Didžioji dalis seniūnijų darbuotojų atvyksta į darbo vietą ir atlieka visas įprastas pareigas, tačiau tai daroma be tiesioginio kontakto su gyventojais.
Pastarieji vis rečiau bando peržengti seniūnijos slenkstį, o atvykusieji ant durų randa pranešimus ir telefonų numerius, kuriais reikia skambinti įvairiais klausimais.
Nors kai kuriose seniūnijose gyventojų prašymų srautas gerokai sumenko, kauniečiams vis dar kyla rūpesčių, kurie esamomis sąlygomis neatrodo itin reikšmingi.
Skaičiuoja vienišus žmones
„Seniūnijos dirba įprastai, darbuotojai susirenka seniūnijos patalpose, skirtumas tik tas, kad nėra tiesioginio kontakto“, – kalbėjo Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė.
Pasak jos, telefonu ir elektroniniu paštu nuolat bendraujama su seniūnaičiais, aktyviais bendruomenės atstovais.
Seniūnijoms patikėta misija suskaičiuoti vienišus kauniečius, kuriems gali būti reikalinga pagalba.
Per pirmąją savaitę suskaičiuoti 1373 vieniši kauniečiai, kuriems jau daugiau kaip 90 metų. Tarp jų yra ir šimtamečių. Net 6800 vienišų kauniečių amžius – tarp 80 ir 90 metų.
Šiems žmonėms padėti pasiruošę savanoriai.
„Kai kuriems senoliams jokios pagalbos šiuo metu nereikia. Paskambinus jiems telefonu paaiškėja, kad maisto internetu užsako net užsienyje gyvenantys vaikai ar anūkai“, – pasakojo R.Žolynienė.
Išryškėjo nauji poreikiai
Pasak Panemunės seniūnės, gyventojai gerokai dažniau prašo patarimų, kaip norimą paslaugą gauti internetu.
„Stengiamės konsultuoti gyventojus, kaip galima tvarkyti reikalus nuotoliniu būdu. Galbūt naujos gyvenimo sąlygos padės išmokti naujų dalykų“, – svarstė R.Žolynienė.
Pasak jos, kauniečiams kyla klausimų ir dėl karantino. Seniūnė prisiminė šypseną sukėlusį klausimą telefonu, ką daryti, jeigu sutuoktinis nesilaiko karantino.
Didžiausios visoje šalyje Dainavos seniūnijos seniūnės Elenos Skirmantienės skaičiavimais, besikreipiančiųjų srautas sumenko maždaug perpus.
„Klausimų spektras labai įvairus, tačiau gerokai padaugėjo žmonių, grįžusių iš užsienio, kurie nori deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti pašalpą“, – kalbėjo seniūnė.
Pasak jos, patys kauniečiai į seniūniją jau neina – gal žino, kad ras užrakintas duris, o gal išgirdo raginimą likti namuose.
Nerimą kelia medžių genėjimas
„Gyvenimas nesustojo, žmonėms atsiranda įvairių rūpesčių ir reikalų“, – kalbėjo Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas.
Pasak jo, kauniečiai kreipiasi tiek dėl pažymų ginklui įsigyti, tiek dėl gatvių ar tvorų būklės. Pastarąja problema itin susirūpino vienas P.Kalpoko gatvės gyventojas.
„Kauniečiams itin didelį nerimą kelia medžių genėjimas, mat šiuo metu aktyviai vykdomi šie darbai“, – pasakojo B.Girdauskas.
Seniūnijos darbuotojai tiesiogiai nekontaktuoja su lankytojais, tačiau kartais tenka pasitelkti išmonę norint kuo greičiau perduoti reikiamą dokumentą. Vienas tokių būdų – nuleisti jį žemyn per antro aukšto balkoną.
Smarkiai išaugo telefono skambučių srautas
Violeta Armolaitienė, Karmėlavos (Kauno r.) seniūnė:
„Seniūnijos darbuotojai atlieka visas patikėtas pareigas. Vienintelis skirtumas gyventojams, kad jie negali užsukti į seniūniją ir aptarti reikalų tiesiogiai.
Gyventojai supratingi ir nekelia nepasitenkinimo. Jie dažniau konsultuojasi telefonu, todėl telefono skambučių skaičius smarkiai išaugo.
Prašiau gyventojų pranešti seniūnijai apie vienišus garbaus amžiaus žmones, kuriems galėtume nupirkti maisto produktų ar vaistų.
Kol kas tokio poreikio nėra – galbūt jais pasirūpina kaimynai ar artimieji, mat atokių vietovių Karmėlavos seniūnijoje nėra.“
