Tiek valstybei svarbiuose susitarimuose, tiek užstalės pokalbiuose skaidrumo uoliai ieškoję prokurorai patys ne visada elgėsi skaidriai.
Tokias išvadas pateikė neteisėtą įtaką valstybės tarnybai ir politikams pusantrų metų tyrusi laikinoji Seimo komisija, vadovaujama Agnės Širinskienės.
Laikinoji Seimo komisija pateikė išvadas dėl trijų įtarimą keliančių teisėsaugos tyrimų.
„Lietuvos rytas“ yra aprašęs dar daugiau istorijų, kai prokurorų ambicijos ir noras įtikti politikams buvo svarbesni nei strateginiai valstybės interesai.
Pralošė tik valstybė
Vienas tokių pavyzdžių – ilgai žlugdytas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas.
Valstybės tikslą greitai ir kuo pigiau pastatyti strateginės reikšmės objektą – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą – sužlugdė nepagrįstą tyrimą pradėjusios Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Dar 2014 metais tokią išvadą padarė Aukščiausiasis teismas, kuris ne tik išteisino piktnaudžiavimu tarnyba kaltintus buvusius aukštus Ūkio ministerijos valdininkus, bet ir konstatavo, kad tiriant bylą visiškai nebuvo atsižvelgta į strateginius valstybės interesus.
2008 metais netikėtai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Ūkio ministerijos valdininkų tariamo tarnavimo bendrovei „Achema“ buvo nutrauktas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos projektas ir atnaujintas tik po ketverių metų, kai statybos kainos smarkiai išaugo.
Stengėsi sutaupyti pinigų
„Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, bet tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas“, – tuomet pažymėjo Aukščiausiojo teismo kolegija.
Teismo nuomone, teisiamieji – buvusi Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė Neringa Pažūsienė ir šios ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas – kaip tik darė viską, kad terminalas būtų pradėtas statyti kuo greičiau ir kainuotų kuo pigiau.
2008 metais tuomečio premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė spaudimo nepabūgo ir priėmė strateginį sprendimą statyti terminalą.
Skirtingai nei Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kuris pradėjo įgyvendinti brangų ir abejonių dėl ekonominio pagrįstumo keliantį Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, G.Kirkilo Vyriausybė nenorėjo išlaidauti.
Surado tik vieną partnerį
Prisidėti prie projekto buvo pasiūlyta didžiausiems šalyje gamtinių dujų vartotojams, tačiau jie atsisakė.
Padėti statyti terminalą sutiko tik didžiausia dujų vartotoja šalyje bendrovė „Achema“.
G.Kirkilo Vyriausybė nusprendė įkurti bendrovę Gamtinių dujų terminalą, kurioje 80 procentų akcijų priklausytų valstybei, o 20 procentų – „Achemai“.
Kai atrodė, kad viskas vyksta sklandžiai, Ūkio ministerijos darbuotojai gavo informacijos, jog didžiausio terminalo statybos priešininko Rusijos koncerno „Gazprom“ valdomos bendrovės „Lietuvos dujos“ vadovas Viktoras Valentukevičius planuoja kreiptis į STT.
N.Pažūsienė apie tai iškart pranešė tuomečiam ministerijos vadovui Vytui Navickui.
Šis paskambino tada STT vadovavusiam Žimantui Pacevičiui ir paaiškino, kad dėl tokių tyrėjų veiksmų gali nukentėti valstybės interesai vykdant šaliai gyvybiškai svarbų projektą.
Ministras pats paprašė, kad STT atsiųstų kelis tyrėjus, kurie viską patikrintų, siūlėsi perduoti visus reikiamus dokumentus.
Tačiau STT vadovas tik pasakė, kad taip veikti jie negali.
Saugumas nesureagavo
2008 metų lapkričio mėnesį, praėjus vos porai dienų, kai G.Kirkilas buvo atleistas iš premjero pareigų ir tapo aišku, kad jo kėdę užims konservatorius A.Kubilius, STT agentai įsiveržė į Ūkio ministeriją – buvo atliktos kratos A.Ignoto ir N.Pažūsienės kabinetuose.
Iš karto po kratų N.Pažūsienė apie susidariusią padėtį ir pavojų, kad gali sužlugti strateginis projektas, nutarė informuoti Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Tačiau po pokalbio moters rankos nusviro – pareigūnas pareiškė, kad ji įsipainiojo ten, kur nereikia.
Praėjus kelioms savaitėms po kratų Ūkio ministerijoje Vilniaus apygardos prokuratūra naujajam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui atsiuntė oficialų raštą siūlydama likviduoti terminalą turėjusią statyti bendrovę.
Konsultantams – milijonai
Netrukus taip ir buvo padaryta. Tik praėjus beveik ketveriems metams – 2012 metų vasarą – buvo įsteigta nauja terminalą turėsianti statyti bendrovė.
A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė vien konsultantams ištaškė 34 milijonus litų (apie 10 mln. eurų), nors statybos realiai prasidėjo tik po kelerių metų.
N.Pažūsienė tada „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad iškviesta pas tuometį Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Irmantą Mikelionį ji išgirdo nedviprasmišką pasiūlymą – nuo baudžiamosios atsakomybės ji bus atleista ir grįžti į valstybės tarnybą galės tik vienu atveju – jeigu duos parodymus prieš V.Navicką, G.Kirkilą ir „Achemos“ vadovą Bronislovą Lubį.
Prokurorai atskleidė bėdas
Tirdama vėlesnius neteisėto poveikio Lietuvos politiniams procesams ir valstybės tarnautojams atvejus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A.Širinskienės vadovaujama komisija išklausė ir kelis prokurorus.
Atsižvelgusi į jų išdėstytus faktus komisija nusprendė, kad iki šiol išlieka rizika, jog gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką ir paveikti prokurorų nepriklausomumą.
Seimo komisija darbą pradėjo po praėjusių metų pavasarį „Lietuvos ryte“ paskelbto interviu su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroru Juliumi Rėksniu.
Liudyti į Seimo komisiją iškviestas J.Rėksnys užsiminė, kad tuo metu, kai šaliai vadovavo Dalia Grybauskaitė, į Prezidentūrą buvo nešiojamos bylos, kuriose narpliotas visą Lietuvą drebinęs vadinamasis Garliavos pedofilijos skandalas, galimai manipuliuota tyrimais, susijusiais su Druskininkų meru Ričardu Malinausku.
Kliuvo Seimo pirmininkui
Aptarusi ne vieną įtartiną tyrimą Seimo komisija surinko įrodymų, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimas iš VTEK vyko neskaidriai.
Anot komisijos, neteisėtas sprendimas skirti Virginijų Kanapinską VTEK pirmininku 2017 metų kovo 15 dieną buvo priimtas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kabinete.
Ištyrusi M.Siaurio skundą komisija nustatė, kad Seimo pirmininkas V.Pranckietis ir tuometis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys galimai darė įtaką neteisėtam šio VTEK tarnautojo atleidimui.
Be to, išvadose teigiama, kad V.Pranckietis komisijai teikė tikrovės neatitinkančius parodymus, kurie nesutampa su rašytiniais įrodymais.
Seimo nariai nusprendė, kad permainoms VTEK įtaką iš šalies galėjo daryti aukščiausi valstybės politikai, „tai VTEK, o ypač buvusį jos pirmininką V.Kanapinską, darė pažeidžiamus politinėms manipuliacijoms ir kėlė grėsmę jų nepriklausomumui“.
Už darbą sulaukė ieškinio
Anksčiau STT Panevėžio skyriui vadovavusio P.Urbšio pavardė ne kartą buvo minima ir tiriant 2011 metais Lietuvoje surengto Europos vyrų krepšinio čempionato bylą.
Nors tarptautinės krepšinio organizacijos Lietuvoje surengtą čempionatą iki šiol vadina geriausiu Europos krepšinio renginiu, Lietuvos krepšinio federacija ir tuomečiai jos vadovai sulaukė keistų kaltinimų, o Panevėžio savivaldybei siekta priteisti visus čempionatui skirtus pinigus – beveik 700 tūkst. eurų.
Prieš mėnesį šioje byloje galutinį tašką padėjo Apeliacinis teismas, nusprendęs, kad krepšinio čempionatas Lietuvai pridarė ne žalos, o davė tik naudos.
Bandė apkaltinti prezidentą
Seimo komisija taip pat aiškinosi galimą neteisėtą politikų kišimąsi į Generalinės prokuratūros darbą atliekant tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje.
Tarp tų, kuriems norėta pateikti įtarimus vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje, galėjo būti ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Prokuroras J.Rėksnys yra pasakojęs, jog tuometė prezidentė D.Grybauskaitė liepusi jiems žūtbūt įrodyti, kad Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas.
Dėl politikų daromo spaudimo ši byla buvo vilkinama, už tai Lietuva sulaukė Europos žmogaus teisių teismo sankcijų.
Seimo komisijai liudijęs J.Rėksnys pasakojo, kad tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis siūlęs nutraukti bet kokią kitą bylą, tik ne šią, nes tai nepatiks Prezidentūrai.
D.Raulušaitis esą ne tik įtikinėjo nenutraukti tyrimo, bet jį atlikusiam tuomečiam prokurorui Mindaugui Dūdai davęs popieriaus lapą su pavardėmis, kam reikėtų pareikšti įtarimus.
Šiame sąraše buvo VSD anksčiau vadovavusių Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus, kitų buvusių saugumo darbuotojų pavardės.
Pirkimus tyrė neskaidriai
Seimo komisija tyrė ir prokurorų teiginius, kad jiems neleista tinkamai atlikti tyrimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Visagino atominėje elektrinėje bei bendrovėje „Klaipėdos nafta“.
Komisijos išvadoje teigiama, kad 2013–2014 metais Generalinės prokuratūros atliktas tyrimas dėl viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei bendrovėje „Klaipėdos nafta“ stokojo skaidrumo.
Nustatyta, kad šiems tyrimams galimai neteisėtą įtaką darė politikai.
Prokurorų liudijimai niekiniai?
Seimo komisijos išvados nė motais generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.
Nors tyrimą atlikę Seimo nariai pirštu pabaksnojo į konkrečius tyrimus, prokuratūros vadovas, užuot juos paaiškinęs, ėmė neigti savo pavaldinių duotus parodymus.
Šią savaitę E.Pašilis nusiuntė raštą Seimo valdybai ir prezidentui, kategoriškai neigdamas Seimo komisijos išvadas.
„Komisija tyrimo metu nesikreipė į prokuratūrą prašydama pateikti ar patikslinti gaunamus duomenis, bet pasirėmė tik kelių subjektyviais bei galimai šališkais buvusių bei esamų prokurorų liudijimais“, – tvirtinama E.Pašilio rašte.
Neįtikėtinas viražas: pasirodo, generalinis prokuroras kaltina savo pavaldinius, nes jie paliudijo ne taip, kaip tikėtasi, – negi jie turėjo meluoti, kad išgelbėtų E.Pašilio ir kitų Generalinės prokuratūros vadovų kailį?
Pažemino už kritiką
E.Pašilis neslėpė, kad netylėti nusprendęs prokuroras J.Rėksnys sulaukė nuobaudų už kritiką: „Pažymėtina ir tai, kad atskiri komisijai liudijusio prokuroro teiginiai buvo įvertinti ir kaip grubiai pažeidę prokurorų etiką.“
Apie ne visai skaidrų prokuratūros darbą prabilęs J.Rėksnys buvo nubaustas dar griežčiau.
Daug kartų skatintas ir apdovanotas už gerai atliktas pareigas Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras nuo kovo 18-osios perkeltas į žemesnes pareigas – paskirtas specializuoto skyriaus prokuroru, kartu sumažinant ir atlyginimą.
Sutuoktiniai G. ir A.Landsbergiai atsisakė liudyti
Laikinajai Seimo komisijai nepavyko suformuluoti tik išvados dėl privačių pensijų fondo įtakos Seimo konservatoriams.
Komisija šioje dalyje tik konstatavo atskiras aplinkybes, tačiau negalėjo padaryti apibendrinančios išvados, nes Seimo konservatorių vadovas G.Landsbergis, jo sutuoktinė A.Landsbergienė ir su jais susijusios įmonės atsisakė bendradarbiauti, pateikti dokumentus ir atsakyti į komisijos klausimus.
Komisija nurodė, kad apklausus liudytojus pasitvirtino aplinkybė, jog investicinis fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą, kurio vertė – 11 mln. eurų, Vilniaus Kalnėnų rajone. Jame įsikurs Seimo nario G.Landsbergio žmonos A.Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.
Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
Žinodami G.Landsbergio ir jo sutuoktinės ryšius su investiciniu fondu „BaltCap Infrastructure Fund“ Seimo valstiečiai įtarė, kad politikas atstovavo pensijų fondų interesams ir 2018 metais ėmėsi rengti skundą Konstituciniam teismui dėl pensijų reformos.
