenų buvo aptikta 34 kartus, Kauno rajone – 29.
Tai siejama su itin aktyviai praėjusiais metais vykusiomis statybomis, kurių metu vykdomi grunto kasimo darbai.
Didžiausiu darbo intensyvumu išminuotojams pasižymintis metų laikas – pavasaris, mat radinių skaičių padidina ir darbą pradėjš žemdirbiai.
Dažniausiai sprogmenų aptinkama Aleksote, Žaliakalnyje, centre, VI forto teritorijoje, Panemunėje.
Kauno apskrityje karo laikų sprogmenimis labiausiai užterštas Jonavos rajonas, po jo – Kaišiadorių rajonas.
