Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė sūnus Vytautas V.Landsbergis, kuris pasidalijo jautriais žodžiais. „Iškeliavo mama, ramiai, taikoje. Kai dar galėjo kalbėti prieš porą savaičių, pasakė, kad yra labai dėkinga Dievui, nes viską padariusi, ką planavo ir norėjo. Ilsėkis, geroji mano“, – rašė jis.
LRT.lt susisiekė su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, kuriam buvo sunku ką nors komentuoti tokią skaudžią akimirką, tad tepasakė vos kelis sakinius: „Žmona prieš mirtį sakė padariusi viską, ką norėjo, o aš – dar ne viską, ji taip pasakė: Tu – dar ne viską, saugok save“, – kalbėjo LRT.lt V. Landsbergis.
G.Ručytė-Landsbergienė gimė 1930 m. sausio 28 d. Anykščiuose. Su pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos vadovu V.Landsbergiu susituokusi G.Ručytė-Landsbergienė susilaukė dukros Birutės ir sūnaus Vytauto.
1958–1985 m. G.Ručytė-Landsbergienė buvo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeisterė. 1962–1966 m. ji taip pat dirbo Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, nuo 1989 m. iki šiol buvo Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, buvo docentė, dabar profesorė.
G.Ručytė-Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte Lietuvoje, kitose šalyse (buvusioje SSRS, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.
Nuo 1991 m. ji buvo V.Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas – remti vaikus su negalia, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė, Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.
Ji inicijavo ir režisavo trijų dalių dokumentinį filmą „Lūžis prie Baltijos“ (kartu su režisiere Agne Marcinkevičiūte, 2013 m.) apie Lietuvos Atgimimą ir išsilaisvinimą iš sovietinės dvasinės ir politinės vergovės.
G.Ručytei-Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006 m.).
Bendražygiai: G. Ručytė-Landsbergienė buvo vienas iš V. Landsbergio stiprybės šaltinių
Pirmojo šalies vadovo atkūrus nepriklausomybę Vytauto Landsbergio bendražygiai jo sutuoktinę Gražiną Ručytę-Landsbergienę sako buvus vienu iš politiko stiprybės šaltinių.
„Man jie abu neatsiejami – Vytautas Landsbergis ir Gražina Landsbergienė, jie abu kartu. Aš mačiau, kokia svarbi ji buvo Kovo 11-ąją, ypač Sausio 13-ąją, kaip ji nešė maistą, globojo savo Vytulį, kaip jį vadindavo, kiek jiems abiem buvo svarbi šeima, vaikai. Manau, kad ji buvo V. Landsbergio stiprybės vienas iš šaltinių“, – BNS sakė Kovo 11-osios signatarė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Politikė pasakojo, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, G. Ručytei-Landsbergienei teko ir pirmosios ponios vaidmuo. Pasak R. Juknevičienės, su šia pozicija ji puikiai susitvarkė, nors tuo metu Lietuvoje nebuvo nei panašios praktikos, nei susiklosčiusių tradicijų.
„1991-aisiais rudeniop, berods, man teko (su G. Ručyte-Landsbergiene – BNS) pirmą kartą dalyvauti pasaulio valstybių vadovų žmonų renginyje Ženevoje, Jungtinėse Tautose. Mačiau, kaip ji gebėjo puikiai tą darbą padaryti, o mes juk neturėjomw jokios praktikos“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
„Ji buvo kartu kuriant valstybę, labai atsidavusi, visa širdimi, visa siela, juk reikėjo tiek iškentėti, visi tie purvai pilami, ant jos vyro, jos šeimos“, – sakė europarlamentarė.
Kovo 11-osios signataras Česlovas Vytautas Stankevičius teigė, kad G. Ručytė-Landsbergienė savo sutuoktiniu „rūpinosi moteriškai, kaip žmona, visapusiškai palaikė“.
„Ji saugojo V. Landsbergį, kiek galėjo, – nuo visko: ir nuo per didelio darbo, bet jai nesisekdavo“, – BNS sakė V. Landsbergio bendražygis.
„Man labai gaila, kad V. Landsbergis neteko savo gyvenimo draugės ir labai didelės rėmėjos, be kurios, aš manau, jis nebūtų turėjęs tokios atramos. Kai jį puldavo iš visų pusių, mane nuolat nustebindavo jo tvirtumas, ir čia amžiną atilsį Gražinos parama buvo labai svarbi“, – kalbėjo signataras.
Muzikų bendruomenė gedi mirusios G. Ručytės-Landsbergienės: tai – didelė netektis
Muzikų bendruomenė gedi antradienį mirusios pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žmonos, muzikės Gražinos Ručytės-Landsbergienės.
„Tai didelis žmogus. Tai žmogus, kuris gyveno ne dėl turto, ne dėl garbės, ne dėl pinigų, ne dėl intrigų, ne dėl valdžios, bet gyveno dėl idealo, meno, dvasinių dalykų, tokių žmonių labai mažai“, – BNS sakė dirigentas, muzikologas Donatas Katkus.
„Man labai gaila, tai didelė netektis mūsų kultūrai“, – teigė jis.
Jis taip pat pasakojo, kad su G. Ručyte-Landsbergiene buvo pažįstamas nuo 1964 metų, nuolat palaikė ryšį, tačiau pastaruoju metu bendravo daugiau.
„Mano gyvenime ji buvo amžina pažįstama, įvairiais laikais tai arčiau susidurdavom, tai toliau pabūdavom, bet pastaruoju metu bendravimas buvo aktyvus“, – pasakojo muzikas.
Pasak jo, G. Ručytė-Landsbergienė buvo išskirtinė asmenybė, taip pat ir profesionalė muzikoje.
„Ji buvo labai valingas ir principingas žmogus. Svarbiausia – ji buvo labai didelė idealistė. Visa tai, kas susiję su dvasine žmogaus veikla, intelektualiniais dalykais, jai buvo labai svarbu (...) Tai – žmogus, kuris koncertavo su visais geriausiais Lietuvos dainininkais“, – teigė D. Katkus.
Jis taip pat prisiminė, kad šventė G. Ručytės-Landsbergienės 90-metį, tačiau, pasak muziko, tuo metu jos sveikata jau buvo pablogėjusi.
„Ji buvo kaip mama“
Tuo metu Lietuvos dainininkė Judita Leitaitė irgi pasakojo neseniai bendravusi su G. Ručyte-Landsbergiene.
„Ji buvo nuostabus žmogus – kaip mama. Aš jai pasakydavau slapčiausius dalykus, visada mane priimdavo, suprasdavo. Pastaruoju metu gal ne tiek daug bendravau, bet ji man buvo toks pavyzdys“, – BNS sakė solistė.
„Labai nuoširdi, labai vaišinga, nepaprastai gera šeimininkė. Ji tiesiog laikė visus namus ant savo pečių“, – pasakojo J. Leitaitė.
Pastarąjį kartą jos bendravo telefonu, tačiau dainininkė gailisi, kad nepavyko apsilankyti G. Ručytės-Landsbergienės gimtadienyje.
„Ir visai neseniai bendravau. Tiesiog radau senus įrašus, darytus gal 1992 metais, tiesiog klausiau jų ir taip man patiko, aš jai paskambinau. Sakau: ponia Gražina, norėjau leist kompaktinę plokštelę, kur mes įrašėm nuostabią prancūzų muziką. Sako: tu tik, vaikeli rašyk. Ir dar pakvietė į savo gimtadienį, bet aš negalėjau atvažiuot, dabar taip gailiuosi“, – teigė J. Leitaitė.
Apie milžinišką rūpestį dainininkėmis, su kuriomis dirbo G. Ručytė-Landsbergienė, pasakojo ir muzikas D. Katkus.
„Ji labai globojo visas savo dainininkes. Ji buvo ypač šilta. Ji jas tiesiog mylėjo. Tai – žmogaus moralės ir dvasinio gyvenimo lygis, ji buvo puikus žmogus savo dainininkams, kurie irgi buvo labai puikūs“, – sakė D. Katkus.
Pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žmona G. Ručytė-Landsbergienė mirė antradienį eidama 91-uosius metus.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl G. Ručytės-Landsbergienės mirties
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl muzikės, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad velionė nepailsdama kūrė Lietuvą, ne tik augindama ir brandindama naujas muzikologų kartas, bet ir siekdama šalies laisvės ir nepriklausomybės.
„G. Ručytė-Landsbergienė veikė tyliai, bet ryžtingai ir kūrybingai, ir tapo pavyzdžiu, kaip nuosekliais darbais galima nepaprastai daug duoti Lietuvai“, – sakoma Prezidento kanceliarijos išplatintoje G. Nausėdos užuojautoje.
Pasak šalies vadovo, jaunystėje į Sibirą ištremta G. Ručytė-Landsbergienė savo gyvenimu pademonstravo, kad užsispyrimas, sunkus darbas ir tikėjimas šviesesne ateitimi padeda įveikti visas negandas.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo, kad šalis neteko didžios, nuoširdžios ir tikros asmenybės.
„Gyvenimą ji paskyrė prasmingiausios muzikos vystymui, o širdį atidavė sunkiausiai gyvenusiems vaikams, taip rodydama nepamirštamą gerumo ir pozityvumo pavyzdį, laikais, kurie Lietuvai buvo kupini iššūkių. Ponia Gražina Landsbergienė atidavė visas pastangas nepriklausomai Lietuvai, jos laisvai visuomenei vystyti“, – teigia parlamento vadovas.
Premjeras Saulius Skvernelis užuojautoje pabrėžė, kad Lietuva neteko neeilinės asmenybės – talentingos pianistės, daug kartų išugdžiusios pedagogės, dovanojusios savo kūrybą Lietuvai ir jos žmonėms.
„Reikšmingas G. Ručytės-Landsbergienės palikimas – labdaringa veikla ir atsidavimas jai. Šios asmenybės nuopelnus liudija ne vienas garbingas apdovanojimas ir pripažinimas“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos paskelbtoje S. Skvernelio užuojautoje.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neteko šviesaus, laisvei ir kultūrai atsidavusio žmogaus.
„Lietuva neteko nepaprastai šviesaus žmogaus Gražinos Ručytės-Landsbergienės. Tai vardas ir veidas, kuris mūsų atmintyje visada bus greta profesoriaus Vytauto Landsbergio. Tai buvo asmenybė, turėjusi savyje be galo daug meilės Tėvynei, ištikimybės laisvės idėjoms ir nuoširdaus tarnavimo kultūrai, švietimui ir muzikai“, – teigia D. Grybauskaitė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių vardu, užuojautą pareiškė ir Ramūnas Karbauskis. „Reiškiu gilią užuojautą Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, jo šeimai ir artimiesiems dėl skaudžios netekties“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė R.Karbauskis.
