Tokiems teisių šalininkams užkliūva tai, kad Lietuvoje siūloma taikyti mobiliąją aplikaciją, ji yra susieta su vietos nustatymu – pagal kaimynų lenkų, Pietų Korėjos pavyzdį, kai sulaukęs roboto skambučio žmogus yra prašomas pasidaryti asmenukę ir atsiųsti, kad būtų patikrinama jo buvimo vieta.
Bet aplikacija nėra apykojė, tai nėra elektroninis stebėjimas, kuris mažina nuteistųjų skaičių įkalinimo įstaigose ir taupo valstybės lėšas.
Mobilioji aplikacija neprieštarauja žmogaus teisėms. Jei žmogus sutinka laikytis saviizoliacijos ir pasirašo dokumentus, kuriuos pateikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadinasi, jis sutinka, kad bus patikrintas, ar laikosi reikalavimų.
Priešingu atveju, jei nėra būdų patikrinti, ar galimai užsikrėtęs koronavirusu žmogus iš tikrųjų nekelia kojos iš namų, su niekuo nebendrauja, saviizoliacijos reikalavimai lieka tik ant popieriaus, o ne veiksmingas būdas tramdyti užkratą.
Istorija rodo, kad užkrečiamųjų ligų neįmanoma suvaldyti, jeigu nėra nustatoma patogeną platinančio žmogaus aplinka, jo buvimo vieta, jo kontaktai, nesvarbu, ar tai sifilis, gonorėja ar ŽIV. Įvairiose šalyse dėl šių dalykų būta ir skandalų. Netgi gonorėja sergančio vyro mylimoji gali piktintis, kad jai nieko neskauda, o gydytojas primygtinai reikalauja, kad vaistus gertų ne tik vyras, bet ir ji pati.
Blogų dalykų pasitaiko ir dabar, jei į sergantį užkrečiama liga žmogų žiūrima kaip į nusikaltėlį, pradedamas ikiteismininis tyrimas, kas galėjo išplatinti koronavirusą.
Tačiau nereikia brangiai kainuojančių mokslinių studijų, norint gauti svarbią praktinę išvadą. Užkrato grandinė tik tada nutrūksta, kai yra socialinė distancija, kai žmonės suvaržo savo laisvę, sąmoningai prisiima atsakomybę už kitus.
Gal dėl to, kad Lietuvoje ilgai veikė KGB, vis dar prisimenama sekimo baimė, nerimas, kad išmaniąsias technologijas galima naudoti pažeidžiant žmogaus privatumą. Bet ko mes iš tikrųjų bijome?
Manau, reikia nerimauti tik dėl vieno dalyko.
Mirčių statistikos vizualizacija, kiek Niujorke mirė per dieną žmonių ir nuo kokių ligų, atskleidė, kad koronavirusas yra pagrindinė mirties priežastis. Pavyzdžiui, 2020 kovo 31-ąją Niujorke buvo užfiksuota, kad COVID-19 nusinešė į kapus 332 asmenis, širdies ligos – 171, vėžys – 141, nelaimingi atsitikimai – 36, septintoje vietoje atsidūrė gripas ir pneumonija (18 atvejų), o vienuoliktoje vietoje – sepsis (9 atvejai).
Tuo tarpu kovo 20-ąją Niujorke tarp visų mirties priežasčių pirmoje vietoje buvo širdies ligos (171), antroje vietoje – vėžys (141), trečioje vietoje – nelaimingi atsitikimai (36). Vos per dešimt dienų įvykę pokyčiai rodo, kad nuo koronaviruso infekcijos žmonės miršta kur kas dažniau nei nuo visų kitų ligų.
Koronovirusui yra svarbios tik ląstelės, į kurias įsiskverbęs gali išlikti gyvas ir daugintis, o žmogaus teisės jam yra neįdomios, jis veikia pagal biologinę programą.
