Mums kelia įtampą nauji dalykai, dėl to aš labai džiaugiuosi, kad man teko laikyti egzaminus kiekvienais metais nuo 8 klasės, tad mokyklos baigimo egzaminai nebekėlė jokios streso, stojimo į VDU egzaminai ar po to sesijos, kai per 10 darbo dienų išlaikydavome 7-8 egzaminus, jau būdavo rutina.
Iš principo, skirtingose mokyklose mokymo lygis nėra vienodas, taigi ir vertinimo lygis smarkiai skiriasi net pačiame Vilniaus mieste. Gali susidaryti situacija, kad sunkiau visus 12 metų mokęsi moksleiviai, įveikę sudėtingesnius uždavinius, atsidurtų prastesnėje padėtyje prieš tuos, kuriems buvo keliami mažesni reikalavimai, o rašomi aukštesni pažymiai.
Tas skirtingas mokinių pasiekimų lygis matomas, kai palyginami metinių pažymių ir valstybinių brandos egzaminų, o vėliau – ir studijų rezultatai.
Vertinant pagal metinius pažymius, įstotų silpniau pasiruošę moksleiviai, gavę geresnius pažymius mokykloje, tačiau universitete, tikėtina, susidurtų su aukštesniais reikalavimais, kas lemtų jų iškritimą arba kitas problemas, pvz., prastėjančią aukštojo mokslo studijų kokybę. O tai savo ruožtu lemtų tam tikrą grandininę reakciją.
Mes jau ir dabar susiduriame su nepakankamomis mokyklose įgytomis kompetencijomis. Remiantis mūsų atliktu IRT studentų tyrimu, pusė studentų nebaigia IRT studijų – ir pagrindinės priežastys – nepakankamos mokykloje įgytos kompetencijos.
Kol kas valstybiniai brandos egzaminai yra vienintelis būdas įvertinti skirtingų mokyklų abiturientų gebėjimus objektyviai.
Patarimas: pirmiausia, saugokit sveikatą, o stresas sveikatos negerina. Antra, nė vienas egzaminas nėra pasaulio pabaiga. Trečia, eikit savo svajonės ir tikslo link. Mano rate yra žmonių, kurie į savo norimą universitetą stojo 3 kartus, kol įstojo, yra žmonių, kurie pradžioje padarė karjerą, o tik paskui pabaigė universitetus. Egzamino pažymys nėra tikslas, egzaminas nėra tikslas, tad linkiu visiems neprarasti fokuso ir – siekit savo tikrųjų tikslų.
Chaosas stojantiems į universitetus, liktų nuskriausti tie, kurie mokėsi visus 12 metų.
Manau, kad turėtume žiūrėti šiek tiek plačiau. Ar 12 metų darbas turėtų būti suvedamas tik į vieną epizodą? Ilgą diskusiją galima užvesti šiuo klausimu ir reikėtų kalbėti ne tik apie egzaminus, bet apie visą švietimo struktūrą, mokyklų, universitetų, tėvų, mokinių motyvaciją. Žmogaus, kuris nori – niekas nesustabdys, žmogaus, kuris nenori – niekas neprivers, tad geriems ir geriausiems egzaminai ne kliūtis, o nemotyvuotiems – viskas negerai. Manau, kad mes turim orientuotis į geriausius, tad galim tikėtis greitesnio progreso.
Technologijų naudojimo prasme sutinku, kad kiekviena karta jas įsisavina ir naudoja geriau. Tačiau tarp naudojimo ir kūrimo yra skirtumas. Kūrybai, mūsų švietimo sistemoje, mano nuomone, skiriama per mažai dėmesio.
Aš svajočiau, kad kiekvienoj mokykloj būtų po Moksleivių Bendrovę, aš svajoju, kad mes sukursim ONLINE Mokyklą, kurioje galės mokytis visi norintys, turės prieigą prie geriausių mokytojų pamokų visi vaikai, kurie tik nori, nuo Rietavo iki Tokijo ar Londono. Aš svajoju, kad kiekvienas vaikas bus skatinamas daugiau kurti, taikyti tai, ką mokosi, o ne tik mintinai atkartoti. IT sektorius – patrauklus, perspektyvus, globalus, atsparus krizėms.
Mano nuomone, mes, kaip industrija per mažai save reklamuojame. IT industrija moka pusantro du kartus didesnius atlyginimus nei šalies vidurkis, dirbti galima su įvairiausiais projektais visame pasaulyje, lokalus ar tarptautinis poreikis tik auga, bet, kaip ir suformuluota klausime, – mes nematom antplūdžio studijuojančių.
Dar blogiau – daugiau nei pusė įstojusių į IT specialybę studijų nebaigia. Viena pagrindinių priežasčių – nepakankamos mokykloje įgytos kompetencijos. Kartu su švietimo sistemos atstovais turėsime ieškoti tam sprendimų.
