Portalui lrytas.lt Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, advokatas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytojas lekt. dr. Arnas Paliukėnas sakė, kad valdžios atstovai padarė vieną esminę klaidą. Tačiau ir visuomenei stinga sąmoningumo.
– Neseniai grįžote iš užsienio. Ar pats pasirūpinote saviizoliacija? – portalas lrytas.lt paklausė Lietuvos teisininkų draugijos pirmininko.
– Taip. Tik trečiadienį parskridau iš užsienio ir esu saviizoliacijoje. Organizavausi automobilį taip, kad net neturėčiau kontakto su sūnumi ir iš karto išvykau į sodybą 14 dienų. Kiekvienas turime suvokti, ką darome. Tuo pačiu lėktuve mačiau, kad sąmoningumo žmonėms trūksta. Girdėjau skambučius artimiesiems, organizuojant grįžimą namo taksi ir panašiai. Tai nėra atsakingas elgesys.
– Jau turbūt girdėjote apie tai, kad Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu imta riboti tam tikra informacija apie infekuotuosius koronavirusu. Tam yra teisinis pagrindas?
– Pirmiausia, kalbant apie duomenų apsaugą, Bendrosios duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatos vis tiek galioja. Turime kelias bylas, aktualias šiai situacijai. Žinoma, jos ne apie karantiną ir COVID-19 situaciją, kadangi ji yra unikali. Tačiau yra viena praėjusių metų ES Teisingumo Teismo byla, kurioje kalbama apie žurnalistikos veiklą ir asmens duomenų atskleidimą. Taip pat reikšminga 2008 metų Europos Žmogaus Teisių Tesimo (EŽTT) byla Armonienė prieš Lietuvą. EŽTT tuomet aiškino, kad asmens duomenys turėtų būti saugomi nepaisant viešojo intereso. Tiesa, kol kas koronaviruso situacijai teismų praktikos nėra.
Aš šioje situacijoje matau kitą kelią. BDAR numato tam tikrų išimčių. Visi yra girdėję apie teisę būti ištrintam ar pamirštam. Tačiau ši teisė ypatingųjų situacijų metu yra ribojama ir praktiškai gali būti netaikoma.
Kitas momentas, kurį matau ir nežinau, kas dėl to labiausiai kaltas, ko gero, politikai – stigmatizavimas ir demonizavimas.
Politikai stovi tribūnose ir aiškina apie pažeidėjus, saviizoliacijos nesilaikymą ir t.t. Iš tiesų taip, jei žmogus nesilaikė saviizoliacijos, jis turi būti vienareikšmiškai baudžiamas. Situacija nėra juokinga. Tačiau mes neturime demonizuoti paties susirgimo. Iš pirmųjų asmenų turime labai aiškiai girdėti, kad šia liga susirgti galėjo bet kas.
Mes matome, kad koronavirusu serga NBA žvaigždės ir pačios apie tai skelbia informaciją. Žinome, kad susirgo ir Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ir savo situaciją paviešino. Matome įvairių šalių ministrus, viceministrus, premjerus, kurie patys paviešina savo sveikatos informaciją. Tai nereiškia, kad pats susirgimas yra smerktinas ir tas asmuo turi būti visuomenės atstumtasis. Bet iš mūsų valstybės vadovų, įgaliotų kalbėti asmenų tokio patikinimo, kad reikėtų kovoti su virusu, o ne su juo užsikrėtusiais asmenimis, pasigendu. Pasigendu to, kad žmonės būtų informuojami, jog kovoti reikia su virusu, liga, o ne su užsikrėtusiais ar galimai užsikrėtusiais asmenimis.
Pats susirgimas nėra nusikaltimas. Nėra ko smerkti. Valdžios atstovai turi raginti infekuotus žmones įtraukti į kovą su viruso plitimu ir skatinti juos leisti skelbti tam tikrą informaciją, kuri be jų leidimo iš tiesų galbūt negali būti skelbiama.
Jei mes šių dalykų nedemonizuosime, žmonės galbūt drąsiau patys norės padėti ir sau ir aplinkiniams. Tada galbūt galėsime naudoti kitą institutą – viešinti informaciją su asmens sutikimu.
Tuomet galbūt sąmoningiau bus teikiama informacija.
– Kitaip tariant nebus dingsties informacijos nuslėpti?
– Taip. Galbūt tada asmuo noriau dalysis informacija, prisimins konkrečias vietas, kuriose buvo, gal net taksi numerį, kuriuo važiavo. Dabar tas negatyvas, kuris sklinda apie tą žmonių grupę, kurie yra infekuoti, verčia žmones draskytis ir reikalauti, kad informaciją iš gydymo įstaigų apie juos nebūtų skelbiama, o tam tikrais atvejais iš gydymo įstaigų net bėgama.
– Tai kokius duomenis apie infekuotuosius vis dėlto reikia skelbti? Kaip dėl lyties ir amžiaus?
– Kalbant apie tai, kur asmenys lankėsi, su kuo galbūt susitiko, su kokiu transportu važiavo – skelbti būtina. Nežinau, kokia teismų praktika bus, tačiau ligos plitimui stabdyti tai yra būtina informacija.
Slidi vieta ta, kad jei kalbame, jog asmens sutikimo teikti informaciją apie jį neturime, negalime skelbti informacijos, iš kurios būtų lengva identifikuoti paties asmens tapatybę. Todėl darbovietės viešinimas kiekvienu atveju keltų klausimų.
– Tačiau susirgusiųjų medikų darbovietės viešinamos.
– Apie tai mes ir kalbame, kad medikų atvejų nėra stigmatizacijos, todėl informacijos teikti nebijoma. Jų viešinimas valdžios atstovams atrodo norma. Nors vakar gana juokingai atrodė, kai tie patys atstovai ketvirtadienio vakarą pranešė, kad Ukmergėje susirgo medikė moteris, o paskui jau buvo grįžta prie bendrinės vyriškosios formos.
– Dėl infekuotųjų amžiaus ir lyties skelbimo apribojimų piktinosi ir buvęs premjero patarėjas S.Malinauskas. Esą tokia informacija teikiama net policijos suvestinėse.
– Epidemiologinei statistikai, manau, kad visiems žinoti lytį ir amžių tikrai svarbu. Tačiau viešojo intereso apsaugai lyties ir amžiaus statistinis skelbimas nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas. 60 metų vyrų ar 40 metų moterų yra ne vienas ir ne dešimt. Vėlgi, jei tuo būdu neatskleidžiama asmes tapatybė be jo paties sutikimo.
– Ar toks žingsnis – neteikti tam tikros informacijos kaip lytis ir amžius – bus precedentas neteikti informacijos kritiniais atvejais žiniasklaidai ateityje?
– Kaip minėjau, teismų praktikos šiuo klausimu dar nėra ir tai ko gero bus precedentas. Nors tikėčiausi, kad mūsų išrinkti valdžios atstovai pagaliau priims normalius sprendimus, kurie padėtų labiau išlaikyti interesų pusiausvyrą. Jei reikia atskirų sričių specialistų patarimų, juk visada galima pakviesti, pasitelkti bei papildyti savo komandą.
– Tai su situacija karantino metu valdžios atstovai, jūsų nuomone, nesusitvarko?
– Mano požiūriu sakyti, kad mes esame gerai pasiruošę ir švaistytis kaltinimais, kad kažkas nesilaikė saviizoliacijos, ne penkiese, o šešiese išėjo į parką – nonsensas. Negalima visos atsakomybės versti pačiai visuomenei. Taip, visuomenės nariai neretai elgiasi netinkamai, tačiau iš valdžios pusės dabar sklinda tam tikras negatyvas, o žmonės natūraliai ginasi. Būtent valdžios atstovai tą negatyvą visuomenėje ir suformavo.
Aš ne medikas, tačiau mano požiūriu, lyginant su kitomis šalimis, tokiai krizinei situacijai esame visiškai nepasirengę. Kalbu apie tai, kad kitose šalyse sudaroma galimybė bet kada, savo noru, savo lėšomis atvykti ir išsitirti, pasitikrinti. O pas mus matome ką – reagentų trūkumą.
Mano požiūriu, pirmieji asmenys atsakomybę už savo pačių nevisiškai visavertį nepasirengimą situacijai bando suversti visuomenei. Kažkas kitas kaltas.
Žinoma, reikia atskirti – neteisinu tų, kurie pažeidžia tvarką.
– Piniginė nuobauda asmenims kol kas gali siekti nuo 60 iki 140 eurų. Aišku, yra numatyta ir didesnių nuobaudų už pakartonius pažeidimus, taip pat juridiniams asmenims ir t.t. Tačiau kalbama apie baudų didinimą. Pritariate jam?
– Kiekvienas matuojame, kas yra daug ar mažai, savais matais. Aš, nepaisant to, kiek kiekvienas gauname pajamų, manau, kad kol kes esamas baudos dydis nėra pakankamas, atsižvelgiant į situacijos grėsmingumą bei rimtumą. Baudos turėtų atgrasyti nuo pažeidimų. Nesu šalininkas to, kad vien baudos dydis nulemia įstatymo laikymąsi. Apie tai galima plačiai kalbėti. Tačiau klausimas, kaip kitaip padidinti žmonių sąmoningumą, kai turime itin ribotas galimybes per itin trumpą laiką?
Jeigu medikai suserga, visi supranta, kad jie dirbo, aukojosi, todėl susirgo. Tačiau kitų asmenų užsikrėtimas tampa viešu linčo teismu – pats žmogus kaltas, kažkur buvo, kažką veikė, todėl susirgo. Kaip mes kalbame apie psichikos ligų stigmatizaciją Lietuvoje, labai panašų procesą matau ir dabar.
– Taip pat būta atvejo, kai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo įslaptinęs informaciją apie infekuotųjų lankymosi vietas, o vėliau ją pirmam pateikė vienam iš žiniasklaidos kanalų, ignoruodamas kitus. Kaip teisiniu aspektu galima vertinti tokią situaciją?
– Aš šito teisine prasme nesuprantu. Kaip galima atrinkti kažką vieną. Jei tai būtų kažkokios žiniasklaidos grupės medžiaga, atsakymai į tam tikrus užduotus klausimus, tada suprasčiau, kodėl tai yra pateikiama vienam žiniasklaidos kanalui. Tačiau karantino situacija tokia, kad viešasis interesas yra informaciją skleisti kaip įmanoma plačiau. Kodėl reiktų pateikti informaciją kažkam vienam, pirmam – teisinių argumentų ir paaiškinimo neturiu.
