„Astravo fronte galime pasakyti: artėjame į tiesioginį susirėmimą su Rusijos-Baltarusijos sąjunga, kuri ne tik formaliai kažkada yra pasirašyta, bet ji veikia. Rusijos politika naudojasi Baltarusija kaip priedanga“, – teigė profesorius Vytautas Landsbergis, Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) garbės pirmininkas.

Pasak jo, visiškai aišku, kad Baltarusijos politikai vadovauja Kremlius.

Kremliaus vaidmuo

„Rusijos politika naudojasi Baltarusija kaip priedanga. Jeigu bus blogai, bus kalta Baltarusija. Ta jungtinė jėga turėtų būti matoma ir suprantama, kad jai vadovauja Kremlius“, – teigė profesorius.

„Teisė gyventi saugiai Lietuvai dabar įžūliai paneigta, ją turime ginti, kad išlaikytume mūsų elgsenos, mąstymo, kultūros savarankiškumą ir egzistencinį tautos saugumą. Esame nutarę nepirkti nei nešvarios elektros, nei jos tranzito beneficijų. Lauktinas nežmoniškas spaudimas ir papirkimai, taigi, išmėginimai mūsų lietuviškos ištvermės ir institucinio padorumo.

Prieš mus agresyvi ir klastinga jėga, kurios didysis pasaulinis ginklas yra korupcija, taip pat tarptautinė korupcija. Astravo situacija kalba apie platesnius dalykus – tai žmonijos problemos, bet aišku mes patiriame per save. Tai grėsmė ir bausmė tuo pačiu metu.

Grėsmė, kuri atsispindi Astravo situacijoje, – tai sisteminės ydos ir nuodėmės. Sisteminės ydos – žmogaus ir žmoniškumo paniekinimas. Žmogus jau yra tapęs ne žmogumi, o tik statistika“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Jis tikino, kad tiek šiandieniniame koronaviruso pandemijos kontekste, tiek, galvojant apie Astravą, „ką žmonės pergyvena – neapskaičiuojama“.

Astravą lygino su koronavirusu

„Yra paniekinimas gamtos ir gyvybės principų. Tai irgi sena tradicija tos rytų imperijos. Paniekinta yra ir pati tiesa. Melo imperijos tiesiog tyčiojasi iš tiesos ir tuo pačiu ir informacijos – o kam jums iš viso žinoti. Sėdėkite ir laukite savo likimo.

Taip vyksta su koronavirusu ir taip vyksta su Astravu. Ta šalis atsisako įsipareigoti informuoti apie bet kokią avariją. Melas ir klaidinimas yra tos imperijos ginklas“, – akcentavo V.Landsbergis.

Daug nepadarytų darbų

Anot prof. V.Landsbergio, Europos Sąjunga (ES) vis dar neišsiaiškino, kad už Baltarusijos veiksmų iš tiesų stovi Rusija, iki šiol ES lygmenyje nereikalaujama iš Minsko kitokio elgesio. Jis svarstė, kad galbūt ES „netrukus ko gero pritars blogam elgesiui, kišdama mūsų visų pinigus“.

Ko, profesoriaus teigimu, nedaro Baltarusija – ji nepripažįsta nacionalinės atsakomybės, neįsipareigoja net pranešti apie avariją.

„O pati Lietuva, Lietuvos valdžia taip pat daug ko nedaro. Yra būtina įsteigti, kurti centrinę specialiąją gynybos instituciją – gynybos nuo Astravo. <..> Reikalingas jau dabar Lietuvoje turėti tikras valstybinis monitoringas – žmonių apsaugai“, – akcentavo jis.

Profesoriaus teigimu, labai svarbi yra prevencija – pasirengimas Astravo AE sukeltai krizei.

„Seimas kai kada atrodo apgailėtinai – nepriima labai svarbių sprendimų ir dokumentų. Jei ne dabar, tai nors po rinkimų turėtų ateiti kitokie požiūriai“, – tvirtino V.Landsbergis.

Primename, kad praėjusį ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Pokalbio metu, pasak prezidento, buvo aptartas ir Astravo AE klausimas bei Lietuvos pozicija dėl elektros iš Astravo nepirkimo ir elektrinės saugumo testavimo.

Prof. V.Landsbergis trečiadienį dalyvavo spaudos konferencijoje „Baltarusijos atominė elektrinė po Covid-19 protrūkio, prezidentų pokalbio ir branduolinio kuro atvežimo į Astravą išvakarėse: mūsų reakcija ir sprendimai“.

Konferenciją organizavo Seimo narys Žygimantas Pavilionis, joje taip pat dalyvavo Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos pirmininkas; Arvydas Sekmokas, buvęs Lietuvos energetikos ministras; dr. Herkus Gabartas, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesorius.

Būtina bendra europinė pozicija

„Priartėjome prie tam tikro lemiamo momento mūsų santykiuose su Baltarusija“, – tikino Ž.Pavilionis.

Jam antrino ir P.Auštrevičius.

„Siekiame kad šis projektas nebūtų plėtojamas, elektrinė būtų uždaryta ir perkelta į kitą saugią vietą“, – apie Sąjūdžio prieš Astravo AE tikslus kalbėjo P.Auštrevičius.

Jo teigimu, remiantis ekspertų išvadomis, laikomasi pozicijos, kad ši elektrinė nėra saugiai statoma, o vieta nėra saugiai parinkta.

„Esame iniciavę peticiją, parašai bus renkami iki pat rugsėjo mėnesio“, – sakė jis.

P.Auštrevičius akcentavo, kad Lietuvos valdžia turi suvokti, jog tik bendros pozicijos įtvirtinimas europiniu lygmeniu padėtų pasiekti norimų tikslų.

P.Auštrevičius kritikavo valdančiųjų neveiklumą, nedalyvavimą diskusijoje dėl Astravo.

„Nieko nedarymas jau yra nuodėmė. Susivilioti trumpalaikiais komerciniais ar verslo interesais būtų didžiulė klaida, rizikuojant šalies saugumo ir gyventojų gerove ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė P.Auštrevičius.

„Mielieji, darbas nepadarytas. <..> Vykdomoji valdžia turi vykdyti tautos sprendimus, kurių kol kas nevykdo. Agresija vyksta, į agresijos aktą nėra niekaip atsakoma“, – apie valdančiuosius kalbėjo Ž.Pavilionis.

Norint pasipriešinti Astravo AE paleidimui, profesoriaus teigimu, Lietuvos valdžiai reikia turėti stuburą ir tvirtą poziciją.

„Tam reikia turėti valdžią, o ne pakrikusių avinėlių būrį“, – patikino prof. V.Landsbergis.