Opozicijos atstovai šias iniciatyvas vadina politine medžiokle.
Seimo NSGK praėjusią savaitę turėjo patvirtinti tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės išvadas, tačiau to padaryti nepavyko, nes valdantieji ir opozicija parengė savo išvadų projektus.
Valdančiųjų variante opozicijos atstovai įvardijami kaip galimai kėlę riziką nacionaliniam saugumui, „nesiimdami reikiamų priemonių dėl galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo“ I. Rozovos klausimu.
Oponuojančios pusės komitete šiame turi po lygiai atstovų – balsuojant valdantieji gali priimti sprendimus lėmus pirmininko balsui, bet opozicijai užtenka balsų sugriauti kvorumą.
Laiku nepatvirtinus išvadų, valdantieji ketina iš naujo pavesti komitetui atlikti šį tyrimą, tikėdamiesi pakeisti komiteto sudėtį ir įgyti balsų persvarą.
Pirmadienį išplatintame pranešime D. Gaižauskas kalba apie „iš NSGK nutekintą įslaptintą informaciją ir galimai pažeidžiant Pranešėjo apsaugos įstatymą atskleistą pranešėjo anonimiškumą“.
„Mano principingi veiksmai, reaguojant į šias aplinkybes ir informuojant tiek Valstybės saugumo departamentą, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybą, tiek Generalinę prokuratūrą, tiesiog sukėlė pykčio priepuolius kai kuriems opozicijos atstovams. Jei paaiškėtų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, tam tikriems Seimo nariams gali grėsti net ir apkaltos procesai“, – sakoma D. Gaižausko pranešime.
„Nepatinka TS-LKD pirmininkui G. Landsbergiui ir mano keliamos abejonės, ar pastarasis ir jo kolega L. Kasčiūnas, pildydami prašymus dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nurodė visas svarbias aplinkybes, faktus ir ryšius, kad pastarieji buvo apklausinėjami korupcinėje byloje dėl ryšių su kaltinamaisiais ir tam tikrų prašymų vykdymu“, – komiteto vadovas tvirtina pranešime.
„Jeigu paaiškėtų, kad pastarieji nuslėpė minėtas aplinkybes ir dėl to negali dirbti su valstybės paslaptimis, tai G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas ne tik turėtų būti pašalinti iš NSGK, bet pastariesiems grėstų M. Basčio likimas, apkalta“, – teigia D. Gaižauskas.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad komiteto pirmininko veiksmai yra „opozicijos narių politinė medžioklė, elementari, grubi, be skrupulų, naudojantis tuo, kad turi daugumą“.
„Iš esmės visas I. Rozovos tyrimas buvo tapęs priedanga susidoroti su mumis. Mes pasirengę šitam procesui, mes jį prognozavome, tai nieko naujo. Einame į priekį, kelsime klausimus, susijusius su pirmininko nekompetencija, negebėjimu vadovauti komiteto posėdžiui, su jo nuodėmėmis, kurios pakirto pasitikėjimą juo kaip asmeniu“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Mes tai priimame kaip politinės kovos elementą, žiūrime kaip į norą susidoroti su mumis kaip su kitaminčiais žmonėmis, bet mes jau visko matę, išgyvensime ir šitai“, – teigė konservatorius.
D. Gaižauskas opozicijos atstovus kaltina nutekinus pranešėjo medžiagą, kad Valstybės saugumo departamente galbūt neteisėtai rinkti duomenys apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos bei diplomato Vygaudo Ušacko aplinką.
Buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas komentuodamas situaciją sako, kad komitetas „praranda orientyrus ir buvusią reputaciją“, o pirmininkas nesusitvarko su savo pareigomis.
„Septynis mėnesius jis skleidė melagienas ir persekiojo oponentus, kaltino ir grasino be jokio tyrimo. Buvau viešai kaltinamas, kad slėpiau informaciją apie I. Rozovą nuo NSGK narių, laikiau stalčiuje, nesiėmiau veiksmų. Tyrimas šį daug kartų skleistą melą paneigė – paaiškėjo, kad informaciją, kuri buvo pateikta Seimo pirmininkui jau po keturių dienų, buvo pateikta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Su ja susipažino visi, kas norėjo“, – BNS sakė V. Bakas.
Anot NSGK nario, „praėjusią savaitę tapo akivaizdu, kad D. Gaižauskui nepavyko įvykdyti Seimo užduoties – pasibaigus terminui išvada taip ir nebuvo pateikta Seimui“.
„Visi D. Gaižausko kaltinimai subliuško. Mano manymu, komiteto pirmininkas negeba suprasti problemų, su kuriomis šiandien susiduria visuomenė ir skirti nagrinėjamų klausimų svorio“, – reziumavo Seimo mažumos atstovas.
