Taip atrodė maldos namų Vilniuje prieigos Velykų rytą. Bažnyčios, kuriose mišios buvo aukojamos už uždarų durų.
Dalis sostinės bažnyčių parapijiečius Velykų pamaldose kvietė dalyvauti nuotoliniu būdu – jos buvo tiesiogiai transliuojamos socialiniuose tinkluose, vis dėlto tikinčiųjų prie jų galima buvo sutikti.
Paukščius pamatė jau iš tolo
Dar prieš aštuonias ryto Vilma jau buvo Katedros aikštėje. Užrakintoje Arkikatedroje netrukus turėjo prasidėti mišios, tačiau Vilmos žvilgsnį pritraukė neregėtas dalykas. Prie svarbiausios Lietuvos bažnyčios pagrindinio įėjimo ramiai sau vaikštinėjo antys.
Toje vietoje, kur visą dieną būna žmonių maišalynė, Velykų rytą skubančių į mišias tikinčiųjų būriai, dabar atsirado vandens paukščiai. Iš tiesų ištuštėjusį miestą užima gamta.
„Iš tolo pamačiusi paukščius, galvojau, kad balandžiai. Tai nieko keisto. Bet priėjusi arčiau savo akimis negalėjau patikėti: antys“, – stebėjosi vilnietė.
Jai Velykų rytas yra ypatingas, tad norėjo pasižvalgyti po miestą: „Tokių gatvių turbūt gyvenime nepamatysiu. Reikėtų linkėti, kad nepamatyčiau.“
Kartu su varpais pasigirdo smuikas
Netrukus prie Arkikatedros varpinės pasirodė vilnietis su vėliava ir smuiko futliaru rankose. Jį atidaręs ir paderinęs muzikos instrumentą, keistuolis įdėmiai klausėsi, kada pasigirs pirmi varpų dūžiai.
Vyriškis priminė keistą dalyką: kad naktį iš balandžio 11-osios į 12-ąją, per vidurnaktį, Arkikatedros varpinės varpai neskambėjo. „Bet dabar ne laikas kalbėti“, – pats save nutildė vilnietis, vilkintis valstybinės vėliavos spalvų megztinį.
Kai pasigirdo varpai, jis užgrojo graudžią melodiją, o paskui su vėliava rankose apžygiavo aplink bažnyčią, kurioje tuo metu buvo aukojamos Velykų ryto mišios. Pasižvalgyti rinkosi keletas tikinčiųjų. Nesibūriuodami, laikydamiesi saugaus atstumo jie sustojo prie automobilių stovėjimo aikštelės, prie durų nesiveržė. Vyresni po vieną susėdo ant suolų.
Kas kita buvo prie Šv.Rapolo bažnyčios, kur mišios taip pat prasidėjo anksčiausiai – 8 valandą. Nors per uždaras duris buvo girdėti vargonų garsai, šventoriuje buvo tuščia. Pamaldos iš šios bažnyčios transliuojamos feisbuko paskyroje.
Kariljonas taip ir nesuskambo
Prie Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, Šermukšnių gatvėje, kažko dairėsi keli žmonės. Paaiškėjo, kad tai LRT televizijos filmą kuriantys žurnalistė Edita Mildažytė, menotyrininkas Saulius Pilinkus bei jo brolis Ugnius Pilinkus. Komanda kuria filmą apie tai, kaip atrodo Lietuva tokią neįprastą Didžiąją savaitę prieš Velykas.
Prieš mišias skambančio Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kariljono garsai buvo numatyti filmo pabaigai. Tačiau Velykų rytą kariljonas neskambėjo.
Filmo kūrėjai vilkėjo darbo drabužiais, jie šiomis dienomis dirba nuo ryto iki vakaro. „Apsivilkome tai, ką prekybos centre „Maxima“ radome“, – juokėsi E.Mildažytė, primindama, kad per karantiną drabužių parduotuvės uždarytos.
„Pamatėme ir įsitikinome, kad Vilnius ir Lietuva per karantiną yra visiškai skirtingi. Sostinė gyvena informaciniame burbule, gąsdinasi, bauginasi. O provincijoje žmonės gyvena savą gyvenimą, pripažįsta dalykus, kurie yra įvykę, bravūriškai nesielgia“, – įspūdžiais po kelionės per Lietuvą dalijosi E.Mildažytė, pažymėjusi, kad ir Rusnėje, ir Žeimelyje net girtuokliai vaikšto su kaukėmis.
Ne vienas sutiktas žmogus filmo kūrėjams prisipažino, kad kaukę dėvi ne dėl to, kad bijo, o iš pagarbos tėvams, artimiesiems, kaimynams.
Sutiko įdomiausių pašnekovų
Kurianti filmą apie Didžiąją savaitę per karantiną komanda prifilmavo maždaug terabaitą medžiagos. Bet karštligiškas darbas per artimiausias dienas nesibaigs, nes filmą sumontuoti ketinama iki tol, kol nesibaigė karantinas.
Anot E.Mildažytės, per keliones filmo kūrėjai net ir tokiomis dienomis pamatė daug šviesių dalykų, sutiko daugybę įdomių žmonių – grįžusių iš užsienio įvairiausius darbus dirbusių lietuvių, sportininkų, kurių karjera tapo miglota, susipažino su seniausios Lietuvos futbolo komandos Kybartų „Sveikatos“ žaidėjais.
Šeštadienį kūrėjai Zervynose (Varėnos r.) aplankė tris močiutes – Mariją, Antaniną ir Birutę. Filmą kuriančiai komandai teko dirbti neįprastomis sąlygomis, mikrofoną pakabinus ant 4 metrų karties, kad užfiksuotų, kaip dzūkės dažo kiaušinius, pasakoja apie Velykų papročius.
Devyniasdešimtmetė Antanina visą laiką poteriavo. Ji prisipažino, kad jai jau tas pats už ką poteriauti – už kunigus, vyskupus ar Lietuvos vadovus.
S. Pilinkus sakė, kad aplankius bažnyčias važiuos Velykų proga po langais, per atstumą pasveikinti artimųjų, draugų.
Tuo metu prie Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios pasirodė Audronė ir Arvydas. „Negalime Velykų rytą sėdėti namuose, neprieiti prie bažnyčios, norėjome bent pastovėti prie jos“, – dar nepasibaigus mišioms už uždarų durų aiškino vilniečiai.
Jie žinoję, kad duris ras užrakintas, tačiau negalėję susilaikyti bent kelias akimirkas pastovėti šventoriuje, per kurį tiek metų kiekvieną šventadienį skubėdavo į mišias.
„Linksma tikrai nėra“, – prisipažino Audronė, pabrėžusi, kad kelionę prie bažnyčios suplanavusi tada, kai gatvėse žmonių – vos vienas kitas.
Velykų valgius atsisakė šventinti
Lietuvoje yra dvi arkivyskupijos ir penkios vyskupijos. Vien Vilniaus arkivyskupijai priklauso 115 bažnyčių, maždaug trečdalis jų Velykų mišias planavo transliuoti internetu.
Iš viso Lietuvoje yra 1023 bažnyčios ir koplyčios. Tikimasi, kad po karantino prioritetu ir vėl taps gyvas mišių organizavimas bažnyčiose su tikinčiaisiais.
Tačiau per karantiną Lietuvos bažnyčios vadovai ragino tikinčiuosius paisyti reikalavimų ir per Velykas prie bažnyčių nesibūriuoti.
Nors yra tradicija, ypač Vilniaus krašte, šventinti Velykų patiekalus, nemažai žmonių teiravosi, gal dvasininkai tai padarys bent per langą? Tačiau jie sulaukė neigiamo atsakymo.
Laikytis karantino ragina ir aukščiausi šalies pareigūnai, nes nuo to priklausys, ar karantino sąlygos bus švelninamos, ar griežtinamos.
Nuo kovo 16 dienos šalyje įvedus karantiną, Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupai, laikydamiesi rekomendacijų, atšaukė visas viešas pamaldas.
Karantinas Lietuvoje tęsis iki balandžio 27 dienos. Jo metu uždarytos mokyklos, darželiai ir universitetai, draudžiama daugumos parduotuvių, kavinių veikla.
