„Vyriausybės posėdyje bus klausimas svarstomas. Planuojama karantiną pratęsti iki gegužės 11d. Tuo pačiu tame pačiame posėdyje bus priimti sprendimai dėl sekančių mūsų veiklos sričių atlaisvinimo karantino laikotarpiu.
Tai bus susiję su tolesne paslaugų plėtra, verslo plėtra, kaip pavyzdys, lauko kavinės, grožio paslaugos.
Taip pat trečiadienį sveikatos apsaugos ministras pristatys planą, kaip bus atnaujintos planinės paslaugos gydymo įstaigose, atsiras galimybės tam tikros sporto rūšims lauke neprofesionalioms, treniruotėms, taip pat bus priimti sprendimai dėl muziejų ir bibliotekų lankymo“, – sakė S.Skvernelis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie siūlymus Seimo nariams susimažinti išlaidas, tvirtino, kad dabar viską reikia tik didinti, o ne mažinti, kad vartojimas būtų kuo didesnis.
Laukia ekspertų rekomendacijų
Paklaustas, kokių tiksliai karantino švelninimo priemonių galima tikėtis, premjeras tinkino, kad reikia sulaukti Vyriausybės posėdžio. „Norėčiau, kad sulauktume Vyriausybės posėdžio“, – teigė jis.
Ministras pirmininkas patikino, kad dėl sprendimų, susijusių su karantino švelninimu, laukiama medikų grupės rekomendacijų. Šių rekomendacijų laukiama ir dėl darželių atidarymo bei veikimo.
„Laukiame medikų ekspertų mūsų grupės, kuri yra prie Vyriausybės, rekomendacijų. Greičiausiai tai irgi bus gegužės mėnesio sprendimai, tikėtina, kad tai bus tam tikra diferenciacija, nes pagal mūsų turimus duomenis, kas penktas darželio darbuotojas patenka į rizikos grupę, vadinasi, net ir atlaisvinus tą veiklą dalis to personalo negalės būti.
Lygiai taip pat bus stengiamasi reglamentuoti ribojimą patekimo vaikų, kurie galbūt gyvena kartu su rizikos grupės asmenimis, kad sumažinti rizikas“, – aiškino premjeras.
Palaiko kainų reguliavimą
S.Skvernelis patvirtino, kad ir toliau stipriai palaiko kainų reguliavimo idėją.
„Šitas įrankis yra būtinas, jeigu mes norime realiai turėti įrankį ir neleisti plėšikauti tiems verslams, kurie galbūt prisidengia sudėtinga situacija“, – akcentavo jis.
S.Skvernelis, motyvuodamas kainų reguliavimo poreikį, pateikė dezinfekcinio skysčio kainų šuolį. „Jau išduoti eksporto leidimai, bet kainos krinta labai pamažu“, – aiškino jis.
Pagalbos verslui mechanizmai veikia, bet kiek per lėtai
Paklaustas, kaip vertina situaciją, susijusią su parama verslui, ministras pirmininkas tikino, kad mechanizmas paleistas, tačiau jis galimai veikia kiek per lėtai.
„Visada norisi, kad situacija būtų geresnė. Matau, kad sklindanti, švelniai tariant, demagogija iš kai kurių žmonių, na, nėra suprantama. Norint laimėti milijoną, reikia nusipirkti bilietą loterijos. Keista, kad kai kurios verslo sritys arba įmonės net nesikreipia“, – kalbėjo jis.
Pasak premjero, tik apie dešimt proc. įmonių, kuriose yra prastovos, kreipėsi dėl prastovų kompensavimo.
„Visi finansiniai mechanizmai yra paleisti. Paraiškos yra tenkinamos, bet, norint, kad jos būtų patenkintos, tą bent jau minimalią reikalaujamą informaciją privaloma pateikti. Daug kas įsivaizduoja, kad Vyriausybė pradės dalinti pinigus visiems verslams, tai irgi taip nėra. <..>
Procesai yra padaryti. Aišku, kai kurie procesai yra per lėti. Bet jei verslui po mėnesio atsiranda išgyvenimo dilemos, ar apskritai bankrutuoti, ar tęsti veiklą, tai galbūt ir su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“, – kalbėjo premjeras.
Kai kurie įstatymai, pasak premjero, buvo įstrigę ir Seime. „Mes matėme, kad kai kurie įstatymai buvo užstrigę su savo dosniais siūlymais arba kortelių ištraukimu. Tai irgi natūralu, kad nesant įstatymui negalima buvo tęsti procedūrų“, – teigė jis.
„Siūlymai, kad reikia dalinti bet kam pinigus, pasakymai bankinių ekspertų, kad nieko tokio, jog 2-3 mlrd. bus pavogti, tai aš manau, kad tai yra labai tokio“, – pridūrė premjeras.
R.Karbauskis: visas išlaidas reikia ne mažinti, o tik didinti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R.Karbauskis, kalbėdamas apie siūlymus Seimo nariams susimažinti išlaidas, tvirtino, kad dabar viską esą reikia tik didinti, o ne mažinti.
„Ką aš daryčiau dabar, jei man priklausytų teisė spręsti, tai visas išlaidas ir atlyginimus aš tik didinčiau. Dabar reikia didinti viską, ką tik įmanoma didinti, ir nieko nemažinti, jeigu mes norime tą krizę įveikti greičiau ir kad valstybė turėtų kuo mažesnes problemas ateityje.
Didžiausia konservatorių klaida 2008-2009 metais buvo, kad jie taupė. Dėl valstybės išlaidų taupymo paskui žmonės pradeda taupyti ir turėjome tuomet gerokai sumažėjusį valstybės pajamų lygį, žmonių pragyvenimo lygis žymiai pablogėjo, todėl mes tos klaidos nepadarysime.
Dėl to šį siūlymą mažinti Seimo narių išlaidas galime laikyti visiškai populistiniu. Tai galima nagrinėti vienu ar kitu būdu po krizės, bet tik ne dabar. Dabar to daryti negalima ir nieko iš esmės mažinti dabar negalima“, – aiškino R.Karbauskis.
Jis akcentavo, kad visos išlaidos dabar turi būti maksimilizuotos, kad vartojimas būtų kuo didesnis. Valstiečių lyderis svarstė, kad didžiausias koronaviruso krizės smūgis bus turizmo, restoranų ir kultūros sektoriams.
„Manau, kad didžiausias smūgis, be abejonės, bus turizmo ir irestoranų sektoriui, be abejo, ir kultūros srityje, nes ypatingai teatrai, renginiai, spektakliai ilgesnį laiką dar negalės vykti.
Mastus nuostolių sunku suvokti, nes neaišku, kada mes galėsime grįžti prie normalaus gyvenimo“, – tikino R.Karbauskis.
Upės gatvės klausimas
Prieš Seimo posėdį S.Skvernelis sulaukė ir klausimų dėl Upės gatvės, kurioje jis gyvena, asfaltavimo. Pirmadienį buvo pranešta, kad šios gatvės asfaltavimo darbams skiriama papildoma suma.
„Mano gatvė ten asmeninė? Tai trečią kartą asfaltas dedamas, vadinasi pagal jūsų pranešimus tokius, tai trečią kartą asfaltuoja. <..>
Be abejo, susiję su manimi, nes aš važinėju ten ta gatve – vienas asmeniškai. Aš skiriu finansavimą? Tikrai neskyriau nė vieno euro. Tau yra Vilniaus rajono tarybos sprendimai“, – pabrėžė jis.
2018 metais premjeras su kaimynais surinko pusę sumos, už kurią buvo išasfaltuota 250 metrų Upės gatvės, kitą pusę pinigų tuomet skyrė Vilniaus rajono savivaldybė.
Tolesniam Upės gatvės asfaltavimui pernai rudenį iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo Vyriausybė skyrė 300 tūkst. eurų, o šiemet balandį jai skirta dar 143 tūkst. eurų.
Iš jų 43 tūkst. eurų skyrė Vilniaus rajono valdžia, o dar 100 tūkst. eurų – susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius – iš žvyrkelių asfaltavimo programos.
