Tokie filmuoti vaizdai žaibiškai užtvindė socialinius tinklus. Lrytas.lt pabandė pasiaiškinti, kodėl prireikė griauti istorinius statinius?
Griovimas vyko itin operatyviai. Į įvykio vietą nuskubėjęs Seimo narys Naglis Puteikis aptiko neįprastą istorinei Vilniaus daliai vaizdą: „Iš tikrųjų darbai vyko itin greitai – pusę tvoros ir vartų varčios dalis darbininkai jau buvo išvežę.
Dar mėtėsi tikrai geros kokybės raudonos ir geltonos restauracinės plytos. Čerpės, kuriomis buvo dengta tvora, irgi – puikiausios.
Tvora – nepažaliavusi, nenutrupėjusi. Ten sutikta architektė Asta Meškauskienė man aiškino, kad tvora ir vartai buvo restauruoti sovietmečiu. Ar todėl reikėjo griauti sovietinių restauratorių darbą? Ar dabartiniai restauratoriai viską atkurs kokybiškiau?“
Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė A.Meškauskienė atsisakė kalbėtis su lrytas.lt apie tvoros griovimo darbus: esą, visus komentarus turįs pateikti Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Po paros laiko pateiktame KPD komentare stigo aiškumo: „Kaip išsiaiškino KPD Vilniaus skyriaus specialistai, šiuo metu vyksta Lietuvos nacionalinio muziejaus vieno iš pastatų, esančių T.Kosčiuškos gatvė 3, restauravimo darbai.
Projektas šiems darbams buvo suderintas dar 2009 m. 2013 m. parengta ir suderinta šio projekto laida. Nacionalinis muziejus teigia, kad tvora buvo avarinės būklės. KPD Vilniaus skyriaus specialistų teigimu, šiuo metu atlikti tvoros ir vartų statybos darbai vykdomi ne pagal suderintą projektą. KPD laukia rangovo paaiškinimo, renkama detalesnė informacija“.
„Jei nugriauta tvora ir vartai buvo neautentiški, tai ir atstatyti nebus autentiški. Tai kam juos reikėjo griauti? Kas tai – eilinį kartą pinigų įsisavinimas?
Kita vertus, jei tvoros griovimo ir atstatymo projektas buvo parengtas dar 2009 m., kodėl buvo delsta net vienuolika metų? Buvo laukta pinigų? Juk juos tikrai yra kur panaudoti: pavyzdžiui, griūva unikalios Vilniaus Saulės kapinės“, – svarstė N.Puteikis.
Lietuvos nacionalinis muziejus, atsakydamas į kritiką dėl nugriautos tvoros ir dalies vartų, tvirtino, kad nugriautą tvoros dalį atkurs, o likusią – restauruos: „Vykdydamas pastato, esančio T.Kosciuškos g. 3, 2-ojo korpuso rekonstrukcijos darbus ir pritaikydamas erdvę muziejinėms reikmėms, muziejus pagal XIX a. medžiagą atkurs dalį šį sklypą juosiančios tvoros su vartais, o autentišką tvoros dalį restauruos“.
Taip pat muziejus pranešė, kad darbai vykdomi pagal 2009 m. Projektavimo ir restauravimo instituto parengtą projektą.
„Atnaujinus darbus 2019 m., buvo papildomai atliktas vartų su tvora konstrukcijų ir mūro būklės įvertinimas. Nustatyta, kad tvora yra avarinės būklės, pasvirusi, o tvoros mūras apatinėje dalyje pažeistas drėgmės ir smarkiai eroduotas.
Įvertinus pagrindinių vartų ir tvoros architektūrinius tyrimus ir mūro būklę, projekto autoriai numatė demontuoti ir naujai permūryti vertingųjų savybių neturinčios tvoros dalį ir restauruoti likusią autentišką.
Demontuotos tvoros struktūra bus išlaikyta atstatant suirusius tvoros mūrinius stulpus su stogeliais. Įrengiant naują tvoros pamatą, dalyvaujant archeologams, bus galimybė nustatyti tikrąją buvusios tvoros vietą“, – paaiškinta muziejaus pranešime.
Kodėl darbai vykdomi ne pagal suderintą projektą, muziejus nenurodė.
Vis dėlto trečiadienį Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė nurodė, lakinai sustabdyti pagrindinių vartų su tvora, esančių tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus pastato Vilniuje, T.Kosciuškos g. 3, 2-ojo korpuso ir transformatorinės, įrengimo darbus
Taip pat sudaryta komisija, kuriai pavesta organizuoti ir atlikti tyrimą dėl dalies tvoros demontavimo, siekiant nustatyti, ar demontavimo darbai atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Trečiadienį buvo priimti Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės įsakymai, kuriais laikinai sustabdyti pagrindinių vartų su tvora, esančių tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus pastato Vilniuje, T. Kosciuškos g. 3, 2-ojo korpuso ir transformatorinės, įrengimo darbai.
