Nieko nestebina, kai konkursus į bent kiek solidesnes, neblogą uždarbį suteikiančias valstybės tarnybos vietas laimi tie, kurie iš anksto žino, kad tik jie ir bus laimėtojai.
Tik visiški naivuoliai gali rungtis tokiuose konkursuose, o kaskart pralaimėję dar stebėtis, kodėl taip atsitiko.
Vienas pažįstamas viešųjų ryšių specialistas dalyvavo bene dešimtyje tokių konkursų, visuomet stropiai jiems rengdavosi, naktimis studijavo su pageidaujamu darbu susietus dokumentus ir gal devynis kartus užėmė antrą vietą, o sykį – trečią. Tik kai pasirinko labai kuklią vietelę, pagaliau laimėjo.
Vis dėlto anksčiau dar būdavo labiau sumėtomos pėdos, kad plika akimi nesimatytų pėdsakų, privilegijuotąjį nuvedančių į geidžiamą valstybės tarnybos kėdę.
Dabar į ją iš anksto parinktas valdžios pateptasis sodinamas įžūliai, nelabai net slepiant, kad konkursas – tik skylėta širma, kuri net nepridengia nuogo karaliaus kūno.
Neseniai Teisingumo ministerija atrinko 7 Lietuvos administracinių ginčų komisijos (LAGK) narius. Vienas jų bus paskirtas pirmininku. Kas laimėjo šią atranką?
Ogi teisingumo viceministras Ž.Plytnikas, kurį egzaminavo penkių asmenų komisija, ten – du jo pavaldiniai, vadovaujantys ministerijos departamentams, taip pat du Vyriausybės kanceliarijos atstovai ir viena taip pat valstybinės institucijos Mokestinių ginčų komisijos narė.
„Socialdarbietis“ Ž.Plytnikas siunčia ir politinį signalą.
Vadinasi, jis nesitiki nieko gero sau ir savo partijai iš rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, jeigu nusprendė, jų nelaukdamas, viceministro kėdę iškeisti į politiniams skersvėjams atsparesnę, saugesnę valstybės tarnybos vietą.
Išradimu reikėtų laikyti ir tvarką, kaip skiriamas šios komisijos pirmininkas.
Atranka į LAGK narius paskelbta pernai gruodžio viduryje, o jos aprašas pateiktas tik vasario 20 dieną, kitaip sakant, įsigaliojo atgaline data.
Svarbiausia naujovė, kad komisijos pirmininku skiriamas daugiausia balų per konkursą gavęs kandidatas į jos narius.
Ar reikia sukti galvą menant mįslę, kas gavo daugiausia balų iš 28 kandidatų į LAGK narius per Teisingumo ministerijos rengtą atranką? Žinoma, teisingumo viceministras Ž.Plytnikas.
Matyt, jis tiksliausiai ir protingiausiai atsakė į visiems kandidatams komisijos pateiktus tuos pačius penkis klausimus.
Trimis iš jų teirautasi ne tiek tikslių teisinių žinių, kiek nuomonės, požiūrio į darbą.
Tačiau vienas klausimas buvo ypač suktas – teisingam atsakymui reikėjo žinoti vieną konkretų Europos Komisijos išaiškinimą iš tūkstančių jos dokumentų, kuris leidžia išimties tvarka į Europos teisingumo teismą kreiptis ne tik teismams, bet ir administracinių ginčų komisijoms.
Turbūt mažai abejonių, kad atsakymą į šį klausimą žinojo Ž.Plytnikas, o kiti kandidatai tik išpūtė akis.
Problema daug platesnė nei viena atranka į LAGK. Juk tereikia sugalvoti tokį klausimą, į kurį atsakyti – tas pat, kaip Eglei žalčių karalienei sunešioti geležines kurpaites, iš anksto pranešti jį savam kandidatui ir jo pergalė konkurse garantuota.
Kaip sakoma, rankų miklumas ir jokios apgaulės.
Krinta į akis dar vienas dėsningumas.
Vis dažniau atrankas į aukštos teisinės kvalifikacijos reikalaujančias valstybės tarnybos vietas laimi su Mykolo Romerio universitetu siejami asmenys.
Ž.Plytnikas – buvęs šios aukštosios mokyklos lektorius, dar bent pora naujų LAGK narių – Mykolo Romerio universiteto auklėtiniai, kaip, beje, ir premjeras S.Skvernelis.
Aukščiausio lygio teisininkų kalve laikytas Vilniaus universiteto Teisės fakultetas kažkodėl ėmė atsilikti. Net naujas terminas atsirado: „Visos Lietuvos riomerizacija“.
