Užduotys išsikėlė į virtualią erdvę
TAMO grupės elektroninės mokymosi aplinkos naudojimas karantino metu pasistiebė kelis kartus ir šiuo metu grupės sistemomis naudojasi 8 iš 10 šalies mokytojų.
Pasak TAMO grupės vadovo Edgaro Jasalinio, daugiau nei 16 tūkst. šalies mokytojų jau yra bent kartą išbandę elektroninių pratybų sistemą EMA.
„Mokytojai, moksleiviai bei jų tėvai dar prieš karantiną spėjo įvertinti EMA privalumus – įvairaus lygio užduotis, automatinį užduočių taisymą, galimybę stebėti mokymosi pažangą. Tad paskelbus nuotolinio mokymosi pradžią, daliai mokslo bendruomenės virtuali mokymosi aplinka nebebuvo naujiena“, – teigia E. Jasalinis.
Pasak jo, septynis kartus išaugęs pateiktų užduočių moksleiviams skaičius rodo, kad mokytojai aktyviau nei įprastai naudojasi elektronine mokymosi aplinka bei panaudoja visas sistemos galimybes. Karantino metu mokytojai joje jau suformavo daugiau nei 1,5 mln. užduočių.
E. Jasalinis neabejoja, kad pasibaigus nuotoliniam mokymuisi virtualios ugdymo aplinkos populiarumas ir toliau tik augs, o popierines pratybas ilgainiui išstums elektroninės užduotys.
„Elektroninės užduotys labiau įtraukia moksleivius, nes jos yra paįvairintos žaidybiniais elementais ir pateiktos estetiškai. Jaunajai kartai tokia mokymosi aplinka yra artima. O automatinė užduočių taisymo funkcija palengvina mokytojų darbą – jiems nereikia į namus tempti ir taisyti galybės sąsiuvinių“, – įsitikinęs TAMO vadovas.
Skaitmenizuoti vadovėliai – kaip papildoma priemonė
Nuotolinio mokymosi metu mokytojai bei moksleiviai taip pat turi galimybę naudoti skaitmeninius vadovėlius. Kovo pabaigoje TAMO sistemoje pateikta leidyklų „TEV“, „Baltų lankų“ vadovėliai“, „Didakta“ ir „Briedis“ mokomoji medžiaga.
Iki šiol elektroninę mokomąją medžiagą peržiūrėjo jau daugiau nei 0,5 mln. vartotojų.
Asta Verkienė, „Baltų lankų“ vadovėliai“ leidyklos direktorė, mano, kad šiuo metu elektroniniai vadovėliai naudojami kaip papildoma priemonė šalia popierinių.
„Vienas iš elektroninio vadovėlio pranašumų – jį galima praturtinti papildomu turiniu, kurio niekaip nepateiksi popieriuje. Tas turinys įprastai mokiniams būna įdomus, paįvairinantis ugdymo procesą, įtraukiantis ir motyvuojantis mokytis“, – teigia A. Verkienė.
Pažangą stabdo infrastruktūros trūkumas
Tačiau pasibaigus karantinui skaitmeninių vadovėlių poreikis gali vėl sumažėti. Anot švietimo ekspertų, tai gali lemti kompiuterinės įrangos bei tinkamo internetinio ryšio trūkumas mokyklose.
Elmundas Žalys, leidyklos „TEV“ direktorius, įsitikinęs, kad sugrįžus į mokyklas, mokytojams ir moksleiviams teks vėl atsiversti popierinius vadovėlius ir dirbti kaip anksčiau.
„Daugelyje klasių draudžiama turėti išmaniuosius įrenginius, o ir kompiuterių mokyklose nėra pakankamai, kad būtų galima vesti pamokas tik su skaitmeniniu turiniu“, – sako E. Žalys.
Mokyklinių vadovėlių autorius Edvardas Baleišis mano, kad skaitmeniniai vadovėliai labiau tinkami naudoti išskirtinėmis sąlygomis: vykstant nuotoliniam mokymuisi ar kelionėje, nes jie neužima papildomos vietos. Tačiau jų naudojimą mokyklose gali apsunkinti tiek blogas interneto ryšys, tiek kompiuterių trūkumas.
Iš kokių vadovėlių mokysis ateities moksleiviai?
Diskutuodama apie elektroninių vadovėlių ateitį, mokslo bendruomenė sutaria: elektroniniai vadovėliai praturtintų mokymosi procesą, tačiau parengti kokybišką mokymosi medžiagą visoms klasėms – labai didelė investicija.
„Daugelio mokslų, ypač gamtos ir technikos srityse, galima išnaudoti elektroninių vadovėlių interaktyvumą ir vizualizaciją. Menų ir muzikos sričių vadovėliuose galima panaudoti vaizdo ir garso pateikimą. Tačiau padaryti tokius vadovėlius kainuotų didžiulius pinigus, o technologijos keičiasi per greitai, kad kuris nors leidėjas investuotų į tokius projektus. Net valstybei tai gali būti per brangu“, – teigia E. Žalys.
Pasak A. Verkienės, kol kas nėra aišku, kuriuo atveju mokiniai efektyviau įsisavina žinias – naudodamiesi popieriniu ar elektroniniu vadovėliu. Todėl ji siūlo galvoti apie šių dviejų formatų derinimą tarpusavyje.
