Praėjusį antradienį Kaune nuo neaptvertos krantinės Karaliaus Mindaugo prospekte į Nemuną įkrito dviratininkas. Į įvykio vietą atvykusiems medikams ir ugniagesiams vyro gyvybės išgelbėti nepavyko.
Kauniečiai ne kartą miesto valdžią ragino įrengti atitvarus šioje neseniai rekonstruotoje krantinėje, kur nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, bet iki šiol savivaldybės atstovai nemanė, kai tai būtina padaryti.
Kauno vicemeras Andrius Palionis aiškino pats važinėjęs dviračiu krantine ir įsitikinęs, kad ji gana saugi, o esą dėl atitvarų reikalingumo nesutarė net patys dviratininkai.
Dabar politikų nuomonė pasikeitė. Atitvarai bus įrengti, tiesa, tai užtruks.
Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Linas Vainius sakė, kad atitvarai neapsaugos tų, kurie yra linkę elgtis neatsargiai. Jei jau užtvarai vis dėlto atsiras, svarbu, kad būtų įrengti tinkamai.
Į upę įkritęs vyriškis mirė
Antradienį po pietų ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad į Nemuną nuo krantinės netoli prekybos centro „Akropolis“ įkrito žmogus su dviračiu ir plaukė pasroviui.
Gelbėtojai ištraukė dviratininką iš vandens, tačiau po kelių minučių medikai konstatavo 49 metų vyro mirtį.
Tai pirmas toks skaudus atvejis, kai nuo krantinės, kurioje neįrengti jokie turėklai, nukrito ir žuvo žmogus. Tačiau pavojaus signalų jau buvo ir anksčiau.
Naktį iš kovo 5-osios į 6-ąją jauna kaunietė įkrito į vandenį pasivaikščiojimo metu. Tik neabejingų miestiečių dėka ir žaibiškai sureagavus pareigūnams ji buvo išvaduota iš ledinio Nemuno vandens gniaužtų.
Pernai liepos 13-osios pavakarę Karaliaus Mindaugo prospekte į vandenį įkrito 1976 metais gimusi moteris. Ji krantine taip pat važiavo dviračiu ir įkrito į upę. Gelbėtojai ją išgelbėjo panaudoję ištraukiamąsias kopėčias.
Nesutarė ir dviratininkai?
Nemuno krantinė, skirta pėstiesiems ir dviratininkams, daug metų buvo aptverta.
Ją rekonstravus apsauginių tvorelių neliko. Miesto valdžios atstovai tvirtino, kad rėmėsi kitų miestų ir šalių pavyzdžiu, kur krantinėse jokių aptvarų nėra.
Gyventojai ne kartą kėlė diskusijas, ar jų reikia. Nemažai žmonių tvirtino, kad nesijaučia saugiai.
Atsakydamas į tokias diskusijas Kauno mero pavaduotojas A.Palionis buvo pareiškęs, jog pats pabandė pasivažinėti krantine ir įsitikino, kad joje ir be atitvarų saugu.
Po įvykusios skaudžios nelaimės A.Palionis jau aiškino, kad apsauginių tvorų krantinėje nebuvo, nes patys kauniečiai vienos nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
„Net pačių dviratininkų bendruomenė nesutarė, ar tvorelių reikia, ar ne. Deja, nutiko didelė nelaimė ir nusprendėme, kad diskusijos šiuo klausimu baigtos. Atitvarai bus įrengti. Tada ir matysime, ar jie suteikia saugumo gyventojams“, – praėjus porai dienų po nelaimės kalbėjo vicemeras.
Įrenginiai turi netrukdyti
Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas L.Vainius sakė, kad jam asmeniškai ir nemažai daliai dviratininkų atitvarai tikrai nebuvo būtini.
„Jei pėstieji, dviratininkai ar krantinę nuolat nugulę žvejai bus neatsargūs, nuo nelaimių neišgelbės jokie atitvarai. Manau, kad krantinėje reikėtų įrengti daugiau metalinių ir virvinių kopėčių, kuriomis būtų galima užlipti į krantinę, jei netyčia nuo jos nukristum. Tokių kopėčių yra ir dabar, bet per mažai“, – sakė L.Vainius.
Jei jau atitvarai bus įrengti, dviratininkų vadovas įsitikinęs, kad jie turėtų būti įrengti tinkamai.
„Būtų gerai, kad apsauginės tvoros būtų įmontuotos į krantinės betoną, kuris yra prie pat jos krašto.
Jei atitvarai bus įmontuoti į asfalto dangą toliau nuo krantinės krašto, tai susiaurins tako plotį, pėstiesiems ir dviratininkams taps nepatogu, bus ankšta. Į tai būtina atkreipti dėmesį ir tvoras įrengti ne bet kaip, o išmintingai“, – kalbėjo L.Vainius.
Atitvarų įrengimo darbai užtruks
Aloyzas Pakalniškis, Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas:
„Atitvarai Nemuno krantinėje bus įrengti, tačiau tam prireiks laiko.
Tiekėjai juos pristatyti galės maždaug po mėnesio, kai įvyks įvairios atitvarų pirkimo procedūros.
Jų įrengimas užtruks dar 1–2 mėnesius.“
