Sapnas tapo tikrove. Kad skambūs žodžiai tinka taborui, galima įsitikinti jame apsilankius šiomis dienomis. Iš nelegalių trobų, dėl kurių nuvertimo kovėsi merai ir statybų prievaizdai, Aukštutiniame tabore dabar likusios 5, o Žemutiniame – 2.
Panašu, kad bus ištrintas ir taboro adresas – Dariaus ir Girėno gatvė 185. Juo registruotas vienintelis legalus mūrinis pastatas tabore, kuriame anksčiau buvo įsikūręs paštas. Jis taip pat bus nugriautas.
Nors tabore čigonų beveik nematyti, nes jie persikraustė į savivaldybės skirtus socialinius būstus ar nuomojamus butus, už kuriuos valdžia moka kompensacijas, narkotikų prekyba čia ir toliau vyksta, šmirinėja narkomanai, o miške matyti jų kūrenamas laužas.
Paliko kalnus šiukšlių
Krūvos šiferio, plytgalių ir supuvusių lentų, kalnai šlamšto. Kai kurios lūšnos išvažiuojant tiesiog padegtos. Išsikraustydami čigonai nesivargino sutvarkyti aplinkos.
Tad čia dar ilgai teks kuopti visus pašalius.
Kirtimuose, didžiausioje narkotikų prekyvietėje, likusios paskutinės čigonų kadaise nelegaliai suręstos lūšnos ir kalnai šiukšlių, kol teritorija taps patraukli pramonės parkui kurti. Kaip numačiusi savivaldybė, ši vieta bus skirta inovatyvios gamybos ar logistikos įmonėms.
Grindis vienoje likusių trobų plovusi čigonė, paklausta apie taboro išsikraustymą, buvo nekalbi. Pareiškusi, kad neturi apie ką kalbėti, ji užtrenkė duris.
Tuo metu prie lūšnos griuvėsių vaikštinėjantis čigonas tiktai riebiai rusiškai nusikeikė.
Savivaldybė pateikė tokius duomenis apie taboro gyventojų perkėlimą. 2016 metais įmonė „Vilniaus miesto būstas“ surašė čia gyvenusius asmenis ir šeimas. Tada Aukštutiniame tabore gyveno 53, Žemutiniame – 20 šeimų. Rodūnios kelio tabore, kuris išlikęs ir dabar, gyveno 20 šeimų.
Šiuo metu išnuomoti socialiniai būstai 23 čigonų šeimoms, kuriuose gyvena 71 asmuo. Nuomos mokesčio dalies kompensacija skirta taip pat 23 čigonų šeimoms (61 asmeniui).
„Vilniaus miesto būstas“ ir toliau priima čigonų prašymus dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, taip pat buvę taboro gyventojai pildo prašymus dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo.
Skundėsi dėl popierizmo
Kodėl iki šiol statybų inspektoriams, uoliai baudžiantiems už kiekvieną neteisėtai pastatytą sandėliuką, nepavyko nugriauti kelių dešimčių čigonų lūšnų?
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiojo specialisto Artūro Budrio žodžiais, kiekvienam namui pirmiausia reikėjo surašyti faktinių aplinkybių patikrinimo aktą.
Paskui – savavališkos statybos aktą ir nurodymą nugriauti. Dar teko surasti statinio naudotoją ir įteikti jam aktą, kurį jis privalo pasirašyti.
Taigi popierizmo daugybė, o ieškoti kiekvienos lūšnos šeimininko ne taip paprasta. Kai kurie jų sėdėjo kalėjime, tad teko prašyti policijos pagalbos.
Beje, ne tik nugriauti, bet ir sutvarkyti teritoriją, o to dauguma čigonų iki šiol nepadarė.
Jei savininkas pats nenugriauna, šis nurodymas perduodamas antstoliams. Jie suranda įmonę, kuri nugriauna, bet paskui statinio naudotojas turi už tai susimokėti.
Kai kurie taboro gyventojai trobų nesivargino griauti – jas paprasčiausiai padegė. Kiti atidavė kaimynams malkoms. Ieškoti ir reikalauti, kad tokie sutvarkytų teritoriją, – beprasmiška, nes nemažai čigonų emigravę.
Baigia išstumti heroiną
Pameistrių stotelėje trečiadienį sustojo 3-iojo maršruto autobusas. Iš jo išvirto penki narkomanai ir pasuko taboro link.
Savivaldybė panaikino ankstesnį Čigonų stotelės pavadinimą, nebeliko ir Čigonų gatvės. Ji dabar vadinasi Taboro, bet panašu, kad teks dar kartą keisti ir šį pavadinimą.
Nors taboro beveik nelikę, į jį atvažiuojančių ar ateinančių narkomanų dar daug. Tiesa, jie eina į mišką, kur ir toliau vyksta prekyba kvaišalais. Čia kasdien kaip į darbą ateina ir čigonai.
Tiesa, dabar šioje prekyvietėje heroiną baigia išstumti karfentanilis – žmogaus sveikatai ir gyvybei labai pavojinga narkotinė medžiaga. Tai – vaistai, naudojami didiesiems žinduoliams kaip raminamieji. Karfentanilis yra 8–10 kartų stipresnis už heroiną.
Karfentanilis maišomas su morfinu bei heroinu ir dažnai narkomanams tampa mirtina doze.
Anot 2-ojo policijos komisariato viršininko Eriko Jaloviko, čigonai į prekyvietę miške renkasi lyg į darbą biure. Jie pasirodo 8 valandą, o 17 valandą viską susirenka ir dingsta.
Kaip ir anksčiau, aplinką stebi žvalgai, vadinamosios kojos išnešioja narkotikus.
Kita blogybė – kvaišalais pradėjo prekiauti socialiniuose būstuose mieste apsigyvenę čigonai. Tad narkomanams jie tapo lengviau pasiekiami, nebereikia važiuoti į taborą.
Prieš kelis mėnesius viename čigonų bute Naujininkuose apsilankę policijos pareigūnai jį pavadino prabangiausiu socialiniu būstu Lietuvoje.
Visi baldai ir paveikslai buvo aukso spalvos rėmais, visur didžiuliai veidrodžiai. Ant spintelių ir jų viduje – daugybė skulptūrų, prabangiai atrodančių indų, puošnios užuolaidos, o buitinė technika – vien garsių gamintojų.
Butą patikrinę pareigūnai surado 12 gramų grynų narkotinių medžiagų ir daugiau nei tūkstantį eurų. Kuo verčiasi šiame bute gyvenanti 42 metų moteris, policijos pareigūnai žinojo jau seniai. Ji jau anksčiau teista už prekybą narkotikais.
Reikalavo nemenkų sumų
Nelegalias čigonų lūšnas savivaldybė pradėjo griauti praėjusiais metais, kartu viliodama pigiais socialiniais būstais.
Iki tol ekskavatoriai ir buldozeriai ne kartą važiavo į taborą, bet vis tekdavo atsitraukti. Kaip ir nelegalias trobas užsimojusiam griauti buvusiam merui Artūrui Zuokui.
2004 metų gruodį nuvertus pirmuosius šešis statinius jų šeimininkams pavyko prisiteisti nemenką atlygį už esą patirtą moralinę ir materialinę žalą.
Mat po pirmųjų nelegalių lūšnų griovimo 2004 metais dvidešimt taboro gyventojų kreipėsi į teismą prašydami priteisti, kad savivaldybė atlygintų jiems turtinę (55 tūkst. eurų) ir neturtinę (1,6 mln. eurų) žalą.
Prašyme teismui pareiškėjai aiškino, kad savivaldybės tarnautojai taboro teritorijoje Kirtimuose be teismo sprendimo nugriaudami čigonams priklausančius pastatus elgėsi neteisėtai.
Po kelerių metų bylinėjimosi čigonams pavyko įrodyti savo tiesą, nes savivaldybė savo lėšomis nugriovė statinius dar nepasibaigus statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų nustatytam terminui nugriauti taboro teritorijoje esančius savavališkus statinius.
Per teismų maratoną čigonai įrodinėjo, esą nugriovus penkis gyvenamuosius ir vieną negyvenamąjį namą buvo pažeista pareiškėjų teisė į būstą, į būsto neliečiamumą, neatsižvelgta į tai, kad dėl tokių savavališkų, neteisėtų ir brutalių veiksmų šeimos liko be gyvenamosios vietos.
Jie siekė įrodyti, kad pažeidus šią teisę kartu buvo pažeista pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Todėl po kelių nesėkmingų bandymų panaikinti šią Vilniaus piktžaizdę nuspręsta ją nuo žemės paviršiaus ištrinti čigonams dalijant socialinius butus.
Protokolų daugiau nerašė
Taboro atvejis išskirtinis visoje Lietuvoje. Tiek daug nelegalių statybų vienoje vietoje niekur nėra.
Teismo sprendimas atlyginti čigonams žalą už nugriautus nelegalius statinius surišo rankas statybų inspektoriams. Jie minėjo, kad šią problemą reikia spręsti valstybės lygiu.
Kol vyko garsusis bylinėjimasis, statybų inspektoriai pasirūpino protokolus surašyti tik savininkams tų statinių, kurie 2004 metų pabaigoje buvo nugriauti.
Vėliau per septynerius metus nebuvo nė vieno naujo protokolo.
Beje, čigonų taboro lūšnos jau daugiau kaip pusę amžiaus stovi net ne ant gyvenamosios, o ant pramoninės paskirties žemės.
Po to, kai į taborą 2004 metais įvažiavo ekskavatoriai ir buldozeriai, A.Zuoko vadovaujamos savivaldybės veiksmus kritikavo žmogaus teisių gynėjai.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas nelegalių lūšnų griovimą įvardijo kaip vieną ryškiausių pastarųjų metų čigonų teisių pažeidimų Europoje.
Kad savivaldybė pažeidė taboro gyventojų teises, nurodė ir lygių galimybių bei Seimo kontrolieriai.
Vėl iškilo akimirksniu
Nors A.Zuokas pareiškė, kad su nelegaliomis statybomis tabore nesitaikstys, prieš tai pasirūpinus dokumentais buldozeriai dar kelis kartus griovė lūšnas, jos didžiausioje narkotikų prekyvietėje dygo kaip grybai po lietaus.
2008 metais net buvo pasiektas rekordas, kai lūšną po gaisro čigonai atstatė per savaitę.
Per gaisrą buvo sudegęs namo stogas, perdanga, išdegęs vidus, apdegęs malkinės stogas, viena siena ir malkos.
Iš nelegaliai iškilusio namo šeimininkų buvo pareikalauta statinį nugriauti per dvi savaites.
Žinoma, jie reikalavimo neįvykdė. Beje, tuo metu jie bylinėjosi ir dėl dar vieno nelegalaus pastato tabore.
„Šios informacijos pateikti mes negalime“, – toks atsakymas atskriejo iš savivaldybės paklausus, kokios yra pagrindinės priežastys, kad nelegalūs statiniai tabore vis dar stovi.
