Nauja kovos su virusu taktika: ištaškyti arba pavogti pinigus

2020 m. balandžio 25 d. 13:07
Vajus, kuriuo siekiama padėti su koronavirusu kovojantiems medikams, atskleidė, kad iš to bandoma pasipelnyti arba nemokšiškai taškyti suaukotus pinigus. Keisčiausia, kad į šią kompaniją pateko ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Daugiau nuotraukų (4)
Pagalba medikams, ligoniams, silpniausiems visuomenės nariams – tuo esą vadovaujasi finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, kurį valdyti jis patikėjo D.Grybauskaitei.
Kaip vėliau paaiškėjo, šis fondas net nėra įregistruotas. Tai patvirtino ir pats V.Šapoka. Keisčiausia, kad kadenciją baigusi prezidentė į tai numojo ranka ir vadovauja nelegaliam dariniui.
Šio fondo socialinių tinklų paskyroje skelbiamas ne vienas telefono numeris, raginantis aukoti, nes paramą gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat rašoma apie jau nupirktas asmens apsaugos priemones, reagentus, medicinos įrangą.
Medikai liko nusivylę
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas pasiekė plaučių ultragarsinės diagnostikos įranga ir daugkartinio naudojimo apsauginiai kostiumai (50 vnt.), kuriuos įteikė šis fondas.
Nors D.Grybauskaitė džiaugiasi, kad toks fondas sėkmingai veikia, medikai tokio entuziazmo nerodo.
Ypač daug neaiškumų kilo dėl nupirktų apsauginių kostiumų – jie, pasirodo, yra daugkartinio naudojimo.
Socialiniuose tinkluose keliskart buvo patikslintas įrašas apie tai, kiek daugkartinių apsauginių kostiumų pasiūlyta medikams, – iš pradžių nurodytas skaičius 500 vėliau ištaisytas į 100. Tai bent apsirikimas!
„Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, tokie daugkartinio naudojimo kostiumai medikus nustebino ir nuvylė, nes jie tinka tik pagalbiniams darbuotojams ar specialistams, atliekantiems patalpų dezinfekciją.
Fondo ataskaitoje rašoma, kad už 50 apsauginių kostiumų dezinfekcijai „AlphaTec 66-310“, kurių buvo nupirkta Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikoms, sumokėta 7586 eurai.
Kostiumų paskirtis – kita
Apsauginiai kostiumai nuo cheminių medžiagų yra nemedicininės priemonės, už jų registraciją rinkoje atsako Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Todėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Medicininių priemonių priežiūros skyriaus vedėja Jolanta Karavackaitė pasakojo, kad geriausiai šių gaminių paskirtį žino tie specialistai, kurie kovoja su koronavirusu: „Įsivaizduokime, yra įvairių suvirintojams skirtų akinių. Ar galime teigti, kad jie padės apsisaugoti gydytojams nuo koronaviruso?
Tikriausiai ne, todėl kiekviena apsaugos priemonė turi būti naudojama pagal paskirtį.“
Įvairaus tipo kostiumai „AlphaTec“ yra reklamuojami internete, pateikiama vartojimo instrukcija, nurodoma naudojimo paskirtis. Toks hermetiškas kostiumas saugo nuo dujų, skysčio, aerozolio ir kietos formos cheminių medžiagų.
Be to, jis apsaugo nuo infekcinių medžiagų: bakterijų, virusų ir grybų bei radioaktyviųjų dalelių.
Tokiam gaminiui suteiktas ir galiojimo laikas – tinkamai saugomas kostiumas gali būti nešiojamas net praėjus 7–15 metų nuo tos dienos, kai buvo pagamintas.
Bet niekur nėra parašyta, kad kostiumą galima dėvėti intensyviosios terapijos skyriuje, kur taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Nupirko tai, kas netinka
Skandalingas ir dar vienas pirkinys, kuris padėjo apsukriems veikėjams susižerti nemažą sumą.
Netinkami kovai su COVID-19 – tokiame ekspertų sudarytame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sąraše yra atsidūrę ir plaučių ventiliavimo aparatai ICU S1100, kurių dešimt už 278,3 tūkst. eurų neskelbiamų derybų būdu nupirko Vilniaus valdžia.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, skubiai pirkta aparatūra įsigyta iš įmonės, kuri net neprekiauja medicinos įranga. Negana to, iškart sumokėtas ir 100 proc. užsakymo vertės avansas. Pastaroji aplinkybė nustebino net ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) specialistus, nes toks dosnumo protrūkis – ypač retas reiškinys.
Lemiamas žodis – ekspertams
Autoritetingi medicinos ekspertai yra sudarę tinkamos ir netinkamos įrangos sąrašą.
„Toks sąrašas buvo būtinas, nes kasdien gaudavome po kelis šimtus pasiūlymų, o mums reikėjo skubiai atrinkti tinkamiausius ir atlikti užsakymus“, – sakė SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.
Plaučių ventiliavimo aparatai yra bene vienintelė veiksminga priemonė gelbėjant sunkia COVID-19 forma susirgusį pacientą.
Vertindami plūstelėjusius tiekėjų pasiūlymus medicinos ekspertai atkreipė dėmesį ir į smulkiausias detales.
Buvo vertinama ir techninė priežiūra, įdiegtų technologijų lygis, kiekvieno aparato galimybės, sertifikatai.
Iš pusšimčio įvertintų modelių į tinkamų sąrašą pateko tik 15. Dar keli prasčiau įvertinti plaučių ventiliavimo aparatų modeliai pateko į kitą sąrašą.
Šią aparatūrą ekspertai įvertino kaip tinkamą, bet nerekomendavo pirkti dideliais kiekiais, kad vėliau nekiltų problemų dėl riboto naudojimo.
Paskutinis sąrašas – ilgiausias. Jame išsirikiavo plaučių ventiliavimo aparatai, kurie įvertinti kaip netinkami.
Dalis jų atmesta, nes skirti naudoti namuose, kiti netiko dėl nepatikimumo, treti buvo pernelyg seno modelio ir ateityje kiltų problemų dėl atsarginių detalių tiekimo, remonto. Atmesti buvo ir neinvaziniai aparatai – juose plaučių ventiliacija vykdoma ne per intubacinį vamzdelį, o per kaukę.
Svarbiausia – įsigyti greitai
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderis pasirašė sutartį dėl 10 plaučių ventiliavimo aparatų ICU S1100. Šis kinų gaminys ir kita jo atmaina ICU S1100A patenka į ekspertų netinkamais įvardytų modelių sąrašą.
Kas ir kodėl ir kaip atrinko būtent šiuos aparatus, Vilniaus savivaldybės atstovai neaiškino.
Komunikacijos specialistė Neringa Kolkaitė tepasakė, jog svarbiausias reikalavimas buvo kuo greičiau gauti aparatūrą, kad gydymo įstaigas ji pasiektų per pandemijos piką.
Medicinos įranga neprekiavo
Anot N.Kolkaitės, buvo apklaustos įmonės „Graina“, „Limeta“, „Evomeda“, „Sormedika“.
Bet savivaldybės atstovai nepaaiškino, kaip buvo surasta ir atrinkta bendrovė „Andrikus“, teikianti su statybomis susijusias paslaugas, ir kodėl jai buvo pervestas visas avansas.
Įmonės „Andrikus“ direktorius Andrius Mickus, įgijęs pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto ir auditoriaus atestatą, yra dar bent trijų tuo pačiu adresu įregistruotų bendrovių vadovas. Tiesa, „Pietų saulės slėnis“, „Sveika energija“ ir „Finansų namai“ irgi nesiskelbia prekiaujančios medicinos įranga.
Prievaizdams kilo abejonių
„Lietuvos rytas“ pasidomėjo, kiek tokia aparatūra kainuoja Kinijoje.
Didmeninės prekybos platformoje alibaba.com buvo atrinkti tiekėjai, galintys išsyk parduoti plaučių ventiliavimo aparatų ICU S1100.
Tokių pardavėjų buvo net 47, o siūlomos prekės kaina svyravo nuo 5400 iki 7560 tūkstančių JAV dolerių (4972–6961 euras be Lietuvoje taikomų mokesčių ir atvežimo išlaidų).
Tuo metu Vilniaus valdžia už vieną tokį aparatą paklojo net po 27 830 eurų.
Nejaugi tuo, kaip švaistomi, o gal pasisavinami mokesčių mokėtojų pinigai nesusidomės teisėsauga?
VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė pripažino, kad abejonių dėl šio sandorio daug: „Kyla klausimas, kaip sužinota apie tokį tiekėją („Andrikų“. – Red.) ir kreiptasi į jį, nors jis nesiverčia veikla, reikalinga sutarčiai vykdyti.
Neaišku, kuo remiantis pasirinktas tiekėjas beveik 300 tūkst. eurų sutarčiai, nors jo metinė apyvarta nesiekia 50 tūkst. eurų.“
Tiesa, viešųjų pirkimų prievaizdams dabar surištos rankos – paskelbus ekstremaliąją padėtį skubiai pataisytas Viešųjų pirkimų įstatymas.
Jis numato, kad kovai su koronaviruso infekcija skirtą įrangą ir apsaugos priemones leidžiama pirkti neskelbiamų derybų būdu.
Įsiūlyto sklypo teko atsisakyti
Ši istorija dėl netinkamų kostiumų – ne pirma, parodanti, kad D.Grybauskaitė per daug pasitiki jai ką nors siūlančiais asmenimis.
Prieš kelerius metus tuometė šalies vadovė buvo nudegusi, kai už 50 tūkst. eurų įsigijo žemės sklypą netoli Vilniaus esančiame Pašilių kaime (nuotr.), kur ketino statytis namą.
Kai žinia apie šį pirkinį pateko į viešumą, paaiškėjo, kad prezidentės sklypas patenka į galimai naudingųjų iškasenų teritoriją.
Tai Geologijos tarnyba nustatė dar prieš dešimtmetį, tačiau, nepaisant to, kad perspektyviuose naudingųjų iškasenų telkiniuose statybos draudžiamos, tais pačiais metais čia buvo suformuoti namų valdos sklypai.
Po kurio laiko buvo paskelbta, kad šalies vadovė už tą pačią 50 tūkst. eurų sumą pardavė sklypą privačiam asmeniui. Netrukus ji įsigijo kitą sklypą šalia Vilniaus esančiuose Bajoruose, kur dabar ir gyvena.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.