Advokatų įspėjimą šantažu palaikę ir ant jų kriminalistus užsiundę STT pareigūnai klimpsta vis giliau.
Nors apie įtartinus STT tyrėjo susirašinėjimus šios tarnybos vadovams pranešę advokatai įspėjo, kad šią informaciją gali panaudoti teisme, ją sužinojo visa visuomenė.
Žinutes persiuntė pats?
Praėjusią savaitę sulaikytas advokatas Giedrius Danėlius viešai parodė keletą žinučių, kuriomis STT tyrėjas Renatas Martišius gyrėsi apsilankęs pas teisėją kabinete.
Paaiškėjo, kad tyrėjas galimai bendravo ir su Nacionalinio kraujo centro bylos baigtimi suinteresuotu Latvijos verslininku.
Advokato teigimu, šias žinutes toje pačioje byloje įtariamuoju tapusiam vilniečiui verslininkui Antanui Petrošiui galimai netyčia persiuntė pats R.Martišius.
„Ne kas kitas, o pats STT pareigūnas šias žinutes „Viber“ programėle atsiuntė. Paklausus, kokie čia įrašai, jis niekaip nereagavo. Todėl, manau, galima drąsiai sakyti, kad šie duomenys buvo gauti teisėtu būdu“, – kalbėjo G.Danėlius.
Prašo prokurorų pagalbos
Įsibėgėjus šiai istorijai nelengva užduotis laukia ir prokurorų. Jau pradėję tyrimą dėl STT pareigūnus galimai šantažavusių advokatų jie turės aiškintis ir galimai neteisėtus pačių seklių veiksmus.
R.Martišiaus rašytas žinutes išstudijavęs ir bylą tiriančiai pareigūnei apie tai pranešęs advokatas G.Danėlius nusprendė kreiptis į prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą dėl STT pareigūno veiksmų.
Pirmadienį jis Generalinei prokuratūrai įteikė pareiškimą dėl galimo STT pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir galimo poveikio teisėjui.
Jam keisti atrodė ne tik pareigūno pokalbiai, bet ir tai, kad su korupcija kovojančios tarnybos tyrimo objektu tapo verslininkas, kuris niekaip nėra susijęs su valstybės tarnyba.
Kam reikalinga ši tarnyba?
Nors pas STT direktorių Žydrūną Bartkų advokatas G.Danėlius visai nesilankė, būtent jis dvi paras praleido areštinėje. Ž.Bartkui apie įtartiną pavaldinio susirašinėjimą pranešė su Nacionalinio kraujo centro byla visai nesusijęs jo kurso draugas advokatas Valdas Rakauskas, kuris tikino, kad pokalbis buvęs draugiškas.
Trečiasis advokatas Dainius Baronas, atrodo, buvo sulaikytas tik dėl to, kad V.Rakauską supažindino su bendrovės „Solis Tribus“ akcininku A.Petrošiumi.
STT pareigūnų klaidos ir nepakantumas kritikai stebina buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Jurgį Jurgelį.
Pastarųjų metų įvykius stebinčiam signatarui ne kartą kilo klausimas, ar Lietuvoje iš viso reikalinga tik vienos rūšies nusikaltimus tirianti tarnyba.
– Kaip vertinate šiomis dienomis paaiškėjusius STT pareigūnų veiksmus?
– Apmaudžiausia dėl to, kad STT pareigūnai nejaučia jokios atsakomybės už savo veiksmus.
Anksčiau domėjausi STT sukurpta byla prieš Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centrą „Aqua“.
Buvo pareikšti septyni įtarimai, bet nė vienas jų nepasitvirtino ir nepasiekė teismo.
Buvo trikdoma ir drumsčiama vandens parko veikla, padaryta žala parkui, jo direktoriaus sveikatai, bet niekas taip ir neatsiprašė. Jokios atsakomybės.
Mano nuomone, STT taip elgėsi tik todėl, kad turėjo politinį užnugarį, nes be jo būtų lėkusios galvos. Kitaip neįmanoma, nesuvokiama.
– Iš tiesų STT nepavaldi jokiai ministerijai, galbūt dėl to jie jaučiasi nebaudžiami?
– Maždaug prieš dvidešimt metų man teko atstovauti Lietuvai Europos Tarybos įsteigtoje organizacijoje GRECO, kuri turi stebėti, kaip valstybės kovoja su korupcija.
Susitikimuose dalyvaudavo ne vien Europos, bet ir kitų didžiųjų valstybių atstovai. Vienas šių susitikimų buvo skirtas aptarti, kokios tarnybos šalyse kovoja su korupcija.
Aš tikėjausi, kad sublizgėsiu pareiškęs, jog Lietuvoje veikė STT, o jos vadovą skiria pats prezidentas.
Kitų šalių atstovai manęs nesuprato – kam reikalinga atskira tarnyba tam, ką gali ištirti policija, o jos vadovą skiria net prezidentas.
Mano nuomone, STT yra dirbtinė struktūra, kurių tuo metu užsienyje faktiškai nebuvo. Skandinavijos šalių atstovams tokios tarnybos reikalingumas buvo apskritai nesuprantamas, tokių nebuvo nei Anglijoje, nei Prancūzijoje.
– Kam tada ji buvo sukurta?
– Ši tarnyba atsirado tuomečio premjero Gedimino Vagnoriaus iniciatyva. Jis nepasitikėjo jokia teisėsaugos struktūra, nežinau, gal ir teisingai darė, todėl buvo sukurta tarnyba, kuri galėtų dirbti toje korumpuotoje aplinkoje.
Ji iš pradžių vadinosi Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija tarnyba, vėliau kova su organizuotu nusikalstamumu buvo atmesta ir liko tik STT.
Taip atsirado tarnyba, kokios daugumoje kitų šalių nėra.
Vakaruose tokius nusikaltimus tiria prokuratūra ir policija, o pas mus ši tarnyba tapo politiniu įrankiu. Kartais atrodo, kad kažkur po kilimu vyksta neoficialios varžybos, kuri valdžia turės ją savo pusėje.
– Gal būtų kitaip, jei ši tarnyba būtų kam nors pavaldi?
– Aš apskritai nematau pagrindo jai egzistuoti. Paskaičiuokime, už kelis Baudžiamojo kodekso straipsnių ji atsakinga? Ko gero, už tris.
Kodėl jų negali perimti tiek skirtingų nusikaltimų tirianti policija? Gal nėra pasitikėjimo.
STT įkurta tuo metu, kai Lietuvoje viskas buvo žiauriai korumpuota, – muitinė, pasienis, ekonominė policija. Ką padarysi, galima suprasti subjektyvų G.Vagnoriaus sprendimą.
Ateina naujas prezidentas, matyt, pagalvoja, kad gal ir nebloga tokia tarnyba, tai ji ir tebeegzistuoja iki šiol.
– Jūsų nuomone, STT būtų galima visai panaikinti?
– O kas atsitiktų? Jos funkcijos būtų atiduotos policijai, kur galėtų būti sukurtas atskiras skyrius ar departamentas. Tai tikrai svarstytinas dalykas.
Žinoma, keistųsi ir jos pavaldumas. Dabar STT vadovą paskiria prezidentas, o tada skirtų vidaus reikalų ministras, ir tiek žinių. Be to, nemanau, jog Lietuvoje yra tiek korupcijos, kad tokia tarnyba būtų būtina.
STT – mažutė tarnyba, bet kažkodėl veikia išskirtinėmis sąlygomis. O kai tarnyba tampa nekontroliuojama, ji darosi pavojinga.
– Ar yra kas nors pavojingo, jei kokią nors informaciją apie pareigūną žino advokatai?
– Aš nesigiriu, kad gerai dirbau, bet žinau, kad tuo metu manimi domėjosi nusikalstamos struktūros, medžiagą rinko ir tuomet dar veikusi Seimo apsaugos tarnyba, prokuratūra, septynių ar devynių puslapių mano byla buvo Antrajame operatyvinių tarnybų departamente.
Daug kas manimi domėjosi, nes tuomet tvyrojo bendra nepasitikėjimo atmosfera.
Apie tai būdavo nesunku sužinoti – ateidavo pas mus į VSD dirbti buvę Antrojo departamento pareigūnai ir papasakodavo, kiek byloje yra iš laikraščių prikarpytos informacijos.
Tai kas čia tokio, jei advokatai turi medžiagos apie STT pareigūną? Tegul turi.
Jei tas pareigūnas skaidrus kaip krištolas, tai gerai. O jei jis ko nors prisidirbo, tai dar geriau – vadas turi tiems advokatams padėkoti, nes tarnyba, kol dar ji veikia, turi būti itin skaidri.
