Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas Lietuvos pajūrį jau skelbia priešakine kovos su koronavirusu apkasų linija, nors antradienį iš Karlshamno į Klaipėdą atplaukusiame Danijos įmonės „DFDS Seaways“ kelte „Liverpool Seaways“ jokių užkrato pėdsakų neaptikta.
Kelte pasitiko kaukėta įgula
Baltiją kirtęs keltas „Liverpool Seaways“ antradienio rytą prisišvartavo Centriniame Klaipėdos terminale (CKT). Vienas su šešiais draugais šiuo keltu plaukęs Pietų Švedijoje dirbantis klaipėdietis iš pradžių jokių permainų nepastebėjo.
„Karlshamno uoste mūsų niekas netikrino, jokios sumaišties ten nebuvo. Įžengus į kelto vestibiulį, visiems keleiviams reikėjo užpildyti anketas, nurodyti savo asmens duomenis“, – pasakojo vyriškis.
„Liverpool Seaways“ įgulos nariai keleivius pasitiko su apsaugos kaukėmis ir guminėmis pirštinėmis. Vienas kitas keleivis salone irgi vaikščiojo prisidengęs veidą medicinos kauke. Visi iškart sulindo į savo kajutes.
Grįžtantys iš Švedijos lietuviai buvo pasiėmę respiratorius, kuriais naudojasi statybose. Prieš reisą jie dar buvo įsigiję pigesnės degtinės, kurią persipylė į tuščius vyriškos parfumerijos buteliukus.
Savadarbių apsaugos nuo viruso preparatų neprireikė – kelto gyvenamųjų patalpų koridoriuose, tualetuose talpyklų su dezinfekciniu skysčiu rankoms valyti užteko visiems.
Kajutes šventino degtine
Išplaukus iš Karlshamno, „Liverpool Seaways“ personalas per garsiakalbį keleivius kvietė vakarienės ir pusryčių. Kai kurie žmonės, iš anksto pasirūpinę maisto produktais, į valgyklą nėjo, o kiti - ramiai užkandžiavo susėdę prie stalų.
Dvivietėse kajutėse gyvenę klaipėdiečiai statybininkai dėl visa ko dezifekciniu skysčiu patys nuvalė stalviršius, lovų kraštus, iliuminatorius, kitus liečiamus paviršius, iš buteliukų į orą papurškė degtinės.
Vengę kontaktų su kitais keleiviais vyrai pasistiprino kajutėse. Kai kurie kaukių nenusiėmė net atsigulę į lovas.
„Rūkoriai galėjo užtraukti dūmą specialioje kelto denio aikštelėje, bet mes niekur nekaišiojome nosies - taip buvo ramiau“, – kalbėjo klaipėdietis.
Keltui prisišvartavus Kaipėdos terminale visi iš Karlshamno atplaukę keleiviai, vilkikų vairuotojai buvo patikrinti. Vienam vyrškiui nustatyta iki 37 laipsnių pakilusi kūno temperatūra.
Jo į ligoninę niekas nenugabeno – uosto tarnybų darbuotojai keleiviams paaiškino tai darantys tuomet, kai keltais į Lietuvą iš Švedijos ir Vokietijos atplaukusių keleivių temperatūra pašoka iki 37,5 laipsnio.
Atplaukus – nuodugni patikra
Po sveikatos patikros žmonės su savo bagažu dar negalėjo skirstytis. CKT teritorijoje visus keleivius dar tikrino ir pasienio kontrolės tarnybų darbuotojai – nuskenavo jų pasus.
„Pirmą kartą mačiau, kad taip nuodugniai būtų tikrinami visi keltais iš Švedijos atvykę žmonės“, – stebėjosi ketverius metus „DFDS Seaways“ keltais plaukiojantis vyras.
Klaipėdietis džiaugėsi atsidūręs Lietuvoje: „Bijojau įstrigti anapus Baltijos – jeigu būčiau pasilikęs Švedijoje, neaišku, kiek laiko dar reikėtų ten praleisti. Karantino sąlygos Lietuvoje ir kitose šalyse gali tik griežtėti“.
Atvykėlis prisipažino namuose negalėjęs prisiglausti prie žmonos – dvi savaites karantino sąlygomis gyvens kaip vienuolis celėje. Jo sutuoktinė ir moksleivė duktė irgi izoliuotos – persikėlė į uošvienės namuose.
Visi privalo užpildyti anketas
„DFDS Seaways“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys teigia, jog kol kas keltų reisai lietuviams yra gana saugus ir patogus kelias sugrįžti į namus iš Švedijos ir Vokietijos.
„Reisai per Baltiją keltais daug saugesni negu skrydžiai lėktuvu, kelionės traukiniais arba autobusais. Žmonės visą laiką gali praleisti izoliuoti kajutėse“, – pažymėjo V.Klumbys.
„DFDS Seaways“ keltuose nebeveikia bemuitės parduotuvės, restoranai, barai. Pusryčių ir pietų patiekalai patiekiami valgyklose. Sudėtą į specialias pakuotes maistą keleiviai gali neštis į kajutes.
Vos įžengę į keltus visi keleiviai, pasak V.Klumbio, privalo užpildyti specialiąsias anketas, kuriose nurodo savo duomenis, asmenis su kuriais pastaruoju metu bendravo.
Tokios anketos perduodamos visuomenės sveikatos centrams. Jų prireiktų, jeigu kam nors būtų nustatyti ar vėliau pasireikštų koronaviruso simptomai.
Reisas pasibaigė ligoninėje
Sekmadienį iš kito „DFDS Seaways“ kelto „Patria Seaways“, kuris atplaukė iš Švedijos, į Klaipėdos universitetinę ligoninę išgabenta 15 sloguojančių ir karščiuojančių keleivių - jiems buvo nesmarkiai pakilusi temperatūra.
Vienas keleivis – Lietuvos pilietis, dar Karlshamne pasiskundęs karščiavimu, buvo apgyvendintas kajutėje vienas. Keltui atplaukus į Klaipėdą, CKT terminale jo jau laukė greitosios pagalbos automobilis.
Iš viso keltu „Patria Seaways“ tuomet į Klaipėdą atvyko 206 žmonės. Po patikros koronaviruso pavojaus niekam nenustatyta.
Paskui „Patria Seaways“ buvo dezinfekuota ir išplaukė į Lenkiją planiniam remontui. Švedijos krypties linija Klaipėda-Karlshamnas dabar plaukioja keltas – „Liverpool Seaways“.
Sekmadienio vakarą kitas „DFDS Seaways“ keltas iš Vokietijos Kylio uosto atplukdė 318 keleivių. Po patikros - jokių staigmenų, visi išleisti namo.
Jūrų kruizų sezonas atidėtas
Iš Klaipėdos į Vokietiją ir Švediją keltais keliaujančių žmonių mažiau – dažniausiai tai krovininių automobilių vairuotojai, Lietuvos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą užsienyje, ir užsieniečiai.
Tranzitu per Lietuvą vykstantys žmonės „DFDS Seaways“ keltų paslaugomis galės pasinaudoti tik iki trečiadienio.
Nuo pirmadienio nebeveikia senoji Smiltynės perkėla šiauriniame rage, iš kurios pėstieji plukdomi per Kuršių marias į Neringą. Naujoji perkėla, kurioje keliami automobiliai ir keleiviai, veikia įprastu ritmu.
Šiųmetis kruizų sezonas Klaipėdos uoste turėjo būti kaip niekad ankstyvas: planuota, kad 31-ąją čia prisišvartuos laivas „Astoria“ su Portugalijos, o balandžio 1-ąją – „AidaCara“ su Italijos vėliava.
Jau žinoma, kad dėl koronaviruso grėsmės šie pirmieji kruizų po Baltijos jūrą laivai Klaipėdoje nepasirodys.
Siūlo grįžti per Riūgeno salą
Po derybų aukščiausiu lygiu Vokietijos-Lenkijos pasienyje įstrigusius lietuvius, kurie blokavo kelią, nuspręsta praleisti organizuotu konvojumi autobusais ir mikroautobusais.
Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, jog lengvųjų automobilių keleiviai bus pargabenti iš Vokietijos specialiuoju traukiniu iš Frankfurto prie Oderio geležinkelio stoties, o automobiliai – keltu iš Zasnico uosto.
Lengvieji automobiliai be keleivių turėjo atvykti į Zasnico uostą Riūgeno saloje iki antradienio 13 val. Vokietijos laiku. Tolimesnis maršrutas - keltu į Klaipėdą. Rezervuota 250 vietų automobiliams ir tiek pat - vairuotojams.
Kitas maršrutas – keltu per Kylį
Užsitęsus deryboms dėl galimybės kirsti Vokietijos-Lenkijos sieną, URM atstovai paskelbė, kad lietuvai gali grįžti į gimtinę per Baltiją ir kitu keliu – iš Kylio. „DFDS Seaways“ keltai iš ten į Klaipėdą plaukia kasdien 21 val.
Ministerijos žiniomis, „DFDS Seaways“ keltuose, kurie išplauks iš Kylio iki kovo 21 dienos, dar yra laisvų vietų.
Norinčius plaukti į iš Kylio į Klaipėdą keltais Lietuvos piliečius URM darbuotajai prašo iš anksto registruotis elektroniniu paštu (namo@urm.lt). Tada jie bus pažymėti duomenų bazėje.
Po tokių URM pranešimų susijaudinęs Klaipėdos meras V.Grubliauskas stvėrėsi už galvos – jo žinomis, artimiausiomis dienomis uostamiestį gali užplūsti 1500 „DFDS Seaways“ keltais atplaukusių lietuvių.
Visus reikės patikrinti, izoliuoti ir gabenti į gydymo įstaigas, jeigu kiltų pagrįstų įtarimų, jog kai kurie keleiviai iš Skandinavijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių užsikrėtė pavojingu virusu.
Klaipėdai neužtenka amunicijos
„Klaipėda tampa priešakiniu kovos su pandemija placdarmu", – pavojaus būgnus muša V.Grubliauskas.
Didžiausią nerimą jam kelia Vakarų Lietuvos regiono sveikatos apsaugos įstaigų, vieno Klaipėdoje jau įkurto mobiliojo tyrimų punkto galimybės ir pasirengimas aptarnauti keltais atplauksiančių žmonių srautą“
Meras stebisi sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos aiškinimais, kad taupant reagentus ir valstybės lėšas, kur kas efektyviau visus tyrimus dėl koronaviruso sutelkti ir atlikti Vilniuje, o ne apskrityse.
„Ministerija informuota, kad Klaipėdos ligoninėms neužtenka ir reagentų, ir kitokių būtiniausių kovos su pandemija priemonių. Grėsmingos padėties akivaizdoje skaičiuoti pinigus – neatsakinga“, – nerimavo V.Grubliauskas.
