Sostinės restorane Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) seklių įrašytus pokalbius dvidešimtyje teismo posėdžių nagrinėjusi trijų teisėjų kolegija taip ir neišgirdo, kokį nusikaltimą planavo ar įvykdė „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas G.Vainauskas, politikas R.Paksas ir verslininkas A.Zabulis.
Nors jie buvo kaltinami prekyba poveikiu ir kyšininkavimu, teisėjai neišgirdo nei tiesioginių susitarimų, nei užuominų apie kyšius.
Iš prokuratūros pateiktų kaltinimų teismui taip ir liko neaišku, kuris teisiamasis turėjo būti kyšių davėjas, o kuris – gavėjas.
Be faktinių įrodymų sukurptoje byloje sekliai dėjo daug pastangų klausydamiesi privačių pokalbių ir juos karpydami. Vien iš fragmentų bandyta įrodyti, kad buvo planuojamas nusikaltimas, nors teisme kaltinamieji tai kategoriškai neigė.
Pagaliau trečiadienį iš VAT jie sulaukė gerų žinių – Specialiųjų tyrimų tarnybos surinktoje medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad kuris nors jų būtų davęs arba gavęs kyšį.
Nuo pat triukšmingos šio tyrimo pradžios iki išteisinamojo nuosprendžio nutekėjo daug vandens. Daugiau kaip ketverius įtemptus metus kaltinamieji praleido savotiškame karantine, nes viešai iš anksto buvo murdomi ir plakami, nukentėjo jų vardas.
Specialieji agentai ne tik brovėsi į privatų šių žmonių gyvenimą. Savo operaciją jie vainikavo G.Vainausko sulaikymu Vilniaus gatvėje. Tai 2016-ųjų vasario 29-ąją buvo ištransliuota viešai.
Greičiausiai tai buvo seklių dovana jų globėjai tuometei prezidentei, kuri garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ jai nepataikavo ir jos neaukštino.
Taip, ne vienas politikas yra jautrus kritikai, bet D.Grybauskaitė jos tiesiog nepakęsdavo. Matyt, ne veltui iš tuometės Prezidentūros sklido kalbos apie kumščiu trankomą stalą ir svaidomus puodelius.
2016 metų kovo 1-ąją D.Grybauskaitė, praėjus vos dienai po „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus sulaikymo, su plačia šypsena priiminėjo dideles tulpių puokštes 60-mečio proga.
O po trejų metų šalies vadovė, išgarsėjusi kaip nurodymus politikams davinėjusi tulpių pašto viršininkė, įteikė aukštus valstybės apdovanojimus generaliniam prokurorui E.Pašiliui ir STT vadui Ž.Bartkui.
Nesvarbu, kad nė vienas dar nebuvo ėjęs tų pareigų visą kadenciją.
Tuometės Prezidentūros šeimininkės nepakantumas kritikai ir diktatoriškas būdas buvo žinomas dar jai dirbant Briuselyje, o vėliau giliai įsitvirtino ir S.Daukanto aikštės rūmuose.
Prezidentūroje buvo vadovaujamasi principu „myliu-nemyliu“, o prieš neparankius suraitomos slaptos pažymos arba ant jų užsiundomi sekliai.
Nepamatuotų ambicijų karai, nepasitikėjimas investuotojais, verslininkų ir politikų kiršinimas, dirbtinių priešų kūrimas, įtampos kurstymas tarp valdžios institucijų – tokį valstybės modelį buvo bandoma įtvirtinti per dvi prezidentavimo kadencijas.
Negana to, D.Grybauskaitės valdymas buvo įamžintas ją šlovinančiame dokumentiniame filme „Valstybės paslaptis“. Tuometė rūmų svita buvo taip įtikėjusi savo galiomis, kad į filmą buvo įdėtas ir epizodas apie G.Vainausko, R.Pakso ir A.Zabulio teismo procesą.
„Valstybės paslaptis“ kino teatruose pradėtas rodyti prieš metus, kai VAT dar tebenagrinėjo šią bylą.
Nors nuosprendis dar nebuvo paskelbtas, tuometės prezidentės patarėja R.Svetikaitė filme pareiškė: „Tie žmonės, jie šiandien yra kur? Sėdi teisiamųjų suole!“
O tuo metu ekrane buvo rodoma VAT posėdžių salė, joje – G.Vainauskas ir R.Paksas.
Beje, po to R.Svetikaitė buvo pamaloninta – teisingumo ministras E.Jankevičius teismų durų varstytojai įteikė garbės ženklą „Už nuopelnus teisingumui“, o netrukus ji gavo ir šiltą vietą Teisingumo ministerijoje.
Tai ne vienintelė D.Grybauskaitės svitos atstovė, kuriai atsidėkota už nuolankią tarnystę.
Saviems buvo dosniai dalijami medaliai, privilegijos ir aukštos pareigos strateginėse įmonėse, ambasadose, muziejuose. O neparankiems ar išdrįsusiems pakritikuoti tekdavo grūmojimai, įtarimų šešėlis, sužlugdyti projektai, tamsia dėme paženklintas vardas.
Taip buvo kurpiamos ir bylos, kirtusios valstybės prestižui. Viena tokių – prieš galimus investuotojus, kurių dėka Lietuva galėjo jau gerokai anksčiau turėti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Bet galimi investuotojai, norėję dirbti kartu su valstybe, buvo apjuodinti, prieš juos sukurpta baudžiamoji byla, kuri galiausiai gėdingai subliūško.
Šioje byloje figūravo dabar jau miręs verslininkas B.Lubys ir aukštas pareigas ėję Ūkio ministerijos valdininkai. Buvo įžvelgtas kriminalas, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama septynerius metus. Finalas – terminalo statybos nusitęsė 10 metų, o kaltų nėra.
Vargu ar įmanoma apskaičiuoti, kiek pastangų ir sugadintos sveikatos kaltinamiesiems kainuodavo tokie baudžiamieji persekiojimai.
Bet visų kritikų nenutildysi. Dar prieš D.Grybauskaitės kadencijos pabaigą tiesą rėžė ir šokiruojančių faktų pažėrė gerą vardą pelnę, nemažai rezonansinių bylų ištyrę prokurorai J.Rėksnys ir G.Jasaitis.
Iš jų liudijimų „Lietuvos ryte“ visa šalis sužinojo, kad aukšti politikai kišosi į tyrimus, į Prezidentūrą buvo vežiojamos bylos ir kurpiami užsakomieji tyrimai, būdavo pateikiami sąrašai žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus.
Bylos į teismus buvo masiškai atiduodamos be įrodymų, o kaltinamųjų vis daugėjo.
Nors nemažai žmonių, kurie buvo iš anksto nuteisti, dabar jau yra išteisinti, nė vieno jų taip ir nebuvo atsiprašyta. Ir iki šiol atsakomybės išvengė tie, kurie laužė jų likimus.
