Į akistatą su mirtimi nuo koronaviruso stoję medikai ir ekspertai prabilo apie košmarišką dieną Ukmergėje

„Medikus buvo apėmusi panika, nes jie jautė didelį pavojų, testų nebuvo, o būrys ministerijos patarėjų nesugebėjo parengti patarimų, kaip elgtis mirštant tokiems ligoniams.

Todėl kai kurie neištvėrę įtampos elgėsi neprotingai – sugadinę priimamojo duris įnešė močiutę į ligoninę. Ji jau buvo mirusi“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Ukmergės ligoninės medikė (pavardė redakcijai žinoma).

Keturi Ukmergės greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kuriems kovo 20-ąją teko gaivinti 83 metų moterį, dabar namuose tarp keturių sienų, į darbą neina. Kai kuriems jų prireikė psichologo pagalbos.

„Mano kolegos sutrikę, pikti, jaučiasi bejėgiai. Visi mes dar nesame testuoti dėl koronaviruso. Įtampa didžiulė, o dar sulaukiame keistų kvietimų, pavyzdžiui, paskambinęs asmuo pranešė, kad pro langą mato muštynes. Mes privalome reaguoti“, – skubėdama į automobilį kalbėjo Ukmergės greitosios medicinos pagalbos darbuotoja.

Lygiai taip pat ir jos kolegos – slaugytoja ir vairuotojas kovo 20-osios rytą nieko neįtardami skubėjo pas garbaus amžiaus pacientę, kuri prieš dieną buvo išleista iš Ukmergės ligoninės.

Slaugytoja automobilyje užsidėjo medicininę kaukę ir nuėjo apžiūrėti pacientės. Pamačiusi, kad jos būklė bloga ir senolė dūsta, slaugytoja suleido jai vaistų. Sumojusi, kad tai gali būti koronavirusu apsikrėtusi pacientė, slaugytoja grįžo į automobilį ir apsirengė visą būtiną specialią aprangą.

Grįžę pas pacientę greitosios pagalbos darbuotojai ją nugabeno į automobilį ir nuskubėjo į Ukmergės ligoninę.

Išvakarėse, kovo 19 dieną, šią ligoninę pradėta uždaryti, pacientai buvo išrašomi, nes ten dirbančiai medikei buvo atliktas testas dėl koronaviruso – jis buvo teigiamas.

Su šia medike kontaktų galėjo turėti apie 130 medicinos darbuotojų, daug pacientų, tad įtampa ligoninėje buvo didžiulė.

„Senolei greitosios pagalbos automobilyje buvo prijungta lašelinė.

Ji jau buvo beišeinanti iš šio pasaulio.

Slaugytoja matė, kad pacientės būklė kritinė.

Senolė automobilyje turėjo būti reanimuojama tol, kol būtų tinkamai pasiruošę priimamojo ir reanimacijos medikai, tuo metu dar buvę ligoninėje.

Automobilis atvyko iki Ukmergės ligoninės, nors greitosios pagalbos darbuotojai galėjo vežti pacientę į Širvintas, Vilnių.

Turbūt paveikti streso atvežė į šią ligoninę. Bet ligoninė jiems neatidarė priimamojo durų.

Tada jie išsikvietė antrąją brigadą, bandė gaivinti kartu. Vienas darbuotojų, bandydamas patekti į vidų, sugadino automatinį priimamojo durų mechanizmą. Vėliau durys buvo sutaisytos.

Visi, kurie tą dieną dirbo, patyrė stresą, o dabar labai išgyvena. Jie buvo pirmieji šalyje, susigrūmę su mirtimi nuo koronaviruso, ir nežinojo, kaip tokiais atvejais elgtis“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro medikė (pavardė redakcijai žinoma).

Prieš 7 valandą ryto senolės gyvybė užgeso.

Tada buvo iškviestas policijos pareigūnas. Jis raštu paskyrė užduotį Valstybinei teismo medicinos tarnybai.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

83 metų senolės kūnas buvo nusiųstas ekspertams į Vilnių, taip pat nieko neįtarusiems ir nežinojusiems, kaip tokiais atvejais elgtis – paprastai jiems tenka tirti smurto atvejus.

„Aprangą utilizavome, o savaitgalį dezinfekavome patalpas. Tikimės, kad kiti mūsų kolegos nebijos eiti į darbą.

Mirusiajai ketiname atlikti dar vieną testą dėl COVID-19, nes nežinome, kaip virusas veikia, kas vyksta žmogaus organizme.

COVID-19 – visiškai nauja liga, pasaulyje dar nėra jokios mokslinės literatūros apie ją.

Skrodimą darysime vilkėdami specialią aprangą – vadinamuosius skafandrus.

Tirsime plaučius, kitus organus“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino teismo medicinos ekspertai, kuriems taip pat pirmiesiems teko akis į akį susidurti su mirtinu užkrečiamosios ligos atveju.

Kovo 20-ąją apie 13–14 valandą prie Teismo medicinos tarnybos sustojo automobilis iš Ukmergės. Tą dieną patirta įtampa ekspertams įsimins ilgam, nes jie jau turėjo vieną įtartiną atvejį.

Iš pradžių į Teismo medicinos tarnybą sostinėje buvo atvežtas 84 metų vyro kūnas.

Vyras į Vilnių buvo grįžęs iš Vokietijos. Jo kūną atvežę asmenys buvo su respiratoriais.

Po to ekspertai sulaukė žinios, kad vežama garbaus amžiaus moteris, nors tai taip pat nebuvo smurto atvejis. Paprastai tokiais atvejais, jeigu yra neaiškumų arba prašo artimieji, skrodimus daro patologoanatomai.

Sužinoję, kad mirusioji bus atvežta iš Ukmergės, dabar tapusios epidemiologiniu židiniu, Teismo medicinos tarnybos darbuotojai ėmėsi atsargumo. Jie pasiruošė specialią aprangą, išdezinfekavo maišą.

Kūną atvežę asmenys šįkart nebuvo įleisti į patalpas. Patys darbuotojai nuėjo iki automobilio.

Dokumentą – vadinamąją policijos užduotį – ekspertai atsargiai paėmė per pravertą langą, naudojo dezinfekcinį skystį.

Pamatę policininko paskirtą užduotį ir įrašą, kad tai įtariamas COVID-19 atvejis, ekspertai suprato neklydę.

Mirtis – kasdienė ekspertų darbo palydovė, bet jie pirmą kartą susidūrė su įtariama nauja užkrečiamąja liga, tad nutarė ne tik elgtis labai atsargiai, bet ir pirmiausia padaryti testą.

Tačiau ši tarnyba dar nebuvo aprūpinta reikiamais reagentais, kurių atsargos šalyje seko ir buvo nerimaujama, ar jų užteks gyviesiems, kol į Lietuvą atvyks nauja siunta.

Taip pat nebuvo sukurta ir pasiūlyta jokių rekomendacijų, kaip tokiais atvejais veikti.

Siekdami tai išsiaiškinti ekspertai paskambino karštąja telefono linija 1808.

„Ten turbūt dirba žmonės, paimti iš gatvės. Jie negalėjo atsakyti į mūsų klausimus. Jie nurodė vieno atsakingo asmens telefono numerį, bet jis neatsiliepė. Tiktai per asmenines pažintis pavyko gauti greitųjų testų“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovai.

Vyro, grįžusio iš Vokietijos, testas buvo neigiamas.

„Iš laboratorijos mums pranešė, kad ukmergiškės testas netgi labai teigiamas, nors ką tai reiškia, dar aiškinsimės. Dabar tvyro daug chaoso, niekas nesako, ar nuo šiol mums veš visus įtartinus mirusiuosius.

Mes Sveikatos apsaugos ministerijos biurokratams – kaip šuniui penkta koja.

Jie nesiteikė mums patarti, paklausti, ar turime specialių drabužių, kuriuos po kiekvieno tokio atvejo reikia sunaikinti.

Specialios aprangos turime tik kokiai savaitei ar dviem“, – stebėjosi ekspertai, kuriems dabar taip pat labai įtemptos dienos.