„Tų statinių iki birželio 1 dienos neliks nė vieno, bent jau turėtų nelikti. Mano žiniomis, Žemutiniame tabore šiuo metu dar stovi vienas pastatas, vadinamasis barakas, o Aukštutiniame tabore yra penki–šeši nenugriauti“, – trečiadienį BNS sakė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) inspektorius Artūras Budrys.
Anot jo, prieš penkerius metus Aukštutiniame tabore stovėjo 61, o Žemutiniame tabore – 15 statinių.
Kaip teigia A.Budrys, be šių dviejų dalių, Vilniaus taborui taip pat priklauso ir vadinamasis Rodūnios kelio taboras, tačiau jame stovinčių pastatų likimas bus sprendžiamas vėliau. „Šiemet galbūt imsimės šio klausimo“, – sakė jis.
Kaip BNS informavo Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas, šioje taboro dalyje stovi dešimt pastatų, aštuoni iš jų – įrengti neteisėtai.
Į taborą – kaip į darbą
E.Jalovikas sako, kad nors taboras sparčiai nyksta, o su juo mažėja ir fiksuojamų nusikaltimų, tačiau tai nereiškia, kad šioje sostinės dalyje problemos išspręstos.
„Situacija tokia, kad pavyko išnaikinti nemažai tų nelegalių trobų, išvalėme tą teritoriją. (...) Bet narkotikų prekybos problematika niekur nedingo, nors prekybos taškų tabore tikrai yra mažiau. (...) Aišku, situacija nėra tokia, kaip buvo prieš penkerius–šešerius metus, kai fiksuodavome iki 2 tūkst. narkotikus vartojančių asmenų apsilankymų per dieną“, – sakė jis.
Pasak policijos atstovo, apie sumenkusią prekybą liudija ir taboro apylinkėse randamų narkotikų perdozavusių asmenų kūnai. „Prieš kokius trejus ar ketverius metus rasdavome ir po 40 lavonų. Šiemet per keturis mėnesius tabore radome tik vieną“, – kalbėjo E.Jalovikas.
Apie netoli taboro esančiame miškelyje rastą kūną Policijos departamentas pranešė praėjusią savaitę. Kaip BNS tuomet sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, manoma, kad vyras apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis.
E.Jaloviko teigimu, nors narkotikų prekeiviai tabore nebegyvena, į jo apylinkes ir toliau vyksta pardavinėti nelegalių medžiagų. „Kaip aš sakau, prekeiviai ten atvažiuoja kaip į darbą, paprekiauja iki 17 valandos ir namo išvažiuoja. Turime tokių precedentų, ties tuo dirbame“, – teigė pareigūnas.
„Taboras yra strategiškai patogi vieta, nes narkomanams patogiau ją rasti. (...) Atvažiuoja prekeiviai į kokį miškelį, pasistato savo žmones aplinkui – stebėtojus, vykdytojus – ir tose vietose pardavinėja narkotikus“, – pridūrė jis.
Teritoriją planuoja skirti gamybos, logistikos įmonėms
Sostinės savivaldybės teigimu, galutinai nugriovus visus nelegalius pastatus tabore, šioje teritorijoje galėtų atsirasti Vilniaus pramonės parko dalis ar kita gamybos bei logistikos įmonėms skirta vieta.
„Kadangi greta yra pramoninė zona, tai tam ši teritorija labiausiai ir tiktų. Išvis Vilniuje beveik visa pramonė koncentruota pietinėje miesto dalyje dėl ten esančios infrastruktūros“, – BNS trečiadienį sakė vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Anot jo, dar nėra aišku, kada tiksliai vietoj Vilniaus taboro galėtų įsikurti pirmos įmonės.
Kaip BNS informavo sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorius Tadas Balsevičius, 23 romų šeimoms suteiktas socialinis būstas, dar 23 šeimos nuomojasi butus pačios, bet joms mokama kompensacija.
„Kiti romai, matyt, įsigijo ar išsinuomojo būstus savo lėšomis, dar kiti – galbūt apsigyveno pas gimines“, – sakė jis.
„Vilniaus miesto būstas“ 2016 metais buvo surašęs romų tabore gyvenančius asmenis. Tuomet Aukštutiniame tabore gyveno 53 šeimos, o Žemutiniame ir Rodūnios kelio taboruose – po 20 šeimų.
Sostinės savivaldybės duomenimis, 2016–2019 metais romų integracijos į visuomenę programai skirta beveik 928 tūkst. eurų.
Šios lėšos panaudotos taboro gyventojams iškeldinti, šviesti, jų sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti.
Šiuo metu, anot savivaldybės, rengiama romų integracijos programa 2020–2023 metams.
