„Visada riba labai slidi tarp viešo intereso ir asmens teisės į privatumą. Tai yra ypač jautrūs duomenys, jeigu tai susiję su sveikata. Kas visuomenei yra aktualu, tai kur tie asmenys lankėsi, kad žmonės galėtų identifikuoti, ar žmonės nebuvo kartu.
Tuomet izoliuotis, kad galėtų apsaugoti savo artimuosius. Bet visuomenei nėra didelio skirtumo, ar tas žmogus buvo vyras ir kiek jam buvo metų bei iš kokio miesto jis į tą kavinę buvo atėjęs ir pan. Miestas kaip vieta – svarbi žmonėms, kad žinotų. Bet tikrai ne žmogaus amžius, ne lytis ir t. t.
Tikrai atsižvelgsim į žmonių ir medikų pageidavimus ir stengsimės apie tas detales jau dabar nekalbėti. Kalbėsime apie skaičius“, – „Žinių radijui“ ryte sakė A. Veryga.
Naujas precedentas?
Į šią žinią gana audringai socialiniuose tinkluose sureagavo buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.
„Siūlau nebesismulkinti ir siekiant apsaugoti asmeninę informaciją nebeskelbti nieko, kasdien nustatytų laiku pakartojant žinutę:
„Viskas kontroliuojama. Lietuva yra geriausiai pasiruošusi šalis Europos sąjungoje. Dėkojame žurnalistams, kurie remiasi tik oficialia informacija.“
Kelių šimtų ar kelių tūkstančių asmenų teisė į privatumą tokiomis ekstremaliomis sąlygomis yra nepalyginamai menkesnė vertybė, nei milijonų teisė žinoti informaciją, kuri gali turėti tiesioginį poveikį jų sveikatai ar gyvybei.
Pavyzdžiui, labai svarbu matyti tendenciją ir žinoti, kokio amžiaus asmenys yra sunkios būklės arba netenka gyvybės.
Juo labiau, kad amžius ir lytis nėra jautri asmeninė informacija. Pavyzdžiui, Policijos suvestinėse niekada neskelbiami vardai, bet amžius ir lytis skelbiami visada. Kas tai per naujas precedentas?“ – feisbuke klausė jis.
Jis pateikė pavyzdį, kaip tai daro užsienio žiniasklaida. Taip pat pateiktas pavyzdys, kaip analogiška informacija teikiama Singapūre. Žemėlapyje nurodyta, kur kiekvienas infekuotasis gyvena, dirba, į kurią gydymo įstaigą pateko ir t.t.
Žinoma, reikia nepamiršti, kad Azijos valstybėse galioja kitokie asmens duomenų apsaugos įstatymai nei ES.
Svarbu ir visuomenei, ir žurnalistams
Portalui lrytas.lt Skirmantas Malinauskas teigė, kad bet koks informacijos ribojimas tampa nepagrįstos informacijos plitimo priežastimi.
„Sveikatos apsaugos ministerija daro tai, ką turbūt norėjo daryti nuo krizės pradžios. Čia mūsų požiūriai su ministru išsiskyrė. Informacijos ribojimas veda į visiškai skirtingus procesus nei politikai kartais įsivaizduoja. Žurnalistai yra pikti, jie negali gauti to, ką, dirbdami savo darbą, turi teisę gauti“, – sako S.Malinauskas.
Jis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau žengė kelis žingsnius informacinio vakuumo link, vos tik šis atsistatydino iš Ekstremalių situacijų valdymo centro Visuomenės informavimo grupės vadovo pareigų.
„Visų pirma pasikeitė informavimo dažnumas. Matome, kad dabar informacija apie laboratorinius tyrimus teikiama vieną kartą per dieną. Tai įneša labai daug sumaišties.
Kai kalbame apie naujus atvejus, kuriuos paskelbia merai, gydymo įstaigos. Gali būti, kad kai kruiais atvejais ministerija pati ne iki galo žino situaciją. Akivaizdu, kad visuomenei taip pat labai sudėtinga orientuotis, kaip elgtis“, – mano S.Malinauskas.
Buvęs premjero patarėjas tikino, kad nėra normalu, kai pačios gydymo įstaigos savo socialiniuose tinkluose praneša apie užsikrėtimo atvejus.
„Tai turėtų padaryti Ekstremalių situacijų valdymo centras“, – portalui lrytas.lt aiškino jis.
Leido skelbti informaciją tik per vieną šaltinį
Ketvirtadienio popietę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad komentuoti žiniasklaidai situaciją dėl naujojo koronaviruso ligoninės galės tik suderinusios su Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Visuomenės informavimo grupe.
„Bendravimas su žiniasklaida ir visuomene turi vykti per vieną informacijos šaltinį – Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Visuomenės informavimo grupę“, – skelbiama A. Verygos ketvirtadienį pasirašytame įsakyme.
Ministras yra Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas. Centro Visuomenės informavimo grupei vadovauja premjero patarėjas Giedrius Surplys.
A. Verygos įsakymas adresuotas visoms asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.
Taip pat šioms įstaigoms leidžiama platinti ir skelbti informaciją apie valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės, tačiau veiksmai iš anksto „turi būti suderinti su Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Visuomenės informavimo grupe“.
Tokį sprendimą ministras argumentuoja siekiu užtikrinti, kad paskelbus karantiną dėl COVID-19 viruso „būtų išlaikyta visuomenės rimtis, kad piliečiai gautų operatyvią ir tikslią informaciją, kad dezinformacija neklaidintų visuomenės“.
Neišvengsime gandų
S.Malinauskas portalui lrytas.lt teigė, kad informacijos derinimas nėra blogai, tačiau kels dar didesnę įtampą, o draudimas skelbti amžių ir lytį, anot jo, yra nepagrįstas.
„Pranešta, kad bus apskritai griežtinamas informacijos teikimas, kalbant apie visas gydymo įstaigas ir už tai numatyta atsakomybė. Derinimas nėra blogai, blogai yra tai, kad sukuriamas papildomas spaudimas. Beveik akivaizdu, kad tas draudimas neveiks ir ta informacija vis tiek nutekės. Kai identifikuojamas atvejis, pradeda veikti labai daug žmonių: visuomenės sveikatos specialistai, medikai, gydymo įstaigų vadovai, kontaktavę asmenys. Ta informacija yra dalijamasi, ką rodo ir Šeškinės poliklinikos atvejis.
O kalbant apie šiandienos ryto pareiškimą, kad nebus skelbiama nei užsikrėtusiųjų amžius nei lytis – tokio varianto net nebuvau girdėjęs svarstant. Nelabai suprantu jo prasmės. Kalbant apie koronavirusą, amžius yra labai svarbi informacija. Žinome, kad rizikos grupės yra skirtingos. Panevėžio atvejis, kai žmogus reanimuojamas, rodo, kad amžius yra labai svarbi aplinkybė. Kodėl tokia informacija turi būti slepiama, jei net policijos suvestinėse ji yra skelbiama? Tai nėra jokia asmeninė informacija.
Sveikatos apsaugos ministras nušalino mane nuo vadovavimo Visuomenės informavimo grupei. Aš akivaizdžiai matau, kad sprendimai, kurie man buvo anksčiau siūlomi ir brukami, o aš jų atsisakydavau, kaip vadovas, dabar yra padaromi“, – piktinosi S.Malinauskas.
Situacija nenormali
Pasak jo, turbūt žurnalistai geriausiai gali pasakyti, ar jų darbas palengvėjo. Tačiau dabartinė situacija, jo įsitikinimu, „nėra normali“.
„Jeigu informacija teikiama merų tiesioginio eterio metu ar gydymo įstaigų feisbukuose, jeigu apie antrą, trečią atvejį pirmiau praneša pati žiniasklaida, akivaizdu, kad informacija vėluoja, oficialia informacija nebepasitikima. Žurnalistams tenka ieškoti alternatyvių informacijos šaltinių. Tai nėra normali situacija. Ji sukuria įtampą, o jai augant, problemų tik daugės.
Problemas galima spręsti galima: per dvi savaites iš pradžių sukurta sistema veikė gana gerai, o dabar nusiskundimų daugėja. Nežinau, ar į tai bus reaguojama, bet jei toliau bus einama informacijos mažinimo keliu, spaudimas tiktai didės. Tiesiog viešoji erdvė bus užpildyta nepatikrina informacija“ – nuogąstavo S.Malinauskas.
Dėl informacijos sklaidos apribojimų nerimą išreiškė ir naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.
„Informacijos apie infekuotus asmenis apribojimas sukels papildomų sunkumų žiniasklaidai renkant ir tikrinant informaciją. Visiškai suprantama, kad informaciją (apie infekuotus asmenis – red.) turi teikti tik SAM ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, tačiau kuo jos mažiau, tuo daugiau erdvės atsiranda interpretacijoms ir gandams.
Sulaukiame labai daug skaitytojų žinučių ir skambučių, kuriuos reikia tikrinti, todėl kaip įmanoma detalesnė SAM informacija tikrai palengvintų darbą. Suprantame užsikrėtusių asmenų interesus ir tikrai nėra kalbos apie duomenų atskleidimą, tačiau turime atsižvelgti ir į visuomenės interesą žinoti informaciją, susijusią su infekuotais asmenimis“, – sakė T.Mikalajūnas.
Nurodė, ką reikėtų skelbti
Advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatas ir ekspertas Stasys Drazdauskas, besispecializuojantis informacinių technologijų, intelektinės nuosavybės ir duomenų apsaugos teisėje, portalui lrytas.lt teigė, kad šiuo metu dėl pasaulinės pandemijos iškilus visuotiniam pavojui žmonių sveikatai, pareigūnai turi teisę tvarkyti ir tarpusavyje dalytis asmens duomenimis.
„Tvarkymo tikslas turi būti to pavojaus išvengimas ir suvaldymas. Tokie duomenys kaip asmens amžius, mano supratimu, yra reikalingi visuomenei. Tai yra susiję su tuo, ar asmuo yra rizikos grupėje, ar nėra. Ligos progreso informacija, simptomatika, kaip asmuo jaučiasi ar liga staiga pasireiškė, susiejant tai su amžiumi, taip pat yra visuomenei reikšminga informacija.
Tai duoda visuomenei žinių apie tai, kiek žmonių dažniau serga, kokio amžiaus žmonėms dažniau pasireiškia sunkūs simptomai. Turime žinių apie kitas valstybes, tačiau kaip simptomatika pasireiškia Lietuvoje – nežinome“, – teigė ekspertas.
Tačiau dėl lyties skelbimo advokatas teigė, kad nėra toks užtikrintas.
„Dėl lyties sunku pasakyti, kiek tai suteikia mums informacijos reakcijai. Iki šiol bent jau aš negirdėjau duomenų, kad vyrai arba moterys būtų labiau paveikti. Žinoma, jei tokios tendencijos ryškėtų, lytis taip pat taptų reikšmingu duomenimi“, – sakė S.Drazdauskas.
Pasak jo, taip pat galima ir reiktų skelbti visą infekuoto žmogaus judėjimo trajektoriją.
„Kur žmogus, buvo, ką potencialiai galėjo užkrėsti. Tai yra svarbiausia informacija, kurią reikėtų skelbti ir greičiau. Tačiau mes nekalbame apie gyvenamąją vietą ar rajoną, kadangi čia įsijungia infekuoto asmens interesai – kokią žalą šios informacijos viešinimas jam padarys. Supraskime, kad jei visi sužinos, kur asmuo gyvena, gali būti sutrikdyta jo gyvenimo tėkmė. Tačiau apie viešąsias vietas, kokiu transportu ir maršrutu važiavo – privaloma skelbti informacija“, – mano advokatas.
Jis taip pat teigė, kad nemato priežasties neskelbti informacijos, kur infekuotas pacientas hospitalizuotas.
„Manau, kad susiklostys praktika, kurios ilgainiui visi pradės racionaliai laikytis. Ką matome viešojoje erdvėje – svyravimą. Iš pradžių informacijos buvo skelbiama gana daug, kažkodėl tik apie tą asmenį, kaip jis jaučiasi, kokie jo simptomai, lytis amžius ir panašiai, nors judėjimo trajektorija nebuvo atskleidžiama, dabar informacijos kiekis siaurėja ir svarstyklės krypsta į kitą pusę. tačiau suprantant, kuri informacija tikrai yra reikalingas prevencijos tikslais, ilgainiui bus skelbiama tai, kas yra būtina ir reikalinga“, – įsitikinęs S.Drazdauskas.
Anksčiau tikino nieko neslėpsiąs
Dar vasario pabaigoje A. Veryga LRT laidai „Dienos tema“ teigė, kad informacijos slėpti neketina.
„Nežinau, sudėtinga man pasakyti, nes sveikata visada yra ta sritis, kur paniką sukelti yra labai lengva, greita. Šiaip sveikata nėra ta sritis, kuria būtų labiausiai pasitikima, matyt, dėl pačių įvairiausių priežasčių. Sudėtinga jas būtų dabar įvardyti, nes kiekvienas žmogus pagal savo patyrimą skirtingai sprendžia. Bet tikrai nežinau, kaip dar galėčiau pasakyti ir kaip patikinti gyventojus, kad mes neturime jokio intereso tos informacijos slėpti.
Jeigu bus nustatytas atvejis, bus pradėta aiškintis to žmogaus kontaktai, tad labai greitai ta tikra informacija paplis, nes kai specialistai pradės apklausinėti žmones, kurie realiai kontaktavo su kažkuo, mes jos ir nenulaikysime. Tokią informaciją, net ir norint, būtų labai sudėtinga nuslėpti. Tai manyti, kad kas nors slepiama, yra nelabai pagrįsta“, – LRT eteryje teigė jis.
Portalas lrytas.lt primena, kad Antradienį S.Malinauskas teigė, kad iškilus dezinformacijos sklaidai dėl koronaviruso grėsmių Lietuvoje, jis būtų pasiryžęs grįžti į Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovo poziciją.
