Kasmet daugiau nei po šimtą skundų išnagrinėjanti ir teismuose savo sprendimus atkakliai ginanti Visuomenės informavimo etikos komisija visą laiką dirbo niekam nereikalingą darbą?
Paaiškėjo, jog Visuomenės informavimo etikos kodeksas, dėl kurio pažeidimų nuolat aiškinasi kasdienį darbą dirbantys žurnalistai, iš viso negalioja.
Nors veikė neteisėtai, komisijos nariai gaudavo atlyginimus. Dabar jiems turėtų rūpėti ne ginti valdžią, o sukti galvą, ar nereikės grąžinti gautų pinigų.
Nagrinėjo penki teisėjai
Tai šią savaitę konstatavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaujama Gintaro Kryževičiaus.
Penki teisėjai galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, kad Visuomenės informavimo etikos kodeksas nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas, nes jis nėra įregistruotas ir paskelbtas Teisės aktų registre.
Teismas tokį sprendimą priėmė nagrinėdamas „Lietuvos ryto“ skundą dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 metų rugsėjį priimto sprendimo, kuriuo nustatyta, kad tyrimų skyriaus žurnalistės Rasos Karmazaitės straipsniu „Naujas „žaliojo“ politiko skydas – raguoti žvėrys“ neva buvo pažeistas Visuomenės informavimo etikos kodeksas.
Rašinyje minima ir vadinamoji tuometė Seimo pirmoji pora – Greta Kildišienė ir Ramūnas Karbauskis.
Etikos sargų pusėje buvo ir 2018 metų vasarį dienraščio skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Tačiau nagrinėdamas bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą šio teismo sprendimą LVAT panaikino net per daug nesigilinęs į jo argumentus.
Paaiškėjo, kad teismus pasiekęs Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas buvo grindžiamas negaliojančiu teisės aktu.
Nerado Etikos kodekso
Šią bylą pradėjusi nagrinėti išplėstinė LVAT teisėjų kolegija pirmiausia nusprendė išsiaiškinti, kas yra tas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kurį esą pažeidė žurnalistai.
Tačiau dokumento, dėl kurio žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms gali būti taikomos įvairios sankcijos, Teisės aktų registre teisėjai nerado.
Išnagrinėjusi, kaip buvo priimtas ir kaip taikomas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad kodeksas atitinka norminio teisės akto požymius. Vadinasi, jis turi būti paskelbtas Teisės aktų registre.
Slapti įstatymai neveikia
Teisėjų kolegija priminė, jog Konstitucinis teismas 2001 ir 2003 metais yra pasisakęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų.
Tai aiškiai nurodyta viename Konstitucijos straipsnių.
„Konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“, – buvo teigiama Konstitucinio teismo sprendime.
Konstitucinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka „įstatymai“ aiškintina išplėstai ir apima ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus.
Vien pranešimo neužtenka
LVAT pažymėjo, kad oficialiu teisės akto paskelbimu laikomas jo įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre.
Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyta, kad teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo šiame registre.
Dabartinis Visuomenės informavimo etikos kodeksas buvo patvirtintas 2016 metų vasario mėnesį, tačiau oficialiai neįregistruotas iki šiol.
Visuomenės informavimo etikos asociacija teismui nurodė, kad apie kodekso patvirtinimą iš karto pranešė didžiausios visuomenės informavimo priemonės, jis buvo paskelbtas ir asociacijos interneto svetainėje, o netrukus išplatintas per naujienų agentūrą BNS.
Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu.
Nepastebėjo daug metų
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius tokį teismo sprendimą pavadino įdomiu, bet naudingu: „Žiniasklaidos savireguliacija Lietuvoje veikia nuo 1996 metų ir per tiek laiko nė vienam teismui ir nė vienam teisėjui net nekilo klausimų, ar asociacijos Etikos kodeksas turėtų būti Teisės aktų registre.“
„Jei teismas jo būtų pasigedęs prieš dvidešimt ar dešimt metų, Etikos kodeksas jau seniai būtų įrašytas į Teisės aktų registrą“, – tvirtino D.Radzevičius, tačiau pripažino nežinantis, kas tai turėtų padaryti.
Gynybą dangsto melu
Vos tik gavęs šį sprendimą Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula nusiuntė paraišką pasirašyti sutartį su Teisės aktų registru, kad į jį artimiausiu metu būtų įtrauktas Etikos kodeksas.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius teigė, kad, nepriklausomai nuo teismo sprendimo, Etikos kodeksą privalu taikyti ir jo laikytis, nes jį yra patvirtinę Visuomenės informavimo etikos asociacijai priklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai.
„Prieš tai dešimt metų galiojęs Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas irgi nebuvo skelbiamas Teisės aktų registre.
Tai – savireguliacijos dokumentas, kuris skiriasi nuo kitų kodeksų. Tai – elgesio taisyklių ir moralės normų sąvadas, kurį priėmė patys žiniasklaidos priemonių atstovai“, – kalbėjo V.Popandopula.
Tuo metu pagrindinių žiniasklaidos priemonių atstovai teigia, kad jie nėra dalyvavę nei svarstant, nei priimant Etikos kodeksą – už juos šiuos veiksmus atliko politikai ir valdininkai.
Priimti sprendimai virto niekiniais
Vytautas Sinkevičius, teisės profesorius:
„Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje susidarė tokia situacija, kad būtų taikomas teisės aktas, kuris nebuvo paskelbtas.
Jei LVAT galutiniu sprendimu nurodė, kad teisės aktas negalioja, vadinasi, jis negalioja. Pakeisti teismo sprendimo negali niekas. Tokiu atveju visi sprendimai, kurie buvo priimti remiantis teisės aktu, kuris niekada negaliojo, taip pat yra negaliojantys.
Tačiau norint konstatuoti, kad kuris nors konkretus sprendimas negalioja, reikia jį skųsti. Tik turbūt dažnu atveju yra pasibaigę apskundimo terminai. Jei jie dar nepasibaigę, nukentėjusieji turėtų ginti savo teises.
Teisės aktų registras buvo sukurtas 2014 metais, todėl 2016 metais priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas turėjo būti į jį įtrauktas.
Tai turėjo padaryti tas, kas priėmė aktą, – šiuo atveju Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Jiems nelieka nieko kito, tik skubiai jį skelbti.
Remdamasis Konstitucijos 7 straipsniu, teigiančiu, kad galioja tik paskelbti įstatymai, Konstitucinis teismas yra suformulavęs keletą principų, kurių vienas – teisė negali būti nevieša.
Žmonės turi žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad galėtų paklusti teisės reikalavimams ir žinoti, kokia atsakomybė taikoma už teisės pažeidimus.“
