Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nespėjusi laiku pasirūpinti nei terpėmis testams, nei priemonėmis gydytojams apsaugoti, vėl lipa ant to paties grėblio – atmeta privačios medicinos pagalbą.
Privačių medicinos įstaigų laboratorijos visos kartu šiandien galėtų atlikti mažiausiai dvigubai daugiau koronaviruso užkrato tyrimų per dieną, nei atliekama Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje. Bendra tyrimų apimtis augtų bent tris kartus.
Valstybinės – per silpnos
Naujausi A.Verygos sprendimai numato tikrinti dėl koronaviruso visus grįžtančius tiek oro ir jūrų uostuose, tiek ir pasienyje. Taip pat išplėsta medikų patikra. Bet ar tokių žingsnių pakanka?
Sustabdyti pasaulį užkariaujančio COVID-19 plitimą įmanoma tik nustačius kiekvieną infekuotą žmogų.
Tam reikia masinio testavimo. Turi būti tikrinami policininkai, maisto parduotuvių, vaistinių darbuotojai, rizikos grupėms priklausantys gyventojai, galiausiai kiekvienas turįs įtarimų.
Tyrimai turėtų būti kartojami bent kas savaitę ir atliekami greitai. Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija, net pasitelkusi keturias valstybinių ligoninių laboratorijas, nepajėgi atlikti tiek testų, kiek reikia.
Simptomų turintys žmonės laukia eilėje. Turėję kontaktų su infekuotais savaitėmis nėra tikrinami neva dėl to, kad neatitinka algoritmo – neturi visų koronaviruso simptomų. Su ketvirtąja viruso auka verslininku Jonu Katinu Pietų Afrikos Respublikoje keliavęs 21 panevėžietis nebuvo tikrintas, nors šaukėsi tyrimų.
Tuo metu Lietuvoje yra mažiausiai 5 privačioms gydymo įstaigoms priklausančios laboratorijos, turinčios įrangą ir darbuotojus, galinčios šiandien pradėti ir tirti, ir imti mėginius. Kodėl jos to nedaro?
Atmeta privatininkų pagalbą
„Esame pasirengę pradėti šiandien. Turime viską, ko reikia. Įrangą, žmones, atitinkame epidemiologinius saugumo reikalavimus. Bet neturime teisės padėti valstybei, nors esame valstybės sveikatos sistemos dalis“, – sakė vienos garsios šalyje privačios gydymo įstaigos vadovas. Medikas prašė neskelbti jo pavardės – privati medicina bijo A.Verygos vadovaujamos ministerijos keršto.
Privačių centrų vadovai oficialiai kreipėsi į SAM vadovą prašydami skubos tvarka atlikti teisės aktų pakeitimus ir suteikti teisę akredituotoms privačioms medicinos laboratorijoms, kaip ir valstybinėms, atlikti diagnostinius laboratorinius koronovirusinės infekcijos COVID-19 tyrimus.
„Lietuvoje esantis teisinis reguliavimas nesuteikia teisės privačioms medicinos laboratorijoms atlikti kraujo tyrimų koronovirusinei infekcijai COVID-19 nustatyti.
Esame dėl to labai sunerimę ir nusivylę, nes, būdami aktyvūs Lietuvos sveikatos sistemos dalyviai, nenorime ir negalime likti pasyviais stebėtojais šiuo sudėtingu laikotarpiu, neturinčiais teisės atlikti savo pareigos, nors turime visas galimybes operatyviai ištirti ir išsiaiškinti tiek sergančius koronovirusine infekcija asmenis, tiek šios infekcijos nešiotojus, keliančius pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei“, – tokiais argumentais medikai bandė įtikinti SAM ir jos vadovą.
Šiose laboratorijose gali būti atliekami ir greitieji serologiniai tyrimai IgG ir IgM antikūnams nustatyti, ir ypač tikslūs specifiniai molekuliniai PGR tyrimai. Praėjo daugiau nei savaitė.
Ministerija tyli. Dokumentą pasirašę 6 privačių medicinos įstaigų vadovai, pasirengę skirti savo laiką ir išteklius krizei suvaldyti, yra ignoruojami.
Planuoja brangius pirkimus
Tuo metu A.Veryga vis užsimena apie planus pirkti valstybės laboratorijoms papildomos įrangos ir taip sukurti galimybių gausinti atliekamų testų skaičių.
Pastarąjį kartą, kovo 24-ąją, ministras paaiškino, jog „kol neatvyko 300 tūkst. siunta, nėra tiek įrangos ir testų, kad būtų galima masiškai testuoti žmones“.
Kiek tokia įranga kainuotų, nėra skelbiama. Tai gali būti šimtai tūkstančių eurų, o gal ir daug daugiau. Pasaulyje įsisiūbuojant karams dėl medicinos išteklių kainos didėja.
Paprasta logika sakytų, kad racionalu panaudoti esamus privačius pajėgumus, o už sutaupytas valstybės biudžeto lėšas įsigyti daugiau terpių užkrato tyrimams, apsaugos priemonių gydytojams arba paremti juodas dienas dėl karantino išgyvenantį verslą.
Be to, daugiau įrangos nereiškia daugiau tyrimų tuojau pat. Jie yra sudėtingi. Reikia laiko pasirengti ir išmokyti naujus darbuotojus. O privačios gydymo įstaigos turi patyrusią kvalifikuotą komandą, kuri laukia tik vieno – sveikatos apsaugos ministro leidimo.
Žarsto kaltinimus
„Nė vienas privatus centras, kuris kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją siekdamas galimybės savarankiškai atlikti COVID-19 tyrimus, negali užtikrinti reikiamo epidemiologinio saugumo“, – BNS pirmadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Privačios medicinos atstovai yra nustebę dėl tokio vertinimo. Įstaigos turi akredituotas, reikalavimus atitinkančias laboratorijas. Jose joks SAM atstovas nesilankė ir nesiaiškino, kokios yra sąlygos.
Anot privatininkų, jeigu ko nors stinga, galima tuojau pat pertvarkyti ir patobulinti.
„Laboratoriniai tyrimai atliekami absoliučiai saugiai daugybę metų. Jeigu reikėtų, būtų sudarytos saugios sąlygos paimti net ir šio tyrimo mėginius.
Mes nesiekiame pelno, tik norime padėti savo valstybei dalyvaudami bendrame kovos su virusu fronte“, – teigė medikai.
Ministro įsakymas glumina
Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratorinių tyrimų atlikimo ne asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose karantino laikotarpiu“.
Šis įsakymas patvirtina, kad laboratorijų stinga. Tačiau kartu ir glumina – juo leidžiama atlikti molekulinės diagnostikos tyrimus ne medicinos įstaigoms, nors privačioms medicinos įstaigoms tai draudžiama.
Esą bet kuri laboratoriją turinti ne gydymo įstaiga gali daryti tyrimus, jeigu atitinka higienos reikalavimus, privalomai dalijasi informacija ir klauso Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos nurodymų.
„Nėra žodžių“, – taip šį mistišką A.Verygos sprendimą komentavo privačių gydymo įstaigų atstovai.
