Daug kartų skatintas ir apdovanotas už gerai atliktas pareigas, bet sulaukęs itin griežtos nuobaudos už vadovo kritiką. E.Pašilis siekė žūtbūt nubausti jo veiklą kritikavusį Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą J.Rėksnį.
47 metų J.Rėksnys vadovauja Prokurorų profesinei sąjungai, kuri pernai nepritarė generalinio prokuroro pasiūlytai itin griežtai bausmei – pažeminti pareigas.
Net ir Prokurorų etikos komisija siūlė J.Rėksniui paskirti kitokią nuobaudą – papeikimą.
Bet 46 metų E.Pašilis užkūrė procesą teismuose, nes esą etikos komisijos skirta nuobauda „nėra proporcinga padarytam pažeidimui ir sukeltam žalos dydžiui“. Pasibaigus bylinėjimuisi generalinis prokuroras kovo 5 dieną pasirašė įsakymą perkelti J.Rėksnį į žemesnes pareigas.
Prokuratūros vadovas nuo kovo 18 dienos nutarė J.Rėksnį paskirti specializuoto skyriaus prokuroru, sumažindamas ir atlyginimą.
„Tai yra kerštas už kritiką. Esu kritikavęs ir ankstesnį prokuratūros sistemos vadovą Darių Valį, tačiau nebuvau sulaukęs persekiojimo.
Tie, kurie siekia būti vadovais ir trokšta būti valdžioje, turėtų susitaikyti ir su šventa pareiga sulaukti kritikos, ją išklausyti.
Jie šią taisyklę turėtų užsirašyti ant kaktos, kad žiūrėdami į veidrodį prisimintų: kritika padeda judėti į priekį.
Kol esantys valdžioje to nesupras, tol Lietuva nebus gerovės valstybė“, – kalbėjo J.Rėksnys, prokuratūroje dirbantis 27 metus.
Atvirumas tapo akibrokštu
Į E.Pašilio nemalonę J.Rėksnys pakliuvo po to, kai apie prokuratūros sistemoje per pastarąjį dešimtmetį suvešėjusias negeroves prabilo „Lietuvos rytui“ kartu su kitais pareigūnais.
Praėjusių metų balandžio 27 dieną publikuotame straipsnyje Prokurorų profesinės sąjungos vadovas kritikavo Generalinės prokuratūros vadovybę už tai, kad naudodamasi tarnybine padėtimi bei giminystės ryšiais į aukštus postus stumia parankinius.
„Šalyje atsirado nauja kyšio forma – papirkinėjama postais, skiriama į geras pareigas užsienyje, Europos Sąjungos institucijose.
Bet ar tai – ne korupcija?“ – stebėjosi principingas pareigūnas.
J.Rėksnys negailėjo kritikos ir politikams, kurie kišosi į tyrimus: „Aukšti politikai pasijuto dievybėmis. Jie kapoja galvas, kad žinotume savo vietą. Jie baudžia arba papirkinėja.
Prezidentūrai paranku turėti kišeninį prokurorą – iš jos mums grūmoja, kad nedrįstume iškelti klausimo dėl nepriklausomo generalinio prokuroro.“
Ne vienas pareigūnas tada „Lietuvos rytui“ teigė, kad į Prezidentūrą buvo vežiojama tyrimų medžiaga, tarp jų – Garliavos pedofilijos skandalo byla.
Iš Prezidentūros blaškymosi buvo matyti, kad ten galėjo būti žinomas bylos turinys.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras aiškino, kad kartais asmenys nuteisiami iš anksto, net nesulaukę teismo: „Nemažai tų žmonių jau išteisinti, bet ar nors vieno jų atsiprašyta?“
Kad bylos į teismus atiduodamos be rimtų įrodymų, o įtariamųjų ir kaltinamųjų daugėja, patvirtino ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis: „Žmonės labiausiai kentėjo todėl, kad pareigūnai bylas paviešindavo, visuomenė iš anksto nuteisdavo. O kai kaltinamieji būdavo išteisinami, tuo pareigūnai jau nesigirdavo.“
Prokurorų atvirumas tapo akibrokštu S.Daukanto rūmų svitai ir apkartino pompastiškas prezidentės Dalios Grybauskaitės palydėtuves.
Globotinį dangstė melu
Prokurorus prabilti paakino „Lietuvos ryto“ tyrimas, kuris atskleidė, kaip E.Pašilis stūmė dukters krikštatėvį Julių Gelumbauską karjeros laiptais, kokių jie abu turi ryšių Prezidentūroje.
E.Pašilio pavaldiniai tvirtino žinoję, kaip dalijami aukšti postai: „Jeigu kandidatas suderintas su Prezidentūra, tada eis kaip per sviestą.“
Tai liudijo ir skubus D.Grybauskaitės pareiškimas, kad ji pasitiki E.Pašilio paaiškinimu dėl J.Gelumbausko paskyrimo į Panevėžio apygardos prokuratūros vadovus, nors per atranką jis užėmė tik trečią vietą.
„Lietuvos rytas“ dar išsiaiškino, kad E.Pašilis, dangstydamas savo dukters krikštatėvį, melavo visuomenei sakydamas, neva jis turi vertingos patirties, nes kelerius metus dirbęs diplomatinėje tarnyboje.
Bet J.Gelumbauskas nėra dirbęs diplomatinėje tarnyboje, o tik dvejus metus buvo paprastas raštvedys ambasadoje Latvijoje.
Nusiuntė pas etikos sargus
Po „Lietuvos ryto“ tyrimo premjeras Saulius Skvernelis ragino Seimo narius imtis veiksmų ir išklausyti prokurorus: „Iškelti labai rimti kaltinimai.“
Pareigūnai buvo pakviesti liudyti į parlamentinę prokuratūros kontrolę atliekantį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
Tuo metu iš Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusių lyderystės kursų grįžęs E.Pašilis ėmė veikti – jis skubiai sušaukė neeilinę Prokuratūros kolegiją.
Posėdyje buvo daug diskutuojama apie tai, kodėl kalbėdami su „Lietuvos rytu“ prokurorai save pavadino baudžiauninkais.
Kolegija nutarė, kad viešus prokurorų pareiškimus turi vertinti etikos sargai. E.Pašilis iš karto į juos kreipėsi prašydamas įvertinti ir J.Rėksnio, ir G.Jasaičio viešus pareiškimus.
Prokurorų etikos komisija nusprendė, kad G.Jasaitis nepadarė pažeidimo, tik dvi komisijos narės pareiškė atskirąją nuomonę, esą apie laužomus žmonių likimus prabilęs pareigūnas pažeidė etiką.
J.Rėksnio pareiškimai įvertinti griežčiau: nusižengė etikai pateikdamas „nepagrįstai neigiamą nuomonę apie Lietuvos prokuratūrą“.
Atsižvelgusi į tai, kad visos tarnybos metu J.Rėksnys vertinamas vien teigiamai ir net 11 kartų skatintas, komisija pasiūlė jį bausti papeikimu.
E.Pašilis su tokia komisijos išvada nesutiko – esą J.Rėksnio pareigos turėtų būti pažemintos. Bet tam nepritarė Prokurorų profesinė sąjunga.
Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris panaikino atsisakymą duoti sutikimą skirti nuobaudą.
Kai J.Rėksnys apskundė šį sprendimą, E.Pašilis paprašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) skundą išnagrinėti kuo greičiau – ne eilės tvarka. Jis laiške nuogąstavo, kad gali baigtis nuobaudos skyrimo terminas.
Kovo 4 dieną LVAT atmetė J.Rėksnio skundą.
E.Pašilis nedelsdamas pasirašė įsakymą dėl pareigūno perkėlimo į žemesnes pareigas. J.Rėksnys šį įsakymą žadėjo skųsti.
Į raštą – jokios reakcijos
„Lietuvos rytui“ paskelbus tyrimus apie prokuratūros sistemos ydas, Prokurorų profesinės sąjungos taryba praėjusių metų birželio 13 dieną kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą „dėl nepotizmo ir prokurorų atrankos skaidrumo“, siūlė keisti Prokuratūros įstatymą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, uždarame posėdyje apsvarstęs iškeltas problemas, raštu padėkojo pareigūnams „už pilietišką ir teisinį požiūrį kartu kuriant teisinę valstybę“. Bet Prezidentūra juos nuvylė.
„Gavome pranešimą, kad mūsų raštas perduotas išrinktojo prezidento komandai. Bet iš jos nei atsakymo, nei kitokios reakcijos nesulaukėme. Gal prezidento komanda turėjo daug darbų, gal mes esame ne tokie reikšmingi, o gal lėmė kitos priežastys?“ – svarstė J.Rėksnys.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė paklausė G.Nausėdos patarėjų, ar buvo atsakyta į pareigūnų kreipimąsi.
Prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis patvirtino, kad profesinės sąjungos „kreipimasis iš karto po jo gavimo buvo perduotas prezidento komandai“, bet susirašinėjimo esą jis negali atsiųsti.
Paprašytas atsiųsti dokumento-atsakymo kopiją A.Bubnelis to nepadarė paaiškinęs, neva pranešimas, kad kreipimasis perduotas prezidento komandai, ir buvo atsakymas, o esą „papildomai nėra prasmės atsakyti“.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, S.Daukanto rūmuose darbuojasi asmenų, kurie susiję su ankstesne komanda, yra gavę apdovanojimų.
Gal ir jiems parankus E.Pašilis, kuris pernai birželio 18-ąją nuvykęs pas išrinktąjį prezidentą G.Nausėdą žadėjo skaidrinti sistemą, bet iš tiesų toliau kovojo su savais kritikais?
Susikūrė šiltnamio sąlygas
Dėl vadovybės veiksmų prokurorai kreipėsi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Ji nutarė nenagrinėti skundo, bet atsiuntė paaiškinimą, kad klausimai daugiausia susiję su prokurorų veiklos skaidrumo ir nešališkumo principais, kuriuos nagrinėja Prokurorų etikos komisija.
Tačiau pareigūnai negali kreiptis dėl E.Pašilio veiksmų į etikos sargus. Tam kelią užkirto pats generalinis prokuroras.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, 2018 metų gegužės 17 dieną E.Pašilio įsakymu buvo pakeisti Etikos komisijos nuostatai – etikos sargai nebegali svarstyti generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų galimai padarytų pažeidimų.
Pamiršo viešą pažadą
E.Pašilis atkakliai veikia ne tik prieš savus kritikus. Praėjusių metų pabaigoje jis kreipėsi į teismą siekdamas susižerti kompensaciją už ankstesnį darbą Ukmergės teisme, kuris buvo užterštas gyvsidabriu.
Generalinis prokuroras eina jau pramintu keliu. 31 asmeniui, kurie ieškinius dėl žalos atlyginimo teikė dar 2015 metų gruodį, Aukščiausiojo teismo nutartimi pernai buvo priteista 344,5 tūkst. eurų.
Kai 2015 metų pabaigoje kiti kilo į kovą, Prezidentūroje sprendėsi E.Pašilio karjera.
Tada jis prisiekinėjo: prieš Lietuvą tikrai nekovos, o savo sveikatos bėdų nenorėtų sieti su darbu.
Sausio pabaigoje prasidėjusiame procese E.Pašilis bylinėjasi prieš Lietuvą, nors jo pareiga – ginti jos interesus ir pasirūpinti, kad nusikaltimai būtų atskleisti.
Gyvsidabrio Ukmergės teisme surasta tris kartus. Įtarta, kad jo galėjo paskleisti nuosprendžiu nepatenkinti nusikaltėliai.
Ikiteisminiai tyrimai bylose, kurios buvo iškeltos dėl neteisėto disponavimo nuodingomis medžiagomis ir galimo teroro akto, buvo sustabdyti nenustačius nusikalstamas veikas padariusių asmenų.
Paklaustas, kaip sekasi bylinėtis prieš Lietuvą, E.Pašilis atsakė: „Teismo procesas tebevyksta, todėl viešas jo komentavimas būtų nekorektiškas.“
Siekiama nubausti už darbdavio kritiką
Gintaras Jasaitis
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras
„LVAT sprendimas turi būti vykdomas ir dėl to nekyla abejonių. Tačiau kaip Prokurorų profesinės sąjungos (PPS) narys aš šiame procese įžvelgiau ir neigiamų tendencijų. PPS pirmininko J.Rėksnio veiksmai (viešai pasakyti teiginiai), už kuriuos Generalinės prokuratūros vadovas siekia pritaikyti tarnybinę nuobaudą, labai aiškia apimtimi buvo susiję su visų prokurorų, o ne tik su PPS narių, darbo problemomis.
Tai susiję su tais tikslais, kuriais vadovaujantis veikia profesinės sąjungos.
Juk J.Rėksnys nėra baudžiamas už blogą tarnybinių pareigų atlikimą, o jį siekiama nubausti už viešą darbdavio kritiką.
Administraciniai teismai vertino šių įvykių faktines aplinkybes, tai yra teismų prerogatyva. Bet galutiniai sprendimai suponuoja išvadas, kad profesinės sąjungos renkamojo organo narys negali viešai kritikuoti darbdavio, jo padarytų klaidų ar neigiamo požiūrio į profsąjungų veiklą.
Manau, kad šis LVAT sprendimas tampa aktualus ne tik prokurorų, bet ir kitoms Lietuvoje veikiančioms profesinėms sąjungoms. Sau keliu klausimą: ar žmogaus teisių požiūriu šis procesas neturėtų būti svarstomas Europos žmogaus teisių teisme?“
Generalinis prokuroras turėtų pripažinti klaidas
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys:
„Prokuratūra turėtų būti skaidrumo pavyzdys. Tai, kas vyksta Generalinėje prokuratūroje, – iš pernelyg didelio įsijautimo, susireikšminimo, nesugebėjimo peržengti asmeninių ambicijų.
Ši institucija vėl, kaip prie ankstesnio vadovo, gali smarkiai nukraujuoti – netekti daug patyrusių prokurorų.
Prokuratūros vadovas turėtų pasigilinti į kritiką, sėsti prie derybų stalo ir net pripažinti tam tikras klaidas, jas taisyti. Priešingu atveju sistema sustagnuos, supelkės ir nebus šviežio oro gurkšnio.
Generalinis prokuroras turėtų nebandyti savo galių nukreipti prieš kitus prokurorus, o ypač prieš profesinės sąjungos vadovą. Jie turėtų dirbti ranka rankon ir stengtis, kad būtų daroma kuo mažiau klaidų.“
