Tokia teisė ir galimybė turi būti palikta pačiam skaitytojui. Būtent todėl skaitytojai vertina tokius tyrimus, nes tikisi gauti objektyvią ir nešališką informaciją. Tuo tiriamoji žurnalistika skiriasi nuo „geltonosios“ spaudos ar tos, kuri dažnai naudojama pasipinigavimo ar interesų grupių tarpusavio kovoms.
Ar pagal šiuos kriterijus galima vertinti LRT Tyrimų skyriaus žurnalistės Indrės Makaraitytės tariamą „tyrimą“ su skambia antrašte: „Vieno iš „Trijų muškietininkų“ Zuoko viešoji įstaiga – slapta rinkimų kasa“ kaip tiriamąją žurnalistiką? Deja, ne. Ir paaiškinsiu, kodėl.
Nenustebčiau, jei šis Indrės Makaraitytės „tyrimas“ pateks į kokią nors knygą, kaip kad šiandien Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Kabinetas 339“ yra aprašomas kitas jau buvęs tiriamosios žurnalistikos „asas“ Šarūnas Černiauskas. Kas neskaitėte, paminėsiu, kad kai kurie „tyrimai“ 15min.lt portale suinteresuotų asmenų buvo tiesiog perkami.
I. Makaraitytės „tyrimas“ labiau panašus į užsakomąjį, nors yra įmanomas ir kitas paaiškinimas – tiesiog profesionalumo ir kompetencijos stoka.
Panagrinėkime:
Antraštė: „Vieno iš „Trijų muškietininkų“ Zuoko viešoji įstaiga – slapta rinkimų kasa“. Save gerbiantis ir solidus, o būtent toks ir turėtų būti LRT tyrimų skyrius, niekada tokios antraštės prie tikro tyrimo nedėtų. Tai tipinė antraštė, kuri rodo autoriaus subjektyvumą/suinteresuotumą formuoti išankstinę nuomonę skaitytojui, užmesti dėmę kitiems, šiuo atveju Remigijui Žemaitaičiui ir Artūrui Paulauskui, aktyviai bandant gauti iš jų komentarą apie temą, kurios jie negali žinoti ir, suprantama, turėti nuomonę.
„Zuoko viešoji įstaiga“: Indrė turi dokumentus, kurie aiškiai įrodo, kad minima viešoji įstaiga daugiau nei 20 metų nėra Zuoko ir aš niekada nebuvau šio fondo vadovu. Šiuo metu (taip pat anksčiau 2007 m.) fondui vadovauja A. Zuokienė, kuri ir parengė informaciją (su dokumentais) apie fondo veiklą su savo komentarais, kurie, dėl suprantamų ir viešai žinomų priežasčių, turėtų būti vertinami atsargiai.
„Slapta rinkimų kasa“: tai jau verdiktas, kam toliau skaityti… Todėl, šis straipsnis negalėtų būti rubrikoje „LRT Tyrimai“, geriausiu atveju rubrikoje „Gyvenimas“ ar prie horoskopų...
Žurnalistė „sms“ žinute man parašo, kad nori komentaro dabar ir greitai. Suprantama, prašau klausimus atsiųsti raštu, nes kiekvienas šiek tiek patyręs žmogus žino, kad I. Makaraitytei į klausimus gali atsakinėti tik raštu, nes kitaip būsi nustebintas, ar tikrai su tavimi kalbėta. Pridedu susirašinėjimą. Sutikite, nepanašu, kad taip atliekami profesionalūs LRT tyrimų skyriaus žurnalistiniai tyrimai.
Žurnalistę perspėjau, kad jai pateikta informacija man yra žinoma ir, kad faktinės aplinkybės pateiktos spekuliatyviai, todėl reikia vertinti kritiškai. Tariamo „tyrimo“ informaciją parengė suinteresuota pusė – VŠĮ AZZARA direktorė A. Zuokienė ir ją turi jos buvę advokatai skyrybų byloje „TGS Baltic“. Šios kontoros atstovai man nedviprasmiškai užsiminė, kad gali šią informaciją paviešinti...
Pasirodo, šios kontoros partneriams nepatinka mano pozicija ir kritika, kad Vilniaus miesto savivaldybė permoka už atstovavimą „VEOLIA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės ginčą Stokholmo arbitraže. Bet kuriam profesionaliam žurnalistui, žinant tokias informacijos gavimo aplinkybes, kiltų poreikis pasitikrinti informaciją ir kaip ją vertinti.
I. Makaraitytė net nesivargino pasidomėti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dar 2020 vasario mėnesį pripažino, kad A. Zuokienė, spręsdama šeimyninius nesutarimus ir norėdama neigiamai paveikti sutuoktinį, naudojosi tarnybine padėtimi savanaudiškiems tikslams pasiekti.
Būtent VŠĮ AZZARA ir VŠĮ JONO MEKO FONDAS buvo tos įstaigos, kurios turėjo „pakenkti“ man, tačiau visi gerai atsimename kuo baigėsi „fluxus dėžių skandalas“. Gaila, kad asmuo, kuris daug prisidėjo prie šių gerų ir prasmingų darbų griauna ne tik savo gyvenimą, bet kartu nori sunaikinti viską, kas buvo prasminga ir gražu.
Dabar apie minimus faktus:
VŠĮ AZZARA (pradžioje „Užupio fondas“) veikia nuo 1997m. ir yra įgyvendinęs ir rėmęs daugelį sėkmingų visuomeninių, pilietinių, kultūrinių ir sveikatinimo projektų, tokių kaip: „Užupio Respublikos“ kūrimas, meno erdvė „Fluxus ministerija“ veikusi Vilniuje ir Kaune, ilgametis moters krūtų vėžio prevencijos projektas „Nedelsk“, kasmetinė kalėdinė akcija senjorams „Iki susitikimo prie kavos puodelio“, tradicinė pavasarinė „Būsimų mamyčių“ šventė Vilniuje ir Kaune. Fondas rėmė Jono Meko ir Jurgio Mačiūno kūrybos pristatymą Vilniuje ir užsienyje (Niujorkas, Kijevas, Tbilisis, Peterburgas ir t.t.), jo iniciatyva ir lėšomis anglų ir lietuvių kalbomis buvo išleista knyga apie J. Mačiūną ir SoHo „Illegal Living“, kuri, beje, JAV pripažinta kaip geriausia 2010 m. knyga savo kategorijoje. Pilietiniai projektai: Fondas DVD formate išleido J. Meko filmą „Kaip Lietuva sugriovė Sovietų sąjungą“ su lietuviškais titrais ir padovanojo jį visoms Lietuvos mokyklų bibliotekoms (tame tarpe ir LRT fondams), inicijavo kilnojamą kino teatrą, kuris su šiuo filmu apvažiavo daugelį Lietuvos mokyklų ir kultūros centrų. Fotomenininko Zino Kazėno fotografijų paroda „Laisvė“ taip pat Fondo iniciatyva apkeliavo daugelį Lietuvos miestų, tame tarpe ir Trakus, kuriuos Indrė mini kaip baisią nuodėmę, nes fondas apmokėjo leidiniui už parodos skelbimą ir informaciją. VŠĮ Azzara skirdavo stipendijas menininkams ir specialistams jų studijoms, viena ar kartu su partneriais organizavo konferencijas ir seminarus. VŠĮ Azzara atlikdavo sociologinius ir ekonominius tyrimus bei analizes, įskaitant „laimės indekso“ tyrimus ir t.t. VŠĮ Azzara Ukrainos Dnipro miestui padovanojo kilnojamas poliklinikas, kurios buvo būtinos siekiant padėti nukentėjusiems konflikto zonose, organizavo pagalbą Afganistano moterims, siekiant sumažinti vaikų mirtingumą gimdymo metu. O kur dar jaunimo verslumo skatinimo projektai ir t.t. Galėčiau vardinti be galo daug didesnių ir mažesnių darbų, kurie atitiko VŠĮ Azzara šūkį: „Gerų žmonių, geri darbai, geresniam pasauliui“. Ir visus šiuos darbus pavadinti „slapta rinkimų kasa“ yra labai žema,
Manau, nereikia būti genijumi, kad padarytum tokią svarbią išvadą, cituoju autorę: „tarp „Azzaros“ rėmėjų – garsūs verslininkai“. Ir čia tiriamoji žurnalistika? O kas remia VŠĮ ir fondus jei ne verslininkai ar asmenys, kurie turi didesnes pajamas? Ir taip, jie tikrai garsūs ir žinomi.
Kitas tiriamasis perliukas: „LRT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, sutartyse ir bankų pavedimų kopijose atsispindi viešosios įstaigos „Azzara“ sutartys su paramos teikėjais – juridiniais asmenimis, taip pat ir sutartys bei mokėjimai asmenims bei įmonėms, kurios galėjo buvo susijusios su A. Zuoko bei jo vadovaujamos politinės partijos rinkimų kampanija.“ arba „VšĮ „Azzara“ buvo įdarbinta ir Greta Šukytė.
Ji yra A. Zuoko vadovaujamos partijos narė ir dirba partijos administratore“. O kokie įstatymai draudžia asmeniui dirbti keliose darbovietėse? Gal I. Makaraitytei nėra žinoma, kad dirbantys ir bendraujantys žmonės dažniausiai kartu vykdo daug veiklų, nes vienas kitą žino. Kaip partijos vadovas, suprantama, noriu kuo daugiau gerų žmonių pakviesti ir į politinę veiklą. Ir kur čia kriminalas?
Ar tai blogai, kad aktyvūs visuomenininkai siekia tapti politikais, nors dažniau tenka juos įkalbinėti pasirinkti politikos kelią. Visi, kurie dirba ir kuria realius produktus ar paslaugas, visada atrodo įtartini tiems, kurie patys nieko nedaro ir kurie tik vertina tuos, kurie dirba. Nieko nedarantys visada turi daug pastabų ir patarimų dirbantiems.
Gal autorė, atlikusi didelį „tyrimą“ ir sudėliojusi schemą (Š. Černiausko mėgstamas būdas norint sudaryti rimtumo įspūdį) prieš spausdindama straipsnį pirma pasidomėtų įstatymais, kurie aprašo, kas yra „tęstinė veikla“ ir, kaip tai taikoma praktikoje, kada kalbama apie politinę veiklą. Tęstinė visuomeninė veikla net negali būti laikoma politinės reklamos objektu.
Mano vadovaujama partija ne kartą pagal konkurentų skundus buvo tiriama, bet įstatymų pažeidimų nebuvo nustatyta. Daugeliui politikų, kurių visuomeninė veikla prasideda mėnesį iki rinkimų ir iš karto baigiasi po jų, sunku suprasti kitokius visuomeninės veiklos motyvus, kaip tik politinius.
Rinkimų rezultatai jau seniai patikrinti ir patvirtinti, kas savaime reiškia, kad visi I. Makaraitytės įtarimai yra melagingi. Žurnalistė taip įsijautė į savo tiriamąją veiklą, kad net pradėjo daryti spaudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai imtis tyrimo, net nespėjus jiems perskaityti jos „tyrimo“. Priminsiu, kad VRK dar 2016 m. atliko tyrimą dėl dviračių projekto ir pažeidimų nenustatė. Ar sunku buvo tyrėjai surasti šią išvadą VRK puslapyje?
Galėčiau tęsti ir toliau, bet žinau, kad skaitytojai nemėgsta ilgai skaityti. Todėl pabaigai paminėsiu aplinkybę, kuri svarbi, nes I. Makaraitytė savo „tyrime“ skiria didelį dėmesį Vydūnui Sadauskui, teisininkui ir Vilniaus miesto tarybos nariui. Nors dokumentuose yra daugiau „įdomių“ pavardžių, išskirtas šis jaunas teisininkas ir politikas.
Kodėl? Todėl, kad ši pavardė labai erzina „TGS Baltic“ partnerius dėl jiems labai žemiškos ir suprantamos priežasties. Antikorupcinė komisija, kuriai vadovauja Vydūnas Sadauskas, priėmė sprendimą, kuriame nustatyta, kad TGS Baltic, kuriai atstovauja Vilius Bernatonis ir kitų pasirašyta sutartis su rizikos fondu „PI“, kurio pagrindu TGS Baltic uždirbs milijoninę sumą, prieštarauja Vilniaus tarybos sprendimui, be to buvo nustatyti kiti pažeidimai. Toks keistas sutapimas, kad po šio Vilniaus miesto Antikorupcijos komisijos sprendimo, visas su VŠĮ „Azzara“ susijęs „kompromatas“ iškart pasiekė ne vieną žiniasklaidos atstovą, bet sudomino tik I. Makaraitytę.
Žema, kai tokio lygio advokatų kontoros atstovai, gavę duomenis iš savo klientės A. Zuokienės kitoje byloje, papildomai bando ją panaudoti galimam politikų spaudimui. Dabar suprantu, ką tuo metu reiškė man parašyti žodžiai „nešvarus karas...“.
Ir pabaigai. Miela Indre, tiriamosios žurnalistikos straipsnyje nepriimta naudoti žodžių „GALIMAI“, „GALĖJO BŪTI“, kuriuos panaudojote straipsnyje bent kelis kartus. Matyt, GALIMAI, kai TGS Baltic ar jų partneriai gaus milijoninius honorarus iš Vilniaus miesto savivaldybės, nepriklausomai nuo bylos rezultato, neužmirš ir Jūsų honoraro.
Turiu pasirašyti ir nežinau kaip: ar žurnalistas, ar politikas, verslininkas ar visuomenininkas, nes visoms šioms veikloms galioja skirtingi įstatymai ir visur esu aš.
P.S. – LRT šį tekstą spausdinti atsisakė.
-tekstas redaguotas panaudojant politkorektiškumo redaktorių.
