Kiek anksčiau tarp skulptūros autoriaus ir Šiaulių miesto vadovų pasiektą žodinį susitarimą pavyko įgyvendinti per dvi savaites – tam nesutrukdė ir įvairių klausimų sprendimą apsunkinęs karantinas.
Su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Antanu Bartuliu „Geležinės lapės“ dovanojimo aktą pasirašęs V.Puronas jį patvirtino ir sukirsdamas alkūnėmis su Šiaulių miesto meru Artūru Visocku.
„Padėjau istorijoje tašką. Paspaudžiau rankas ir jas dezinfekavau“, – po savo kūrinio perdavimo miestui pajuokavo V.Puronas.
2009 metais V.Purono sukurta ir Talkšos ežero pakrantėje pastatyta „Geležinė lapė“ greitai tapo turistų traukos objektu ir vienu pastarojo metu Šiaulių simboliu.
V.Puronas sakė, kad mintis sukurti „Geležinę lapę“ jam kilo norint pažymėti Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį bei sukurti Vilnių garsinančio Geležinio Vilko analogą. Lapė, pasak autoriaus, simbolizuoja gudrumą.
Iš skardos lakštų pagamintos „Geležinės lapės“ ilgis yra 25 metrai, aukštis – 6,6 metro, o sveria ši skulptūra apie 7 tonas.
Lapės viduje įmontuota plieninė širdis, kurioje patalpinta su palinkėjimais ateities kartoms ir keliais nūdienos faktais.
Per dešimt metų korozija spėjo paveikti dalį šios skulptūros skardos lakštų. Todėl miestui dovanota „Geležinės lapės“ bus atnaujinta.
Pagal sutartį su geležinės „Geležinės lapės“ autoriumi Šiaulių miesto vadovai įsipareigojo nekeisti skulptūros vietos ir krypties; kūrinį naudoti pagal tikslinę paskirtį – nuolatiniam eksponavimui Talkšos ežero pietvakariniame krante; prižiūrėti ir, esant būtinybei, su autoriaus žinia ir patvirtinimu atnaujinti kūrinį bei aplinką; įrengti atminimo lentelę su skulptūros atsiradimo data ir aplinkybėmis, nurodyti jos gamintoją ir autorių.
Be to, miesto vadovai įsipareigojo įrengti ir naktinį „Geležinės lapės“ apšvietimą bei apdrausti skulptūrą nuo galimo vandalizmo ar neigiamo gamtos reiškinių poveikio.
