Portalas lrytas.lt kalbėjosi su žinomu Lietuvos onkologu, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento ir robotinės chirurgijos centro vadovu, profesoriumi Narimantu Evaldu Samalavičiumi.
„Žvelgiant į sveikatos apsaugą apskritai, prieš pusę metų būtų buvę net sunku patikėti, kad gali atsirasti veiksnys, kuris darys tokią ryškią įtaką sveikatos sistemų darbui pasauliniu mastu. Tiesiog per keletą šio pavasario savaičių viso pasaulio medikams ir sveikatos apsaugos organizatoriams teko pradėti dirbti visiškai kitaip.
Įvairiausios mokslinės literatūros gausa specialiuose leidiniuose, pasirodžiusi per pastaruosius mėnesius bei viešosios erdvės informacijos šaltiniai pateikia labai daug naujų žinių, kurios yra naudingos, bet šių žinių patikimumas, deja, dėl suprantamų priežasčių – ribotas, stokojantis įrodymais paremtos medicinos duomenų, tad neretai ir – klaidinantis.
Labai akivaizdus pavyzdys yra hidrochlorokvino – senai egzistuojančio vaisto, skirto gydyti maliarijai, derinio su tam tikrais antibiotikais panaudojimas koronovirusu užsikrėtusiems pacientams gydyti.
Nedidelė eksperimentinė studija, atlikta Pekino universiteto 3-ioje ligoninėje kartu su nacionaline biosaugumo laboratorija pateikė eksperimentinių žinių, kad hidrochlorokvinas gali būti efektyvesnis už chlorokviną, gydant ligonius, kuriuos ištiko ūmus kvėpavimo nepakankamumo sindromas Covid-19 fone.
Tačiau, kovo pirmoje pusėje grupė Prancūzijos mokslininkų iš Marselio ir Nicos atlieko labai nedidelę (36 ligoniai) klinikinę studiją, gydant Covid-19 infekuotus pacientus su skirtingais ligos klinikiniais simptomais, gydant hidrochlorokvinu ar jo deriniu su azitromicinu.
Jie tyrė iš nosies ir gerklės paimtuose tepinėliuose esančią viruso koncentraciją ir pastebėjo, kad šio vaisto fone ji sumažėja arba išnyksta. Bet ar dėl to ligoniai pasveikdavo, taip ir liko neaišku, nes studija buvo nedidelės apimties.
Nepaisant to, ši gydymo schema imama sparčiai taikyti koronovirusu užsikrėtusiems ligoniams įvairiose pasaulio šalyse. Hidrochlorokvinas buvo pradėtas pirkti masiškai, tiesiog dingo iš vaistinių. Kai kurios šalys net apribojo laisvą šio vaisto pardavimą. O JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmė kalbėti apie šį medikamentą kaip apie panacėją, kovojant su koronaviruso pandemija.
Tačiau stebuklas neįvyko, o reali tokio gydymo nauda, švelniai tariant, yra labai abejotina. Milijonai įvairiose pasaulio šalyse investuojami sukurti vaistus sunkioms COVID-19 ligos formoms gydyti ir vakciną nuo šios ligos.
Jau yra įvairių – net ir optimistiškesnių – bet abejotinų prognozių, tačiau tiesa kol kas tokia, kad ir šiandien, ir rytoj mums teks kovoti su šia liga neturint nei specifinių vaistų, nei vakcinos. Kas bus poryt, nežinia“, – kalbėjo N.E.Samalavičius.
– Karantino metu kasdien matote, kaip gydomi onkologinėmis ligomis sergantys pacientai. Ar buvo kokių esminių pasikeitimų?
– Pirmiausia reikėtų paminėti, kad ištikus koronaviruso išprovokuotai pandemijai, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, tūkstančiai ir šimtai tūkstančių planinių sveikatinimo paslaugų buvo perkeltos iš paciento vizito pas gydytoją ar į sveikatos priežiūros įstaigą į konsultacijas nuotoliniu būdu. Taip pat nemenka dalis planinės medicinos pagalbos buvo atidėta.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu pandemijos metu buvo leista teikti ne tik būtinąją, bet ir tokią pagalbą, kurios nesuteikimas laiku reikštų ženklų paciento sveikatos būklės pablogėjimą.
Kalbant apie onkologiją, reikėtų pažymėti, kad čia pagalba daugeliu atveju yra iš esmės planinė. Nedidelė jos dalis gali būti saugiai kuriam laikui atidėta, modifikuota ar teikiama nuotoliniu būdu. Daugeliui pacientų, žinoma, prireikia arba ambulatorinio vizito, arba stacionarios pagalbos.
Onkologinius ligonius galima suskirstyti į keturias grupes. Pirmajai priklausytų ligoniai, kurie yra jau baigę onkologinį specializuotą gydymą ir yra sekami, neturi jokių simptomų, leidžiančių galvoti apie ligos recidyvą. Taip pat ligoniai, kuriems taikomas gydymas tabletėmis ar hormonoterapija.
Abiem atvejais tiek kraujo mėginių paėmimas, tiek ir vėžio vizualizacijos tyrimai gali būti kuriam laikui atidėti, o reikalingos paslaugos suteikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, gydymo pratęsimas išrašant receptą.
Antrai grupei priklausytų tie pacientai, kuriems, atidėjus ar nutraukus gydymą, ištiktų tam tikri trukdžiai gyvenimo kokybei ar jo trukmei.
Pavyzdžiui, daugumai ligonių, kuriems taikomas gydymas dėl solidinių metastazavusių navikų, po trečios eilės chemoterapijos galima svarstyti apie palaikomąją terapiją, nes gydymo nauda išgyvenamumui paprastai skaičiuojama tik keliomis savaitėmis.
Įvairiose kitose situacijose šioje ligonių grupėje galimas chemoterapijos ciklų sumažinimas ir kitos priemonės, suteikiančios galimybę rečiau lankytis gydymo įstaigoje.
Trečiai grupei priklausytų ligoniai, kurių gydymo atidėjimas ar nutraukimas turėtų vidutinio dydžio poveikį gyvenimo kokybei ir trukmei. Gydymo atidėjimas gali sąlygoti ankstyvą ligos recidyvą, todėl terapija būtina.
Esant galimybėms, pacientai gali būti alternatyviai gydomi tabletėmis vietoj vaistų, lašinamų į veną. Šioje grupėje gydymo modifikacija yra pavojinga.
Ir ketvirtoji grupė – onkologiniai ligoniai, kuriems gydymas taikomas potencialaus išgydymo tikslu ir jo saugiai atidėti negalima.
Tai būtų visa eilė susirgimų, diagnozuotų pirmą kartą ar kuomet būtina atlikti vieną ar kitą kombinuoto gydymo etapą. Jį atidėjus, sumažėtų gydymo efektyvumas ar kombinuotas gydymas prarastų prasmę.
Detalesnes rekomendacijas, kaip konkrečiau elgtis šios pandemijos atveju gydant vieną ar kitą onkologinį susirgimą, padeda nustatyti įvairios specializuotos draugijos, iš kurių mums artimiausia – Europos onkologų draugija.
– Ką daryti onkologiniams ligoniams, jei dar prieš karantiną jiems buvo paskirti tam tikri tyrimai? Ar saugu juos atidėti?
– Už visas Lietuvos ligonines, kuriose gydomi onkologiniai ligoniai, atsakyti negalėčiau.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prasidėjus karantinui planinių endoskopinių tyrimų atlikimas buvo labai apribotas, nes jų metu vyksta aeorozolizacija, todėl jie – pavojingi medicinos personalui.
Šiuo metu jie atliekami tik prieš tai pacientams padarius Covid-19 tyrimą. Jei tokie tyrimai atliekami skubos tvarka ir testas dar neatliktas, taikomos visos būtinos saugumo priemonės.
Kiti neinvaziniai tyrimai, pavyzdžiui, standartiniai radiologiniai tyrimai, yra paprastesni galimos infekcijos plitimo prasme. Todėl juos atliekant tokios griežtos apsaugos nereikia.
Tačiau problemų buvo ne tik dėl tyrimų, bet ir dėl onkologinių ligonių apsilankymų pas gydytojus, ir dėl tyrimų paskyrimų. Dabar jau galima atsikvėpti, nes ambulatorinė pagalba atsigauna.
Kitose šalyse situacija – kur kas sudėtingesnė, nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, JAV bet kokia pagalba onkologiniams ligoniams iki gegužės 15 d. iš viso buvo sustabdyta.
Kita vertus, mes negalime kopijuoti kitų šalių patirties. Galime naudotis tik gerąja patirtimi, nes Lietuvoje situacija – kitokia. Juk pastaruoju metu kasdien nustatoma vos po kelis naujus koronaviruso atvejus, o intensyvios terapijos skyriai ligoninėse nėra taip perkrauti, kaip, tarkim, buvo Italijoje ar šiuo metu – Šiaurės Amerikoje.
Per visą karantiną Lietuvoje onkologiniai ligoniai, laikantis saugumo priemonių, onkologines paslaugas gaudavo.
– Kaip jums atrodo, ar koronaviruso pandemija nepaskatins onkologinių ligų protrūkio?
– Apie panašius dalykus tikrai nereikėtų kalbėti, bet kai kurių ligonių diagnostika užsitęs.
Jei žmogus pajuto kažkokius negerus simptomus po kovo 16 d., atlikti jam tokius tyrimus, kokius būtų buvę įmanoma prieš tai, pasidarė sudėtingiau, nes galimybės patekti pas šeimos gydytojus ir gauti jų siuntimus apsiribojo.
Tik kažin, ar karantino metu galima buvo rasti kitus sprendimus.
– Jūs dirbate Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje gydomi Covid-19 sergantys pacientai. Bet tuo pačiu metu teikiama ir onkologinė pagalba. Kokių dėl to imamasi saugos priemonių?
– Kiekvienai gydymo įstaigai, net ir neteikiančiai pagalbos sergantiesiems Covid-19, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, ši situacija yra tikras išbandymas. Susiduriame su iššūkiais, kurių tiesiog niekada neteko patirti.
Pirmiausiai, gydymo įstaigos nepritaikytos susidariusiai situacijai savo išplanavimu. Todėl reikia ir tinkamos vadybos, ir išradingumo. Klaipėdos universitetinė ligoninė – ne išimtis.
Teko atskirti pacientų srautus: įtariamieji dėl COVID 19 infekcijos, karščiuojantys, nedelsiant siunčiami į atskirą ligoninės korpusą. Neatidėliotinos pagalbos reikalaujantys pacientai išskirstomi į izoliacijos skyrius, kur atliekamas COVID 19 testas ir tik tada pacientai patenka į „švarius“ skyrius, kur teikiama neatidėliotina ir ar specializuota onkologinė pagalba.
Ligoninės personalui taip pat neteikiamos jokios išlygos: atvykus į darbą pirmiausiai matuojama kūno temperatūra, klausiama apie galimus pavojingus kontaktus.
Onkologinė pagalba KUL nebuvo nutraukta nė vienai dienai. Kiekvienas į gydymo įstaigą atvykstantis pacientas yra testuojamas dėl Covid-19 infekcijos.
Tai jis gali atlikti ambulatoriškai atitinkamuose punktuose su šeimos gydymo siuntimu (alternatyviai, atvykus testas gali būti paimtas specialiose ligoninės patalpose, šalia gydymo įstaigos) ir, gavęs neigiamą atsakymą, per 24-48 valandas patenka į gydymo įstaigą stacionarinei, dienos stacionaro ar ambulatorinei onkologinei paslaugai gauti.
– Buvo akcentuojama, kad karantino metu planinės operacijos nebuvo atliekamos. O kaip buvo elgiamasi su onkologiniais ligoniais?
– Onkologiniams ligoniams planinės operacijos buvo atliekamos taikant pačias griežčiausias apsaugos priemones. Kaip jau minėjau, jiems buvo visiems daromi COVID 19 testai.
– Jei, tarkim, onkologine liga sergantis ligonis užsikrėstų koronavirusu, ar jam beliktų laukti mirties nuosprendžio?
– Jokiu būdu. Galbūt iškiltų rimtesnis pavojus, jei onkologine liga sergančio ligonio imunitetas būtų nusilpęs, taikant agresyvią chemoterapiją.
Taip pat labiau pažeidžiami tie ligoniai, kurie turi sutrikusią kvėpavimo sistemą, net jei tie susirgimai nesusiję su onkologinėmis ligomis.
Tačiau jei ligoniui diagnozuotas neišplitęs onkologinis susirgimas ir jis užsikrečia koronavirusu, kai kurių pasaulio šalių medikų patirtis jau leidžia manyti, kad tokių pacientų rizika priklauso nuo jų amžiaus bei lydinčių susirgimų, o ne nuo – vėžio.
Tarkim, žmogus suserga prostatos vėžiu, kuris neišplikęs ir lokalizuotas tik prostatoje. Tokiu atveju jis patiria tokią pačią riziką, kaip kitas jo amžiaus pacientas, neturintis onkologinės ligos.
– Ir onkologiniams ligoniams, ir užsikrėtusiems koronavirusu akcentuojama, kad būtina stiprinti imunitetą. Ar ir vieniems, ir kitiems tam tikslui yra naudotinos tos pačios priemonės?
– Imuniteto sustiprinti per kelias savaites neįmanoma. Tai – visaapimantis gyvenimo būdo planas.
Jei žmogus nuo onkologinės ligos pasveikęs ir yra stebėsenos periode, manytina, kad jo imunitetas – toks pat, kaip nesergančio onkologine liga, nes nėra priežasčių imuninės sistemos pažeidimui.
– Kokiomis sąlygomis, esant būtinybei, yra operuojami ligoniai, užsikrėtę koronavirusu?
– Jie operuojami atskirose operacinėse, į kurias patenka per atskiras patalpas: koridorius, liftus. Operacijų metų medikai vilki specialią, skafandrais vadinamą aprangą.
Man pačiam tokiose operacijose neteko dalyvauti, nes karantino metu teikiau onkologinę pagalbą, o šie ligoniai operuojami planine tvarka, kai jau jie dėl koronaviruso būna ištirti.
Bet teko konsultuoti neaiškius ligonius apsivilkus visą reikalingą apsaugą. Vien tai nėra itin paprasta.
Jei pacientas neaiškus, kitaip tariant jam neatliktas testas dėl COVID-19 ligos, bet jį būtina skubiai operuoti, medikai vis tiek apsivelka vadinamuosius skafandrus.
Prieš keletą dienų tokiomis sąlygomis mūsų ligoninėje reikėjo skubiai operuoti žmogų dėl prakiurusios opos – atidėti nebuvo galima. Ir tik po operacijos paaiškėjo, kad jis nebuvo užsikrėtęs.
– Ar vilkint tuos vadinamuosius skafandrus sunku dirbti operacinėse?
– Iš tikrųjų sudėtinga – ir karšta, ir akių apsauga rasoja, o tai apsunkina ir regėjimą, ir darbą.
Jei operacija nesunki, trumpa, tokia kaip nekomplikuotas apendicitas, nieko baisaus. Tačiau jei reikalinga sudėtinga ir ilga operacija, chirurgų laukia nelengvi išbandymai.
Prieš kelias diena man teko operuoti onkologinį ligonį, kuriam prieš tai buvo atliktas koronaviruso tyrimas. Jis buvo neigiamas, todėl operavau su įprastomis apsaugos priemonėmis, kuriomis naudodavausi ir prieš karantiną. Jokių kitų neprireikė.
– Kokie jūsų pamąstymai apie ateitį – jei dar ilgai nebus sukurta vakcina prieš COVID-19, vadinasi, ir medikai, ir ligoniai gyvens streso būsenos?
– Greičiausiai. Džiaugiuosi, kai pastarosiomis dienomis išgirstu žinias, kad per parą nustatyta vos keli koronaviruso atvejai. Bet kitokia situacija gali būti netolimoje ateityje, pavyzdžiui birželį, kai pamažu pradės vis daugiau skraidyti lėktuvai, į užsienį po truputį pradės važinėti ir iš jo atvykti žmonės?
Tad ir toliau laikytis visų Lietuvoje rekomenduojamų atsargumo priemonių, net ir švelnėjant karantinui, yra būtina.
Norim to ar nenorim, vėl gali atsirasti įvežtinių koronaviruso atvejų. Taip yra ir Kinijoje, kur, atrodytų, su savais koronaviruso atvejais buvo susidorota, bet jų vėl atsirado. Ir šią savaitę dėl galimos antros bangos Kinijoje net uždarytas 4 milijonus gyventojų turintis miestas!
Jei bent jau atsirastų vaistų, žinotumėm, kad galėsime padėti sunkia ligos forma susirgusiems ligoniams. O kol nėra nei vaistų, nei vakcinos, ateitį prognozuoti itin sunku.
