Lietuva bando mokytis iš kitų šalių skaudžiausių pamokų ir viliasi, kad neišvys tokių scenarijų, kaip Italijoje ar JAV, kur slaugos-globos namuose vieną tragediją veja kita.

Karantiną švelninanti Lietuva pasidžiaugia savo statistika, tačiau dabar šalį užklumpa vis daugiau pranešimų apie užsikrėtimus iš įvairių globos ar slaugos namų.

Tokia nerami tendencija fiksuojama ir dalyje užsienio valstybių, kurių praktika rodo – į tokias įstaigas įsisukęs virusas kainuoja gyvybes.

„Tikėkimės, kad Lietuvai pavyks išvengti skaudžiausių pasekmių“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvoje koronavirusas nustatytas jau keturiolikoje globos įstaigų, tačiau A.Veryga tikina, kad Lietuva pastatė barjerus juodžiausiems scenarijams, kurie fiksuojami užsienyje.

„Žinodami karčias kitų šalių patirtis ir ėmėmės veiksmų. Slaugos ir globos įstaigos yra tarp prioritetinių, kur testuojamas ir personalas, o iškilus poreikiui – ir pacientai ar globotiniai, gyventojai. Buvo priimti operacijų vadovo sprendimai dėl tam tikrų infekcijų kontrolės priemonių, pamaininio personalo darbo“, – sakė A.Veryga.

Pranešimai apie koronavirusą globos ir slaugos namuose – kone kasdien

Tačiau pranešimai apie užsikrėtimus piliečiams kelia nerimą.

Nemenčinės rajono globos ir slaugos namuose „Senevita“, kur dalis gulinčių asmenų serga demensija, padėtis jau suvaldyta, tačiau žvilgsniai krypsta į didelį skandalą įklimpusio „Klaipėdos hospiso“ link, kur mirė trys koronvirusu užsikrėtę globotiniai.

Trečiadienį paaiškėjo koronavirusas sutrikdė Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo slaugos ligoninės darbą. Kretingos rajone esančioje įstaigoje užsikrėtė 22 pacientai ir 5 darbuotojai. Ligoninė buvo greitai izoliuota, o Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ėmė svarstyti, kad pritartų judėjimo apribojimams. Netrukus Kretingos rajono savivaldybė kreipėsi į medikus ir prašė pagalbos, nes ėmė trūkti medikų, kurie galėtų rūpintis pacientais.

Nauju židiniu tapo ir Antavilių pensionatas, kur koronavirusu užsikrėtė mažiausiai 11 gyventojų ir 4 darbuotojai. COVID-19 buvo patvirtintas ir Anykšių rajono Aknystos socialinės globos namų darbuotojai.

Šis sąrašas vis pildosi, bet pasak A.Verygos, apie užsikrėtimo atvejus sužinome būtent dėl sprendimo iš anksto tikrinti darbuotojus.

„Dabar židinius identifikuojame dėl to, kad Lietuva taiko proaktyvias testavimo ir kitas prevencins priemones“, – pasakojo A.Veryga.

Jungtinė Karalystė pagal mirtis – trejetuke

Mokytis Lietuvai yra iš ko. Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė pagal koronaviruso aukų skaičių atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje ir antroje – Europoje, o tai įvyko į mirčių statistiką įtraukus ir ne ligoninėse mirusius asmenis, tarp kurių – globos namuose užgesusios gyvybės.

Šią savaitę tiek Anglijos, tiek Velso ligoninėse sumažėjus COVID-19 mirčių skaičiui šie gerokai padidėjo slaugos namuose.

Net trečdalis mirčių nuo koronaviruso Anglijoje ir Velse fiksuojami būtent slaugos namuose, kur dauguma pacientų patenka į rizikos grupę.

Britų transliuotojas BBC pabrėžė, kad panaši tendencija fiksuojama ir Šiaurės Airijoje bei Škotijoje.

Slaugos namuose dabar miršta triskart daugiau žmonių nei iki pandemijos.

Šiek tiek mažiau nei pusė mirčių priskiriamos prie koronaviruso statistikos.

JAV pareigūnai išvydo sukrečiantį vaizdą

Apie itin sunkią situaciją slaugos namuose skelbia ir JAV. Viena juodžiausių dienų slaugos namuose buvo užfiksuota dar balandžio 13-ąją.

Tuomet Naujajame Džersyje esančiuose senelių namuose po anoniminio skambučio policija aptiko net 17 lavonų.

Pasak „New York Times“, Šiuose senelių namuose iš viso mirė 68 žmonės, tarp jų – ir dvi slaugytojos. 26 iš mirusiųjų asmenų buvo nustatytas koronavirusas.

Naujojo Džersio valstija greitai tapo raudonuoju tašku. Šimtuose valstijos slaugos namų užfiksuota daugiau nei 2500 koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirčių ir daugiau nei 13 tūkstančių užsikrėtimų.

Italijos pamokos – itin skaudžios

Itin skaudų susidūrimą su koronavirusu patyrusioje Italijoje židiniais tapę senelių slaugos namai pasėjo didelę paniką.

„Lietuvos ryto“ specialioji korespondentė Italijoje Neringa Budrytė balandžio viduryje rašė apie šalyje kilusį pasipiktinimą dėl tūkstančių senolių mirčių.

Italijoje į senelių slaugos namus įsisukęs koronavirusas juose sukėlė tikras žudynes. Sveikatos institutas skaičiuoja, kad Italijos senelių slaugos namuose nuo vasario mėnesio mirė iki 7 tūkst. gyventojų.

Mirčių skaičius slaugos namuose yra gąsdinantis visose tose šalies zonose, kurios buvo labiausiai paliestos viruso, – Bergamo, Brešos ir kitose Lombardijos provincijose. Taip pat Pjemonto, Veneto, Ligūrijos bei kituose regionuose. Didžiausių COVID-19 židinių žemėlapis sutampa su senelių namų“, – dramą Italijos senelių namuose aprašė žurnalas „L’Espresso“.

 

Tiesa, tiek Italijoje, tiek JAV situaciją senelių slaugos namuose itin pablogino nepasiruošimas ir, kaip įtariama, įstatymus pažeidžiantys veiksmai.

Anot Italijos žiniasklaidos, beveik penktadalyje visų šalies įstaigų jau rasta įvairių pažeidimų: trūko apsaugos priemonių personalui, dirbantys su senukais nebuvo išmokyti, kaip elgtis pandemijos atveju, tad nesugebėjo apsaugoti netgi savęs, o juo labiau globojamų pažeidžiamiausių pacientų.

„Sistema irgi mokosi“

Nors situacija Lietuvoje nėra tokia sudėtinga, kaip anksčiau minėtose šalyse, kontrolės praradimas atneštų itin prastas naujienas. Pasak Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės, dažniausiai Lietuvos slaugos ir globos namuose fiksuojami pažeidimai „susiję su darbuotojais, jų mokymais, personalo srautų valdymu.“

A.Veryga pabrėžė, kad slaugos ir globos namų „sistema irgi mokosi“ ir jeigu anksčiau buvo nesusipratusių ar delsiančių imtis veiksmų, tai dabar tokių – vos keletas.

„Pamatėme ir tam tikrų sisteminių problemų. Daugeliu atvejų tai – savivaldybių steigtos, joms pavaldžios arba privačios institucijos. Pamatėme tam tikrų problemų su tikrinimais, ką stengiamės šiuo metu išspręst ir eliminuoti galimas klaidas. Buvo kilę problemų su kai kurių įstaigų įsitraukimu ir dalyvavimu mokymuose, kuriuos organizuoja mūsų institucijos, – sakė A.Veryga. – Dabar yra likę tik pavieniai atvejai, kur neatsiliepta ar nesudalyvauta mokymuose. Reikia suprasti, kad ši sistema – irgi mokosi. Mes juos pakankamai anksti įspėjome, ką reikia daryti. Tikėkimės, kad Lietuvai pavyks išvengti skaudžiausių pasekmių.“