Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje (NSGK) trečiadienį dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas sutartinai tvirtina – dėl pandemijos surengtas balsavimas internetu būtų tik dar labiau pažeidžiamas.
Jų teigimu, jei jau yra politinė valia sekti internetinį balsavimą įteisinusios Estijos pavyzdžiu, tą daryti reikėtų nuosekliai – pradėti nuo žemiausio lygio rinkimų ir ilgų testavimo procedūrų.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija siūlo įteisinti internetinį balsavimą Seimo rinkimuose, kas būtų išeitis pandemijos metu. Apie tokias įregistruotas Seimo rinkimų įstatymo pataisas trečiadienį pranešęs LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad tai būtų pliusas rinkėjų aktyvumui ir tam tikra garantija, kad rinkimai daugiamandatėje apygardoje įvyktų. Tą pačią mintį jis išsakė ir trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje.
„Siaurėjant galimybėms balsuoti ir dar nežinant, ar nebus antros pandemijos bangos, būtent tuo metu vyks Seimo rinkimai, kurių perkelti negalime. Tai, ką dabar siūlo VRK ir prezidento darbo grupė, kad išplėstume balsavimą paštu, – tai nepasiteisino. Lietuvoje yra ganėtinai griežti įstatymai, nes daugiamandatėje apygardoje reikia surinkti mažiausiai 25 proc. dalyvių. Tuo tarpu dėl pandemijos ir kitų dalykų rinkėjai rinkimuose gali mažiau dalyvauti“, – aiškino G. Kirkilas, pridurdamas, kad internetu balsavusieji gali būti kritiškai svarbi grupė, norint, kad rudenį Seimo rinkimai apskritai įvyktų.
„Todėl gali taip atsitikti, kad tie keli procentai – iš pradžių daug žmonių (internetu – ELTA) nebalsuos – gali nulemti, kad daugiamandatėje 25 proc. bus pasiekti“, – akcentavo „socialdarbiečių“ lyderis ir kreipėsi į atsakingus pareigūnus nuomonės, dėl balsavimo internetu saugumo.
„Mes esame pasiūlę Estijos variantą. Ar jūs galvojate, kad internetinis balsavimas yra pakankamai saugus?“ – klausė politikas.
NSGK posėdyje dalyvavęs Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas J. Skardinskas skeptiškai žvelgė į „socialdarbiečių“ keliamą iniciatyvą. Internetinis balsavimas, neabejojo jis, rizikas, kad kitos valstybės turės daugiau noro kištis į rinkimų procesą, tik padidins. Be to, atkreipė dėmesį J. Skardinskas, balsavimą internetu įvedusi Estija ilgą laiką balsavimo sistemas testavo ir išbandė žemesnio lygio rinkimuose.
„Estijoje šis balsavimas buvo išbandytas žemesnio lygio rinkimuose. Gana ilgą laiką jis buvo bandomas ir tik po to jie nusprendė judėti šia kryptimi. Mes ne kartą šį klausimą vertinome ir sakome, kad tai neabejotinai padidins riziką rinkimuose“, – akcentavo jis.
Kita vertus, pažymėjo ekspertas, G. Kirkilo akcentuojama būtinybė įgalinti internetinį balsavimą, leisiantį į rinkimus pritraukti daugiau žmonių, kai jie savo ruožtu eidami prie balsadėžių baiminsis užsikrėsti koronavirusu, saugumo požiūriu yra itin aštri. Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovo teigimu, kuo didesnė reikšmė bus perkelta balsavimui internetu, tuo didesnis noras bus balsavimo sistemas atakuoti ir paveikti.
„Dėl to, kad žmonės vengs eiti fiziškai į rinkimus, rizika, kad kibernetiniai nusikaltėliai ar kitos valstybės galės stipriau paveikti rinkimus, tik didės“, – pridūrė jis.
Jam antrino ir krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Anot jo, jei iš tikrųjų egzistuoja politinė valia Lietuvoje įgyvendinti galimybę balsuoti internetu, tą daryti reikėtų pradėti nuo žemesnio lygio rinkimų.
„Jeigu būtų buvusi politinė valia, tai buvo siekis pradėti nuo seniūnaičių rinkimų, seniūnų, palaipsniui įtraukti galbūt savivaldybes – jei jau einama šia linkme. Tačiau pereiti iš karto prie rinkimų į Seimą... Tai rizika yra. Ir aš nekalbu vien apie laiką“, – pabrėždamas, kad balsavimo sistemai paruošti pusmetis tikrai yra per mažai, teigė ministras.
