Pirmadienį įsigalioja keturi svarbūs karantino švelninimo pokyčiai: palies keliones, egzaminus
Agnė Černiauskaitė
2020-05-11 10:28Karantino sąlygos Lietuvoje ir toliau švelnėja. Pirmadienį tęsiamas ketvirtasis karantino švelninimo etapas, dėl kurio įsigalioja dar keturi svarbūs pokyčiai, liečiantys keliones į Lenkiją, visų transporto priemonių valdymo įgūdžių egzaminus, užsienio kalbos mokėjimo lygio vertinimo egzaminus ir keleivių vežimą keltais.
„Nuo šiandien įsigalioja keturi pagrindiniai pokyčiai, susiję su karantinu“, – pirmadienį apie pokyčius priminė Visuomenės informavimo grupės (VIG) dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys.
Švelninami ribojimai dėl kelionių į Lenkiją
Ministrų kabinetas praėjusį trečiadienį nutarė, kad nuo gegužės 11 dienos Lietuvos piliečiams leidžiama išvykti į Lenkiją darbo, verslo ar mokslo reikalais, tačiau būtina turėti tai patvirtinantį dokumentą – darbo sutartį, verslo liudijimą, įmonės dokumentą, pažymą iš Lenkijos švietimo įstaigos apie mokymąsi joje ir pan.
Šiuos įrodymus privaloma pateikti Lenkijos pasieniečiams, jie ir priims galutinį sprendimą dėl įleidimo į savo šalies teritoriją.
Į Lietuvą grįžusiems asmenims, kurie Lenkijoje lankėsi darbo, verslo ar mokslo reikalais, nebus taikoma 14 dienų izoliacija. Tokios pat sąlygos sudaromos ir Lenkijos piliečiams, vykstantiems į Lietuvą darbo, verslo ar mokslo reikalais. Be to, grįžti į Lietuvą bus galima ne tik per Kalvarijos–Budzisko, bet ir per Lazdijų–Aradninkų punktą.
Beje, nuo gegužės 15 dienos Lietuvos piliečiai galės laisvai keliauti į Latviją bei Estiją. Tai padaryti bus galima per tris punktus pasienyje su Latvija: Būtingė–Rucava, Saločiai–Grenstalė ir Smėlynė – Medumi. Per minėtus punktus taip pat bus galima grįžti į Lietuvą, o atvykusiems iš Latvijos bei Estijos Lietuvos piliečiams nebus taikoma 14 dienų izoliacija.
Nuo pirmadienio taip pat leidžiama keleivių vežimas keltais, kursuojančiais maršrutais tarp Kylio, Rostoko, Travemiundės ir Klaipėdos, kai nėra vykdomas keleivių įlaipinimas tarpiniuose uostuose, o persėdimo į kitą keltą tarpiniame uoste metu užtikrinamas minimalus kontaktas su pašaliniais žmonėmis.
Pokyčiai su vairavimo ir kalbų vertinimo egzaminais
Nuo pirmadienio taip pat leidžiama vykdyti užsienio kalbos lygio mokėjimo vertinimo egzaminus (įskaitas) asmenims, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, jeigu egzamine dalyvauja ne daugiau kaip 10 asmenų bei užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp asmenų.
Bus galima vykdyti ir visų transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo egzaminus bei mokymus. Praktiniai mokymai galės būti vykdomi užtikrinant būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Tuo tarpu teoriniai mokymai galės vykti nuotoliniu būdu arba užtikrinant apsaugos priemones.
Primename, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui karantiną pratęsti dar trims savaitėms iki gegužės 31 dienos ir pradėti ketvirtąjį jo švelninimo etapą – atidaryti vaikų darželius ir ikimokyklines grupes, leisti atnaujinti grožio, odontologijos paslaugas, organizuoti nedidelius renginius.
Su visais pokyčiais susipažinkite čia.
Perspėjo dėl kaukių dėvėjimo: „Vaizdas šiek tiek gąsdinantis“
Kaip pirmadienį skaičiavo VIG vadovas G.Surplys, savaitgalį policijos pareigūnai, tikrindami viešąsias vietas, surašė 42 karantino ir saviizoliacijos pažeidimų protokolus. Tiesa, jis negalėjo įvardyti, kiek iš šių pažeidimų buvo dėl privalomo kaukių dėvėjimo viešose vietose, tačiau priminė, kad jas dėvėti vis dar būtina ir tai reikia daryti taisyklingai.
„Norėčiau pasidalinti asmenine istorija. Vakar su šeima viešėjome Trakuose ir vaizdas buvo keliantis nerimą. Kas trečias-ketvirtas žmogus vaikščiojo be kaukės arba jos buvo dėvimos neteisingai. Situacija policijos pareigūnams irgi yra sudėtinga, nes, kai žmogus dėvi kaukę ant ausies, bet su ja nedengia veido, tai pareigūnai gali tik parekomenduoti tą kaukę užsidėti.
Vaizdas šį savaitgalį buvo šiek tiek gąsdinantis ir rodantis, kad žmonės iš tiesų tą didėjančią laisvę priima be didesnių įsipareigojimų ir kelia grėsmę aplinkiniams“, – nuogąsdavo G.Surplys.