Atšaukti skrydžiai, nutraukti autobusų ir traukinių maršrutai: kuomet į mainų programą Sienos mieste Italijoje išvykusi Vilniaus universiteto trečiakursė suprato, kad šalis po truputį užsidarinėja, vienintelis jos tikslas buvo kaip nors grįžti namo į Lietuvą.
Vilniaus universitete kūrybos komunikaciją studijuojanti J.Šilkūnaitė portalui lrytas.lt papasakojo savo trumpą, tačiau nepamirštamą mainų programos istoriją.
Italai tapo neatpažįstami
Dar pernai rudenį nutarusi dalyvauti mainų programoje, mergina į Italiją išvyko šiemet vasario 20-ąją, likus 4 dienoms iki oficialios pogramos pradžios, mat turėjo planų prieš mokslus šiek tiek pakeliauti.
„Jau turėjo prasidėti visi universiteto dalykai: registracijos, sveikinimo savaitė. Viską atšaukė. Tai buvo pirmas žingsnis, kai jau pradėjau galvoti, kad vyksta kažkas rimta ir gali būti blogai.
Vis dėlto vėliau dalį renginių grąžino: studentus kažkaip reikėjo užregistruoti, paaiškinti tvarką, aprodyti universitetą“, – pasakojo J.Šilkaitė.
Paskaitose jai teko sudalyvauti tik pusantros savaitės – dėl viruso grėsmės buvo uždarytas visas universitetas. Iš pradžių karantinas mokymo įstaigoje buvo paskelbtas dviem savaitėms, šiuo metu pratęstas iki balandžio 7 dienos.
„Kai tik uždarė universitetą, labai rimtai galvojau, ką daryti. Bet karantinas buvo paskelbtas tik dviem savaitėms, o Sienoje atrodė tikrai labai ramu: Toskana yra pakankamai toli nuo Šiaurės, Italijos centrinėje dalyje. Vietiniai atrodė atsipūtę, visas gyvenimas tuo metu tęsėsi, gatvėse nebuvo jokių „kaukėtų“ žmonių. Todėl nusprendžiau pasilikti, palaukti tas dvi savaites, kol atidarys universitetą“, – prisiminė Jorė.
„Netrukus uždarė 11 provincijų. Tada supratau, kad reikia iš naujo permąstyti savo sprendimus, nes bet kurią minutę gali uždaryti ir Sieną, o tada jau niekur nebeišvažiuosiu.
Galvojau, galvojau, o begalvojant uždarė visą Italiją. Tada apsisprendžiau, kad važiuoju namo, – kalbėjo lietuvė. – Iki paskelbiant, kad karantinuojama visa Italija, Sienos gatvėse buvo pilna žmonių. Dar trečiadienį vaikščiojau po miestą, nes reikėjo atsispausdinti dokumentus, bet jau jautėsi, kad ir Sienoje žmonės pagaliau susirūpino.
Italai tokie žmonės, kurie susitinka gatvėje pažįstamą ir bučiuojasi, apsikabinėja, penkias valandas atsistoję kalba. O dabar eini ir matai, kad susitinka du pažįstami ir šnekasi nutolę vienas nuo kito per gatvę“, – pastebėjo studentė.
Evakuacija atgal į Lietuvą
Kadangi buvo praėjusi didžioji dalis semestro, studentei kilo rizika, kad Vilniaus universitetas jos nepriims atgal ir todėl teks eiti akademinių atostogų.
Tačiau universitetas sureagavo rūpestingai: pranešė, kad dėl susidariusios situacijos stengiasi sudaryti individualią studijų programą.
„Pradėjau ieškoti, kaip man grįžti. Buvo vakarinis skrydis ketvirtadienį ir šeštadienį. Nusipirkau šeštadieniui, nes ketvirtadienį bilietai buvo neįtikėtinai brangūs. Bet po poros valandų „Ryanair“ paskelbė, kad atšaukia visus savo skrydžius. Pasitikrinau savąjį – jis taip pat atšauktas.
Jau buvau nusipirkusi autobuso bilietą važiuoti į oro uostą Romoje. „Ryanair“ grąžino pinigus už skrydžio bilietą, o autobusų įmonė – ne, tačiau davė kuponėlius kitoms jų kelionėms. Na, jau jų tikrai nebepanaudosiu.
Ketvirtadienį buvo paskutinė diena, kuomet dar buvo vykdomi skrydžiai, tad skubiai radau kitą variantą. Į Italiją vykau pusei metų, bagažo turėjau tikrai daug, todėl man naujas bilietas kainavo virš 400 eurų“, – pasakojo Jorė.
Paskutinis merginos iššūkis buvo nusigauti iš Sienos iki oro uosto Romoje. Atšaukus autobusų maršrutus neliko nieko kito, kaip vykti taksi, o už maždaug 250 km kelionę teko suploti dar vieną nemenką sumą.
Priežastis gali būti nepakankama
Savo Facebook profilyje pasidalijusi išvykimo iš Italijos istorija Jorė paminėjo, jog Italijoje pareigūnai tikrina žmones, kurie ruošiasi išvykti iš šalies. Tam reikia turėti rimtą priežastį, o kartais policijai ji vis tiek gali pasirodyti nepakankamai svari.
„Dabar Italijoje ne tik užsieniečiams, o visiems, kas nori išvažiuoti iš savo miesto, privalu pildyti deklaraciją, kurioje reikia nurodyti asmens duomenis, pilietybę, kelionės tikslą. Tiesiog yra pasirinkimai: ar grįžti namo, ar vyksti dėl sveikatos, ar darbo reikalais“, – aiškino lietuvė.
Romos oro uoste italų pareigūnams pakako Jorės lietuviškos pavardės – leido skristi namo. Tuo tarpu netoliese stovėjusi italė neturėjo užpildžiusi išvykimo deklaracijos, todėl policija jai išvykti neleido.
Svarbu būti sąmoningiems
Jorė dėl savo sveikatos nesibaimina. Jai daug svarbesnė aplinkinių sveikata, todėl ateinančias dvi savaites žada leisti užsidariusi namuose.
„Dabar tas dvi savaites tikrai sėdėsiu karantine. Nes čia kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas: grįžti iš tokių teritorijų ir eini į visuomenę arba sėdi namie, nežinodamas, ar esi užsikrėtęs, ar ne. Tai aš esu pasiryžusi išsiaiškinti per tas dvi savaites“, – sakė mergina.
Jorė džiaugėsi dėl Lietuvoje skubiai priimtų griežtų saugojimosi priemonių, nors mūsų šalyje atvejų kol kas nėra daug. Jos nuomone, veiksmai nėra nei skuboti, nei per stiprūs: „Čia tik taip atrodo, kad sėdi ramiai ir manai, kad „viskas toli, tik trys atvejai“. Ne, kai pabūni Italijoje, kur irgi viskas buvo ramu, o po trijų dienų jau tapo labai neberamu, supranti, kad tų priemonių tikrai labai reikia“.
